Šv. Cecilijos draugija

Šv. Cecilija – viena iš ankstyvųjų krikščionybės amžių kankinių, mirusi apie 229 metus, šventąja paskelbta V amžiuje. Europoje šventoji Cecilija buvo laikoma vargonininkų, instrumentų gamintojų, muzikantų, dainininkų ir poetų globėja.

1585 m. popiežiaus Siksto V bule Romoje buvo patvirtinta Muzikų draugija (Confraternitas musicorum), jos veiklą tęsė „Confraternita di S. Cecilia“, įsteigta 1622 m. 1867 m. katalikų dvasininkas Franzas Hawienas Wittas (1834–1889) Bamberge (Bavarija) įkūrė draugiją „Allgemeiner deutscher Cäcilienverein“, kuri vykdė bažnytinės muzikos reformą, grindžiamą Renesanso muzikos griežtojo stiliaus taisyklėmis. Šis judėjimas buvo vadinamas cecilianizmu (vok. Cäcilianismus).

1908 m. Kaune Juozas Naujalis subūrė ir užregistravo (galutinai patvirtinta 1911 m.) pirmąją profesionalių muzikų Šv. Grigaliaus vargonininkų draugiją, kurios įstatai buvo parengti pagal Vakarų Europos šalyse paplitusio cecilietiško judėjimo programą. 1914 m. draugijos veiklą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas.

Po karo atsikūrusi Šv. Grigaliaus draugija išaugo į „Šv. Cecilijos draugiją bažnytinei muzikai ugdyti Lietuvoje“. Pavadinimas buvo pakeistas atsižvelgiant į tai, kad Vakarų Europos šalyse bažnytinės muzikos reformą vykdžiusios draugijos vadinosi šv. Cecilijos vardu. Draugijos įstatus įvertino ir patvirtino Žemaičių vyskupijos kurija, o pati draugija patvirtinta 1924 m. spalio 14 d. Žemaičių vyskupijoje.

Draugija Lietuvoje organizavo profesinį vargonininkų mokymą, leido pirmuosius muzikinius lietuviškus periodinius spaudinius, rūpinosi tautinių dainų ir lietuviškų bažnytinių giesmių išsaugojimu. Draugijos organizuoti vargonininkų ir chorvedžių kursai, išjudinę ilgai trukusį bažnytinio muzikavimo sąstingį, davė stiprų impulsą gabių lietuvių muzikų ir vargonininkų profesinių įgūdžių ugdymui. Vienas iš tikslų buvo prie kiekvienos bažnyčios įsteigti šv. Cecilijos draugijos skyrius. Draugijoje veikusi vargonininkų ir muzikų sekcija tarpininkavo padėdama surasti vargonininkams darbo vietą, skatino gilinti profesines žinias. Šia galimybe pasinaudojo ir kretingiškis vargonininkas Skrickis. Prasidėjus sovietinei okupacijai, Šv. Cecilijos draugijos veikla buvo sustabdyta.

1989 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir atgimus pranciškonų vienuolynui, Kretingoje atgijo ir grigališkojo choralo tradicijos, tais pačiais metais pranciškonų dėka prie Kretingos vienuolyno atsikūrė Lietuvos bažnytinės muzikos Šv. Cecilijos draugija.

1990 m. rugpjūčio 27 d. Kretingos pranciškonų vienuolyne įvyko visuotinis steigiamasis draugijos susirinkimas. Vienas pagrindinių draugijos veiklos atkūrimo iniciatorių buvo kompozitorius Alvidas Remesa, ilgą laiką buvęs šios draugijos valdybos pirmininku. Steigiamajame suvažiavime dalyvavo apie 70 Telšių vyskupijos vargonininkų. Išrinkta draugijos valdyba: pirmininkas kompozitorius Alvidas Remesa, pirmininko pavaduotojas Palangos bažnyčios vargonininkas Gilvydas Bendoraitis, nariai: Šventosios vargonininkė Aldona Šeduikienė, Telšių katedros vargonininkas Adolfas Lukošius, Mosėdžio vargonininkas Kostas Savickas, Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios vargonininkas Kęstutis Juknevičius ir Viekšnių bažnyčios vargonininkas Vitalijus Lizdenis. Draugijos centras įkurtas Kretingos pranciškonų vienuolyne, kur kartą per mėnesį susirinkdavo valdyba.

Atsikūrusi draugija tęsė tarpukariu gyvavusios draugijos tradicijas, perėmė jos veiklos sritis. Šv. Cecilijos draugija įsteigta kaip savarankiška, juridinė, Lietuvos katalikų bažnyčiai priklausanti organizacija, palaikanti ryšius su Telšių vyskupijos kurija ir bažnytinės muzikos komisija. Veiklos prioritetais pripažinta vargonininkų kvalifikacijos kėlimo, vargonų techninės būklės, bažnytinės muzikos repertuaro klausimai ir įvairių religinės muzikos renginių organizavimas bei kuravimas.

Šv. Cecilijos draugija rūpinosi liturginės ir dvasinės tautinės muzikos palikimu, globojo ir puoselėjo senąją bei skatino naująją dvasinę muzikos kūrybą, 1991, 1992, 1993 m. surengė mokslines konferencijas, kurios vyko lapkričio 22 d., šv. Cecilijos – bažnytinės muzikos globėjos –šventėje Muzikos akademijos Klaipėdos fakultetų salėje.

Draugija parengė spaudai Žemaitijos vargonininkų albumą, išleido „Jaunimo giesmynėlį“, kurį sudarė Šv. Cecilijos draugijos pirmininko pav. vargonininkas Gilvydas Bendoraitis, „Trejas šv. Mišias vaikams“ (br. Jeronimas OFS).

Šv. Pranciškaus dienai pažymėti Alvidas Remesa sukūrė septynių dalių oratoriją „Šventas Pranciškus Asyžietis“ (tekstas Leonardo Andriekaus ir Viktoro Gidžiūno OFM), kurią pirmą kartą 1991 m. spalio 4 d. Kretingos vienuolyne atliko jungtinis Šv. Cecilijos draugijos mišrus choras (Klaipėdos, Telšių ir Kretingos), Klaipėdos bažnyčių vaikų chorai, Klaipėdos muzikinio teatro solistai (sopranas – G. Mieliauskaitė, mecosopranas – V. Kirstukaitė, tenoras – M. Gylys, bosas – V. Gabrėnas), orkestras su vargonais ir mušamųjų grupė. Vargonavo oratorijos autorius, dirigavo Šv. Cecilijos draugijos masinių renginių dirigentė Genovaitė Maironienė.

1991 m. vasarą draugija, susijungusi su Kanados Montrealio Aušros Vartų parapijos choru (vad. Antanas Keblys), Vakarų Lietuvos bažnyčiose organizavo sakralinės muzikos koncertus ir atliko kantatą „Kryžių ir rūpintojėlių Lietuva“ (muz. kanadiečio kompozitoriaus A. Stankevičiaus, žodž. H. Nagio).

1993 m. vasarą Kretingoje buvo surengti du bažnytinės muzikos seminarai: religinio folkloro (liepos 11–19 d., vad. dr. A. Motuzas) ir grigališkojo choralo (liepos mėn. – 25 d., vad. D. Jozėnas). Pastarajame dalyvavo apie 150 dalyvių iš Lietuvos, Estijos, Prancūzijos, Škotijos. Tarp svečių buvo Solezmo vienuolyno abatas benediktinas tėvas Filipas Dupont ir broliai Elijas bei Jokūbas, Kembridžo universiteto profesorė dr. Mary Beny ir kiti.

1994 m. birželio 20–25 d. draugija, padedama prof. Leopoldo Digrio, Kretingoje vedė intensyviuosius vargonininkų kursus, kuriuose dalyvavo trisdešimt vargonininkų iš visos Lietuvos: Kauno, Marijampolės, Vilniaus, Švėkšnos, Šeduvos, Vainuto, Jurbarko, Šilutės, Klaipėdos, Visagino, Skuodo, Jonavos ir kt. Kursų programą sudarė teorinės paskaitos ir individualios pratybos.

Nuo 1990 m. iki dabar kartu su Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba Šv. Cecilijos draugija organizuoja kasmetines bažnytinių vaikų chorų šventes Kretingos Lurde. Jose dalyvauja jaunieji giesmininkai iš visos Lietuvos.

Tęsdama tradicijas, Šv. Cecilijos draugija nuo 2004 m. lapkričio 22 dieną surengė eilę kursų Telšių vyskupijos vargonininkams.

Šiuo metu Šv. Cecilijos draugija veikia Telšiuose.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. REMESA, Alvidas. Lietuvos pranciškonų muzikos kultūra. Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra, Klaipėdos universitetas, 1995.
2. RIBOKAITĖ, Gražina. Istorija. Iš tvcecilija.lt [interaktyvus]. [Telšiai]: Telšių vyskupijos Šv. Cecilijos draugija [b. d.] [žiūrėta 2016 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internetą <http://www.tvcecilija.lt/LT/istorija/>.
3. ŠEDUIKYTĖ-KORIENĖ, Eglė. Lietuvos vargonų menas: XIX a. pabaiga – XX a. pirmoji pusė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2012, p. 56–59, 63.
4. Šv. Cecilijos draugijos bažnytinei muzikai ugdyti Lietuvoje įstatai. Kaunas, 1929, p. 1.