Sukurta 2021-12-20
Atnaujinta 2021-12-20
Kretingos gaisrinė
Aplink Rotušės aikštę XVII–XVIII a. besikurianti Kretinga buvo medinė. Miestiečiams buvo privaloma rūpintis ir būstų šalia aikštės apsauga nuo gaisrų. Magistratas buvo įsakęs šiaudinius namų stogus pakeisti tvirtesne danga, kaminus išvesti viršum stogo ir nuolat juos valyti. Kuris gyventojas šalia namų neturėjo šulinio, privalėjo laikyti pilnas vandens statines. Nežinia, ar šių reikalavimų miestiečiai paisė.
Prie aikštės išsirikiavę pastatai praktiškai visi buvo mediniai, todėl ugnis įsiplieksdavo greitai ir ilgam. Nepaisant miesto valdžios pastangų apsisaugoti nuo gaisrų, Kretingai ne kartą teko kovoti su ugnimi. XVII–XVIII a. vykusių gaisrų centrinėje aikštėje ir aplink ją priežastis buvo suirutė ir šalyje vykę karai.
Pirmoji Kretingos gaisrinė buvo pastatyta po 1889 m. mieste prasiautusio itin galingo gaisro. Tuo pačiu metu įsikūrė savanorių gaisrininkų komanda.
Ugniagesių komandą tuomet sudarė 20–30 jaunų, dažniausiai žydų tautybės, vyrų. Katalikai buvo žemdirbiai, triūsdavę laukuose nuo aušros iki sutemų. O miestelio žydai užsiiminėjo amatais ir prekyba. Laisvą laiką jie skirdavo savo namų ir verslo bei viso miesto apsaugai nuo ugnies. Gaisrinėje savanoriai pakaitomis budėdavo dieną ir naktį. Netrukus šalia medinio gaisrinės pastato aikštės centre iškilo aukštas keturkampis mūrinis stebėjimo bokštas.
XX a. pradžioje miesto aikštėje buvo šulinys, kurį vėliau pakeitė artezinis šulinys su rankiniu siurbliu. Motorinį siurblį miestas įsigijo tik 1925 m.
Šalia gaisrinės buvo įrengtas vandens rezervuaras. Tačiau, kilus stipriam gaisrui, vandens jame neužtekdavo, ypač sausringomis vasaromis. Ugniagesiai turėjo vežimų su statinėmis vandeniui. Įsiplieskus gaisrui, arklius jie imdavo iš miestiečių ir per akmenimis grįstą aikštę bildėdavo Birutės gatvės link, kur buvo tiesus privažiavimas prie Akmenos upės.
Ugniagesiams beskubant į gaisrą, dažnai didesnė dalis vandens iš statinių išsiteliūškuodavo. O kartais perdžiūvę vežimų ratai nuo statinių su vandeniu svorio bevažiuojant subyrėdavo.
Po 1889 m. gaisro ties miesto ir vienuolyno žemių riba buvo pastatytas šv. Florijono – ugniagesių globėjo – paminklas. Jo postamentas buvo mūrinis, 3 tarpsnių, o pati šventojo skulptūra – medinė, polichromuota. Skulptūra sudegė per gaisrą, kilusį pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis, o po karo buvo nugriautas ir jos postamentas.
Tarpukariu Kretingos Viešojoje aikštėje tarp evangelikų liuteronų bažnyčios ir vienaukščio mūrinio namo buvo platus tarpas, priešais kurį aikštės pietrytinėje dalyje stovėjo medinė gaisrinė, pastatyta kretingiškio vokiečio Bernardo Kublico 1918 m. rudenį suburtai savanorių ugniagesių komandai.
Gaisrinėje buvo saugomi ugniagesių įrankiai kovai su ugnimi, keli vežimai su statinėmis, kurioms užpildyti šalia pastato buvo iškastas vandens rezervuaras.
Prie gaisrinės šiaurinio galo buvo pristatytas karkasinės konstrukcijos medinis ažūrinis stebėjimo bokštas, kuriame budėdavo vienas iš ugniagesių, stebėjęs miestą. Senąjį bokštą nugriovus, apie 1925 m. jo vietoje iškilo tinkuoto mūro stačiakampis bokštas su dvišlaičiu stogeliu ir signaliniu varpu.
Kęstučio gatvėje pastačius mūrinę gaisrinę, senasis aikštėje stovėjęs medinis ugniagesių pastatas 1938 m. buvo nugriautas.
Pastato apačioje veikė gaisrinė, o viršuje buvo įsikūręs miesto burmistras. Po karo ugniagesių tarnybai tapus sukarinta, sovietai miesto valdžią iš šio pastato iškėlė.
Kęstučio gatvėje įkurdinta gaisrinė gyvavo beveik 80 metų. Ilgainiui senosios patalpos nebeatitiko reikalavimų. Jos buvo pritaikytos arkliukui, bet ne šiuolaikiniams gaisriniams automobiliams, kurie netilpdavo į garažą. Ugniagesiai neturėjo vietos poilsiui, o koviniais rūbais tekdavo rengtis net koridoriuje.
2016 m. privati bendrovė „NT Valdos“ Kretingos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai išnuomojo erdvias, modernumu išsiskiriančias daugiau kaip 700 kv. m patalpas Tiekėjų gatvėje.
Naujajame pastate – keturi boksai gaisrinėms mašinoms, plovykla, įrengti penki jaukūs, šviesūs administracijos kabinetai, rūbinė, laisvalaikio kambarys, klasė, skirta mokymams bei mokinių ekskursijoms, virtuvėlė su valgomuoju.
Kretingos rajone ugniagesių tarnybų tinklą sudaro Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir keturios ugniagesių komandos – Darbėnų, Kartenos, Baublių bei Salantų, kurias išlaiko rajono Savivaldybė.
Dažna Kretingos rajono seniūnijose veikianti ugniagesių komanda savo darbo pradžią skaičiuoja dar nuo kolūkių laikų. Tuomet ugniagesiai budėdavo tik po vieną, o dabar į gaisrus vyksta dviese – vairuotojas ir ugniagesys.
Viena seniausių gaisrinių rajone – Salantų, kuri buvo pastatyta po 1925 m. miestą ištikusio gaisro.
Kartenos gaisrinė pirmąją gaisrinę mašiną gavo apie 1963 m., o iki tol buvo naudojamas kilnojamasis rankinis siurblys, kuriuo keturi vyrai vandenį iš rezervuarų pumpuodavo ir žarnomis liedavo ant gaisro liepsnų.
Kretingos rajono ugniagesiai dirba ne tik mūsų rajone, bet ir vyksta pagalbon į gretimus rajonus.
2016 m. Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbo 42 darbuotojai, 32 iš jų – ugniagesiai gelbėtojai. Per metus jie užgesino per 120 gaisrų ir atliko apie 200 gelbėjimo darbų.
2017 m. geriausiu Lietuvos ugniagesiu gelbėtoju tapęs Lukas Strakšas profesinį kelią pradėjo Kretingoje.
Šalies Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rengiamuose Geriausio valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno konkursuose ne kartą geriausiu Lietuvoje gaisrinio automobilio vairuotoju pripažintas Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Darius Kontrimas.
Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – LR civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, pavaldi Savivaldybės tarybai. Veiklos sritys: civilinė sauga, gelbėjimo darbai, priešgaisrinė sauga, gaisrų gesinimas, gelbėjimo darbai avarijų vietose, žmonių ištraukimas iš automobilių avarijų vietose, žmonių paieškos darbai, skubaus evakavimo darbai, priešgaisrinė priežiūra, savanorių ugniagesių organizavimo funkcija.
Parengė Rita Vaitkienė, 2021
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- GRIEŽIENĖ, Audronė. Geriausias pareigūnas – neatsitiktinai. Pajūrio naujienos, 2014, rugsėjo 9, p. 2.
- GRIEŽIENĖ, Audronė. Kretingos ugniagesiai atšventė įkurtuves. Pajūrio naujienos, 2016, lapkričio 22, p. 19.
- KANARSKAS, Julius. Tarpukariu Rotušės aikštės prieigos tapo miesto verslo centru. Švyturys, 2020, vasario 1, p. 5–6.
- Kretingoje duris atvėrė nauja moderni gaisrinė. Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija [interaktyvus]. 2016 11 18, [žiūrėta 2021 01 18]. Prieiga per internetą: <https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/kretingoje-duris-atvere-nauja-moderni-gaisrine>.
- SIMAITYTĖ, Dovilė. Akistatoje su ugnimi bijoti nėra kada. Pajūrio naujienos, 2011, gegužės 6, p. 4.
- SIMAITYTĖ, Dovilė. Geriausiu ugniagesiu gelbėtoju pripažintas kretingiškis. Pajūrio naujienos, 2017, rugsėjo 12, p. 6.
- ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Šventojo Florijono pasekėjai Kretingoje. Pajūrio naujienos, 2015, balandžio 17, priedas „Mūsų žmonės“, p. 12.
- Veiklos sritys: Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Iš Visa Lietuva. Internetinės rinkodaros agentūra [interaktyvus], [žiūrėta 2021 01 18]. Prieiga per internetą: <http://kretinga.infoplius.lt/lt/priesgaisrine-gelbejimo-tarnyba>.
