Šv. Antano kolegija, Šv. Antano religijos studijų institutas prie KTF VDU

1989 m. rugsėjo 1 d. prie Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakulteto buvo įsteigta Kauno koledžo mergaičių namų estetikos mokykla su tikėjimo pagrindų ir Šv. Rašto studijomis. Vedėja paskirta Klaipėdos pedagoginio fakulteto docentė Eugenija Federavičienė. Į pirmą kursą įstojusios 24 studentės mokėsi Ikimokyklinio auklėjimo fakulteto pastate Klaipėdoje, dirbo 10 dėstytojų ir du kunigai.

1990 m. mokykla atskirta nuo Kauno koledžo, pavadinta Klaipėdos katalikiškąja mergaičių kolegija, pertvarkyta mokymo programa. Kolegija išsilaikė iš studenčių įmokų už mokslą ir rėmėjų aukų, ją globojo Lietuvių Katalikų mokslo akademija, Kretingos pranciškonų vienuolynas ir Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia. Kolegija neturėjo savo bazės, tad kai 1991 m. pranciškonams buvo grąžinti 1-as ir 3-ias Kretingos Šv. Antano rūmų aukštai, br. Astijus Kungys OFM pasiūlė ją perkelti į Kretingą.

1991 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos pasirašytu ministro D. Kuolio leidimu, kolegija iš Klaipėdos perkelta į Kretingą ir pavadinta Kretingos katalikiškąja mergaičių kolegija, mokslas orientuotas pagal parapijų poreikius, pradėti rengti tikybos mokytojai ir parapijų socialiniai darbuotojai. Valdyti suteikta teisė Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijai. Ketverių metų studijos suskirstytos į teologines, pedagogines, psichologines ir humanitarines, laisvąsias.

Kretingos katalikiškoji mergaičių kolegija 1992 m. Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos pertvarkyta į Šv. Antano kolegiją, kad joje galėtų mokytis ir vaikinai. Kaip aukštesnioji mokykla ji patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos 1993 m. sausio 19 d. leidimu Nr. 21/10.

Šioje vietoje atsiranda painiava, kai į vieną vardą suplakama 1933 m. pranciškonų įkurta Šv. Antano misijų kolegija (J. Pabrėžos g. 4, vėliau atgimusi kaip Pranciškonų gimnazija) ir 1991 m. įkurta Šv. Antano kolegija (Vilniaus g. 6). Žinoma, tai yra brolių pranciškonų šviečiamosios veiklos tęstinumas, tačiau kaip organizacijos jos yra atskiros.

1992–1994 m. rektorius – tėv. Astijus Kungys OFM, 1994–1995 m. – prof. habil. dr. Vitolis Kučinskas. 1992–1995 m. vyr. asistentas buvo muzikologas, etnologas, habil. humanitarinių mokslų daktaras Alfonsas Motuzas. 1993 m. kolegijoje mokėsi 84 studentai.

1995 m. kolegija visiškai perkelta į Kretingą, studijavo apie 90 studentų. Dirbo 13 dėstytojų ir 8 kunigai bei 2 seserys vienuolės. Semestro mokestis už studijas 400 Lt, už bendrabutį 125 Lt. Didžiausias dėmesys skirtas teologiniams dalykams: Šv. Rašto studijoms, dogminei ir moralinei teologijai, patrologijai, Bažnyčios istorijai, II Vatikano susirinkimo studijoms ir kt. Studijuojama filosofija, kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių, italų, senoji graikų, hebrajų), katechetika, pedagogika, sociologija, bažnytinė muzika (teorija ir praktika – giedojimas), etnokultūra, dailės istorija ir praktika (piešimas, tapyba, keramika, šriftas), lietuvių kalba ir literatūra. Mokslas truko ketverius metus, baigusiems mokslus ir apsigynusiems diplominį darbą buvo suteikiama Krikščioniškosios socialinės pedagogikos ir psichologijos specialybė. Nuo antro kurso galima rinktis tikybos mokytojo (katecheto), evangelizatoriaus, karitatyvinės veiklos organizatoriaus, parapijų asistento, katalikiško jaunimo auklėtojo specializacijas.

Kadangi dauguma studentų buvo atvykę iš kitų miestų, gyveno bendrabutyje. Dienotvarkė buvo gana įtempta: 7.40 val. – Liturginių valandų (brevijoriaus) malda bažnyčioje, 8 val. – šv. Mišios, 9-17.30 val. – paskaitos. Pirmadienių vakarais visų kursų studentai rinkosi į maldos susirinkimą, trečiadieniais šv. Mišias švęsdavo Kolegijos koplyčioje. Vakarais vyko poezijos ir muzikos vakarai, ekskursijos, susitikimai su įdomiais, garbingais žmonėmis ir t. t. Stojamieji egzaminai vykdavo birželio pabaigoje. Šv. Kalėdų ir šv. Velykų laikotarpiu studentai buvo išleidžiami dviejų savaičių atostogoms. Birželį įvairiose katalikiškose parapijose studentai atliko praktiką. Liepą ir rugpjūtį – atostogavo.

Kretingos kolegija – viena iš 12-os nevalstybinių aukštųjų mokyklų, turinčių šalies Švietimo ir mokslo ministerijos licencijas, absolventams buvo išduodami valstybės pripažinti išsilavinimo pažymėjimai. Kolegija buvo vienintelė Lietuvoje valstybės neišlaikoma (gyvavo iš studentų įmokų ir geradarių aukų) katalikiška mokslo institucija pasauliečiams, veikimui gavusi hierarchijos pritarimą ir Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos leidimą teikti krikščioniškosios pedagogikos specialybės diplomą.

Finansiniais reikalais rūpinosi ekonomė Aušra Babickienė iš JAV, kapelionas – tėv. Gediminas Numgaudis OFM. Kadangi Kolegiją globojo pranciškonai, teologinius dalykus daugiausia jie ir dėstė: tėv. Matas Jurevičius OFM – patrologiją, Šv. Rašto įvadą, hebrajų, lotynų kalbas, tėv. Astijus Kungys OFM – liturgiką, simbolių kalbą, istoriją, br. Antanas Grabnickas OFM – moralinę teologiją, br. Gediminas Numgaudis OFM – evangelizaciją, kun. Jonas Bacevičius OFM – asketinę teologiją. Dėstė ne tik vietiniai broliai lietuviai, bet ir kunigai iš užsienio: tėv. Raymond Lauzon OFM (JAV) dėstė Bažnyčios istoriją, tėv. Leopold Scheifele OFM (Vokietija) – liturgiką, tėv. Claudio Bratti OFM (Italija) – Naujojo Testamento įvadą, tėv. Zbingiev Cabanski OFM (Lenkija) – katechetiką. Kelias disciplinas dėstė Kanados lietuvė Indrė Čiuplinskaitė. Pastoracinę tarnybą, katechetiką, anglų kalbą dėstė sesutės vienuolės iš JAV s. S. Marianne Walters ir ses. Dolorita. Dirbo nemažai žymių Lietuvos žmonių: kompozitorius Alvidas Remesa, dailininkas, visuomenės veikėjas Juozas Šakinis, režisierė Regina Steponavičiūtė, filosofas Ugnius Trumpa, kun. Brunonas Bagužas, doc. dr. Algis Kvaraciejus, doc. dr. Alvydas Nikžentaitis, dr. J. Maliukevičius.

1995 m. liepos 11 d. Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimu, Romos Katalikiškųjų studijų Kongregacijos 1995 m. lapkričio 20 d. leidimu ir Vytauto Didžiojo universiteto Senato 1995 m. gruodžio 6 d. sprendimu, 1995 m. gruodžio 8 d., švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną, remiant Jo eminencijai kardinolui Vincentui Sladkevičiui, Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo Universitete Didžiajam Kancleriui, Lietuvos vyskupų konferencijai, Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijai, Vytauto Didžiojo universitetui ir Katalikų teologijos fakultetui,  Kolegija reformuota ir iškilmingai atidarytas Religijos studijų  institutas prie Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete. Šv. Antano religijos  studijų institutas buvo savarankiškas padalinys prie Katalikų  teologijos fakulteto VDU – aukštoji katalikų religijos mokslų mokykla, remiama Lietuvos  valstybės ir Katalikų Bažnyčios.  Steigėjai – Lietuvos mažesniųjų brolių Ordino Šv. Kazimiero provincija ir VDU.

Direktoriumi tapo Klaipėdos universiteto profesorius, teologijos mokslų habilituotas daktaras, monsinjoras Petras Puzaras, kapelionu – br. Astijus Kungys OFM. 1995–1996 m. dekanas, 1996–1997 m. direktorius – doc. habil. dr. Alfonsas Motuzas. Dirbo 24 mokslininkai-pedagogai: habil. dr. prof. Giedrius Voroneckas, habil. doc. dr. Alvydas Nikžentaitis, kun. prof. dr. Kęstutis Trimakas, dr. doc. Tomas Sodeika, dr. doc. Ona Tijūnelienė, dr. Arvydas Martinkėnas, kun. teologijos licenciatas dr. Renaldas Reivytis, kun. bažnytinės teisės licenciatas Petras Smilgys, kun. doc. dr. Claudio Bratti OFM, dr. J. Maliukevičius, doc. prof. Ričardas Kazlauskas, mons. doc. dr. Vytautas Steponas Brazdeikis, kun. lic. Vytautas Paukštis, dr. Aušrinė Zulumskytė, doc. dr. Arvydas Martinkėnas, kun. Brunonas Bagužas, doc. dr. A. Kvaraciejus, doc. dr. Dalia Ambrazaitienė, doc. dr. Faustas Jončys. Dirbo pedagogai: kun. Leopold Scheifele OFM, kun. Zbignew Cabanski, kun. Ray Lauzon OFM, kun. Matas Jurevičius OFM, kun. Jonas Bacevičius OFM, Asta Timukaitė, Martyna Uljanova, I. Mineikienė, Aušra Mizgirienė ir daugelis kitų. Institutas rengė Religijos studijų programos bakalaurus, buvo krikščioniškos socialinės pedagogikos ir psichologijos krypties. Per visą laiką institutas išleido 231 absolventą. Gausiausia buvo pirmoji laida – 43 studentai, 2005 m. mokslus baigė 25 diplomantai.

Kolegija ir jos studentai daugelį metų buvo Kretingos miesto kultūros židinys: organizavo įvairias šventes, koncertus (tiek pačių, tiek kviestinių svečių), renginius, misterijas, lankė senelius prieglaudoje, vaikų namų auklėtinius, dirbo bažnyčioje su vaikais, grojo šv. Mišių metu.

1995–1996 m. studentai leido savo laikraštuką „Kokie esame“, apie 2000–2003 m. – instituto dvasinio sektoriaus savaitraštį „Metanoia“.

Iki atidarant Šv. Antano kolegiją Lietuvoje nebuvo nė vienos aukštosios mokyklos, ruošiančios tikybos mokytojus. Vėliau jų įsteigta gana nemažai, tad atsirado tikybos mokytojų perteklius. Labai sumažėjus pageidaujančiųjų studijuoti, nesusidarydavo studijų grupės, todėl buvo nuspręsta Institutą perkelti į Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete patalpas Kaune bei reorganizuoti į Katalikų teologijos fakulteto Religijos studijų katedrą. 2005 m. birželio 20 d. Kretingos Šv. Antano religijos studijų institutas buvo uždarytas..

Jolanta Klietkutė, 2014

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. BENIUŠIENĖ, Irena. Monsinjoras Petras Puzaras atšventė 50-ąjį pastoracinės veiklos jubiliejų. Pajūrio naujienos, 2002, spalio 4, p. 7.
2. BENIUŠIENĖ, Irena. Rengiamos instituto „laidotuvės“. Pajūrio naujienos, 2005, birželio 10, p. 1.
3. Imatrikuliacijos aktas. Kretingos muziejaus archyvas.
4. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 196–197.
5. KUKLYS, Algis. Dvasingumo ir mokslo centras. Švyturys, 1999, gegužės 19, p. 1, 6.
6. LAIMUTYTĖ, Ingrida. „Tolima“ kolegija. Katalikų pasaulis, 1995, sausis, p. 6–8.
7. MOTUZAS, Alfonsas. Šv. Antano religijos studijų institutas prie Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete Kretingoje (istorinė XVI–XX a. tyrimų medžiaga). SOTER. Kaunas: VDU leidykla, 1999, Nr. 1 (29), p. 97–104.
8. ORENDERAITYTĖ, Angelė. Aukštieji mokslai Kretingoje. Respublika, 1995, liepos 20, p. 5.
9. PAULIKAITĖ, Genovaitė. Būkit alkanas kuo daugiau žinoti. Pajūrio naujienos, 1988, birželio 16, p. 1–2.
10. VAIČIŪNAS, Vytautas Steponas; ir JONČYS, Faustas. Atkurtojo Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete istorinis kontekstas. SOTER, 2011, Nr. 38 (66), p. 57.
11. VALAITYTĖ, Rūta. Krikščionybės dvasia ir šiuolaikinis pasaulis. XXI amžius, 1994, rugpjūčio 19, p. 4.
12. ŽEMAITYTĖ, Jurgita. Šv. Antano kolegija Kretingoje. Dienovidis, 1995, birželio 30.