Pramonė

Pramonės užuomazgas Kretingoje galima fiksuoti nuo XIX amžiaus.

1857 m. Kretingoje veikė keletas vyno ir alaus daryklų, kalkių degykla ir stambiausias Telšių apskrityje plytų fabrikas.

Grafas Juozapas Tiškevičius mėgo naujoves, dalį kapitalo investavo į pramonę. Rūmams ir vienam didžiausių Europoje grafo įkurtam Žiemos sodui apšviesti 1878 m. buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė. Ją įrengė senajame vandens malūne, kurį rekonstravo.

XIX a. pabaigoje E. Empacheris įkūrė duonos gaminių kepyklą.

1905 m. veikė gintaro dirbtuvė.

1912–1913 m. Kretingoje veikė Michelio Bermano plytų fabrikas, Leopoldo Bicino ir Mykolo Raudžio keramikos dirbtuvė, o Kretingos kaime – Johano Adameito keramikos dirbtuvė.

Žydų tautybės miestelėnai XX a. pradžioje steigė pirmąsias Kretingos pramonės įmones. Beras Faivyševičius įkūrė mineralinio vandens gamybos įmonę, Aronas Furmanas – gintaro dirbtuvę.

Tarpukariu pramonė palengva augo. 1925 m. Bajoruose pastatyta audykla, veikė plytinė, žvakių, gintaro, stalių dirbtuvės, trys malūnai, elektrinė.

Tuometinės Kretingos apskrities pramonėje vyravo nedidelės įmonės, kurios užsiėmė smulkia gamyba ir teikė paslaugas. 1927 m. veikė 163 pramonės įmonės, kuriose dirbo 416 darbininkų. Daugiausia buvo malūnų (47), lentpjūvių (30), vilnų karšyklų ir verpyklų (9), odos išdirbimo įmonių, plytinių, batų ir odos dirbinių dirbtuvių (po 8).

Dar veikė 7 kepyklos ir cukrainės, 6 mineralinio vandens dirbtuvės, 5 saldainių dirbtuvės, 2 dažyklos, 2 siuvyklos, spirito varykla, muilo dirbtuvė, aliejaus spaudykla, žvakių dirbtuvė, milo vėlykla ir dažykla, laikrodžių dirbtuvė, virvių ir linų dirbtuvė.

1933 m. buvo tik 31 įmonė su 318 darbuotojų. Iš jų 7 gamino avalynę, 4 – megztinius ir trikotažą. Veikė 4 lentpjūvės, 3 malūnai, 3 plytų ir koklių gamyba užsiimančios įmonės, 2 elektros stotys, 2 saldainių ir šokolado gamybos įmonės. Įvairioms verslo rūšims apskrityje 1932 m. buvo išduoti iš viso 212, o 1933 m. – 209 leidimai.

Stambiausia Kretingos pramonės įmonė buvo Arono Furmano gintaro dirbtuvė, įkurta dar XX a. pradžioje. Joje dirbo nuo 6 iki 20 darbininkų, o gintaro žaliava buvo vežama iš Karaliaučiaus krašto gintaro kasyklų.

Pirmąją tarpukario Kretingos įmonę 1919 m. įkūrė verslininkai Jonas Eitavičius, Vilis Oto Inzelis ir provizorius Vladas Grudzinskas. Jie įrengė garinį malūną, lentpjūvę ir elektros stotį.

J. Eitavičius ir V. Grudzinskas 1920 m. įregistravo pirmąją prekybos ir pramonės bendrovę „Minija“. Pagrindinis jos tikslas buvo pramonės reikmėms panaudoti Minijos vandens jėgą.

Mieste veikė kelios vilnų karšyklos. Antanas Baliutavičius vilnas rankinėmis mašinomis karšė nuo 1910 m., o 1921 m. dar atidarė sėmenų ir kanapių aliejaus dirbtuvę, kurioje per dieną pagamindavo iki 48 kg aliejaus. Judelis Taicas ir Enikas Šeras apie 1920 m. įkūrė firmą „Taicas ir Šeras“, kuri svarstė arbatžoles ir gamino žvakes. J. Taicas vadovavo arbatžolių svarstymo įmonei „Virdulys“, o E. Šeras – Didžiosios Lietuvos žvakių fabrikui „Švyturys“.

1937 m. J. Taicas ėmėsi gaminti sachariną. Įmonė buvo pavadinta Didžiosios Lietuvos saldžiųjų tablečių (vėliau – sacharino) fabriku „Malūnas“.

Kretingoje įsikūrė Lukijano Asačiovo žuvų rūkykla, Jono Matūzo mašinų taisymo ir koklių degimo dirbtuvės, Alekso Salio statybos dirbtuvė, gaminusi baldus ir medžio įrangą namų statybai, Levino kosmetikos laboratorija „Flora“, gaminusi lūpų dažus.

Veikė firmos „A. Štoch ir Ko“ linų apdirbimo fabrikas, Jurgio Kalniškio plytinė, keletas smulkių dirbtuvių, siuvusių batus ir drabužius, dirbusių karstus.

Kretingos dvare 1925–1940 m. įsikūrė kalkių degykla, saldainių dirbtuvė, medaus ir sirupo dirbtuvė „Šatrija“, augalinio tepalo dirbtuvė, aliejaus fabrikas „Oelit“, metalo ir medžio tekinimo dirbtuvės, elektros stotis.

Nemažai kretingiškių uždarbiavo Bajorų kaimo plytinėje, Alberto Budraus odų fabrike ir kailių dirbtuvėje, tekstilės fabrike „Lana“.

Tarpukariu žydų verslininkai tebevaidino svarbiausią vaidmenį ekonominiame miesto ir apskrities gyvenime. Tvirčiausiai mieste jautėsi gintaro apdirbėjas A. Furmanas, verslininkai J. Taicas, E. Šeras, M. Kacas, gaminę žvakes, arbatžoles, sachariną ir augalinius taukus, koncesininkas A. Anolikas, 1927–1936 m. valdęs miesto elektros ūkį.

Pokariu nacionalizuotoms pramonės ir aptarnavimo įmonėms valdyti buvo įkurtas vietinės pramonės kombinatas, kuriam atiteko apskrityje veikę malūnai, lentpjūvės, plytinės, verpyklos, žvakių fabrikas, įvairios dirbtuvės. Stambesnės pramonės įmonės priklausė įvairioms žinyboms.

Stambiausia pramonės įmone tapo vilnonių audinių fabrikas „Laisvė“, išaugęs iš tarpukariu įsteigto „Lanos“ tekstilės fabriko.

Antroji pagal darbuotojų skaičių ir gamybos apimtis buvo plataus vartojimo gaminių įmonė „Akmena“. Jai pradžią davė tarpukariu A. Salio įsteigta baldų dirbtuvė, po karo pavadinta baldų fabriku. Čia pagamintos kėdės puošė Lietuvos operos ir baleto teatro interjerą. Įmonės gaminiai turėjo paklausą ir už Lietuvos ribų. 1974 m. baldų įmonė pertvarkyta į plataus vartojimo gaminių įmonę, turėjusią baldų ir siuvimo cechus Kretingoje, žaislų cechą Vydmantuose.

Vietinei žaliavai apdoroti A. Budraus kailių dirbtuvės bazėje 1944 m. veiklą pradėjo odos gamykla „Briedis“.

1976 m. pradėjo veikti eksperimentinė statybinių konstrukcijų gamykla, gaminusi medžio ir betono gaminius, tiekusi statyboms pjautinę medieną.

Nuo 1986 m. veikia grūdų produktų kombinatas, išaugęs į vieną didžiausių rajono pramonės įmonių.

Pirmaisiais pokario metais atidaryta sviesto gamykla, priklausiusi „Pienocentrui“.

1990–1995 m. 30 įmonių gamino betonines statybos medžiagas. Nemažai įmonių apdirbo medieną: 42 gamino pjautinę medieną, 52 – medines statybines konstrukcijas ir detales, 69 – įvairius medinius daiktus, tarp jų – ir pintus baldus, 15 gamino ir remontavo baldus. Dalis įmonių užsiėmė maisto produktų gamyba: 10 perdirbo žuvį, 12 – vaisius ir daržoves, 62 įmonės gamino mėsos, 14 – pieno produktus, 13 – miltus ir kombinuotuosius pašarus, 60 įmonių kepė duoną ir konditerijos gaminius.

1993 m. buvo įsteigta bendra Lietuvos ir Švedijos UAB „Genčių nafta“, kurią įkūrė „Svenska Petrolium Exploration“ ir AB „Geonafta“. 1997 m. įmonė išgavo 20 tūkst. tonų naftos per mėnesį. Kretingos nafta yra labai geros kokybės, nes turi mažai sieros. Todėl ją bendrovė parduodavo pasaulinėmis rinkos kainomis Pietų Lenkijoje įsikūrusiems perdirbimo fabrikams.

Kretingoje veikė UAB „Kretta“, kuri vertėsi metalo gaminių iš plonos skardos (konservavimo dangtelių, metalinių dėžučių konservų pramonei ir įvairiems biriesiems produktams pakuoti) gamyba. UAB „Evodija“ gamino vaisvandenius ir nealkoholinius sirupus. UAB „Medgeris“, UAB „Skroblas“, UAB „Medeinė“, UAB „Kretingos mediena“, UAB „Vara“, P. Varkojo įmonė apdirbo medieną, gamino langus, duris ir kitas konstrukcines statybos detales. UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ augino įvairių rūšių lapes ir audines, kurių kailius tiekė į Suomiją, Rusiją, Daniją. AB „Vaismedžių medelynas“ augino vaisius, uogas, vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukus (daigus).

1998 m. stambiausia įmonė buvo AB „Kretingos grūdai“, kuri gamino kombinuotuosius pašarus gyvuliams ir paukščiams (630 t per parą), vitamininius gyvulių pašarų priedus (20 t per val.).

AB „Akmena“ gamino medinius žaislus, lentynas, smulkius baldus, siuvo darbo drabužius ir patalynę. 90 proc. žaislų, baldų ir jų detalių buvo eksportuojama į Švediją, Vokietiją, Prancūziją, Daniją. 80 proc. siuvinių buvo realizuojama Lietuvos rinkoje, o likę – Vokietijoje (medicinos darbuotojų drabužiai). Metinė apyvarta siekė 3 mln. 800 tūkst. litų. Po privatizavimo savo gamybinį pajėgumą sumažinusi AB „Laisvė“ vilnonius ir pusvilnonius audinius tiekė į Angliją, Švediją ir Rusiją. Deja, ši senas tradicijas turėjusi tekstilės įmonė 2003 m. buvo uždaryta.

2002–2006 m. didėjantis eksportas lemia įmonių stabilumą, vidaus rinkos ir pramonės augimą.

2008 m. pagal darbuotojų skaičių stambiausia įmonė buvo „Akmena“ (422 darbuotojai), įsikūrusi Vydmantuose. Nuo 2003 m. bendrovės produkciją eksportuoja UAB SBA baldų kompanija. UAB „P. Varkojis ir kompanija“ (158 darbuotojai) Kurmaičių kaime gamina europinio standarto medinius langus ir balkonų duris, modernaus dizaino lovas, filingines duris, dailylentes ir apvadus, sodo namelius. AB „Kretingos grūdai“ dirbo 121 darbuotojas. UAB „Ostsee Fisch Kretinga“ (108 darbo vietos) apdirba žuvį, o jos gaminius eksportuoja į Europos Sąjungą, JAV, Australiją ir Afrikos šalis. Medienos veiklą Kretingoje vysto P. Kurmio firma „Medis“, UAB „Medrida“, UAB „Pramentas“, UAB „Reismusas“, J. Kalniaus medienos apdirbimo įmonė, o rajone – UAB „Tekos baldai“, UAB „Vara“, UAB „Vudva“.

AB „Vievio paukštynas“ Kurmaičių filialas renka kiaušinius, gamina paukštieną ir jos produktus.

UAB „Žemaitijos granitas“, įsikūrusi Darbėnuose, gamina įvairių frakcijų granitinę skaldą keliams ir statybos pramonei.

Pajūrio žemių gelmėse glūdinčią naftą išgauna bendra Lietuvos ir Švedijos UAB „Genčių nafta“.

UAB „Tyras“ Kalniškių durpyne ruošia kraikines, kompostines durpes ir durpes kurui.

Kretingoje sunykus sovietmečio pramonei ir pro šalį praplaukiant jos atsigavimą skatinančioms investicijoms, nepaliauja augti bendrovė „Terekas“, gaminanti PET butelius ir jų gamybos linijas.

Savivaldybė pramonės įmonių, verslo skatinimo tikslais mezga ryšius su užsienio partneriais: 2003 m. – Čekijos Respublikos Jesenyko miestu, 2008 m. – Viljandžio miestu (Estija), 2009 m. – Haapsalu savivaldybe (Estija), 2013 m. – Kaliningrado sr. Polesko r. savivaldybe.

„Verslo žinių“ organizuojamame sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių įmonių konkurse „Gazelė 2016“ pasveikintos Kretingos rajono bendrovės „Medis“, „Riflis“ (armatūros gaminiai), „Geralda“ (žvakių gamyba).

Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, Kretingos savivaldybė 2018 m. užėmė 15–16 vietą tarp geriausiai besitvarkančių 54 mažųjų savivaldybių. Vienas tokių rodiklių veiksnių – savivaldybės biudžete kasmet numatoma ir skiriama lėšų naujai besikuriančioms įmonėms, verslo konsultacijoms.

Rita Vaitkienė, 2018

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 70, 78, 83, 101, 112, 113, 154, 156, 158, 159, 202, 236, 237, 256, 260–263. ISBN 978-609-404-057-3.
2. MASTAUSKIENĖ, Regina. Kretinga išlaiko stabilią poziciją geriausiųjų dvidešimtuke. Palanga: Lietuvos pajūris: Klaipėda ir Neringa, 2018, žiema–pavasaris, p. 8.
3. Tarptautinis bendradarbiavimas. Iš Kretingos rajono savivaldybė. Kretinga: Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2007–2017. Atnaujinta 2017 m. rugsėjo 13 d. [žiūrėta 2018 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.kretinga.lt/node/2073>.
4. URNIKIENĖ, Dovilė. „Gazelės“ apdovanojimu įvertintos ir įmonės iš Kretingos [interaktyvus]. Pajūrio naujienos, 2017, vasario 17 [žiūrėta 2018 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pajurionaujienos.com/index.php?act=exp&sid=15198>.
5. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. „Tereko“ sunkmetis nesustabdė [interaktyvus]. Pajūrio naujienos, 2012, kovo 20 [žiūrėta 2018 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pajurionaujienos.com/index.php?act=exp&sid=7893>.