Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija

1603 m. Skilandžiuose (Salantuose) pastačius pirmąją bažnyčią, vyskupas Merkelis Giedraitis pripažino ją Mosėdžio filija. 1630 m. pastačius didesnę bažnyčią, 1631 m. vyskupas Merkelis Elijaševičius Geišas įsteigė parapiją, kuriai priklausė nemažos Kartenos ir Gintališkės parapijų dalys.

Miestelio vaikams prie bažnyčios 1667 m. paskirtas sklypas parapinei mokyklai.

1677 m. Salantų parapijai priklausė: Ližių kaime 6, Laigių – 7, Ablingos – 6 valstiečių kiemai.

Skaudūs parapijai buvo XVII–XVIII a. pradžios karai su švedais ir 1710 m. siautusi maro epidemija. Salantų bažnyčiai įregistruotuose kaimuose 1715 m. buvo likusios tik 3 sodybos.

1830 m. Salantų parapijoje gyveno 7020, o 1849 m. – 7939 katalikai, buvo septyni kunigai ir vienas kunigas altarista. Prie bažnyčios veikė dvi altarijos.

1899 m. Žemaičių vyskupijos aprašyme sakoma, kad Salantų parapija yra plati ir gausiai apgvendinta. Ją sudaro 3 miesteliai, 2 dvarai, 2 palivarkai, 1 bajorkaimis, 52 kaimai, 4 viensėdžiai, 8205 katalikai gyventojai, 766 gyvenamieji namai. Religiniu požiūriu ši parapija gerai paruošta, morali ir pavizdinga, laikosi blaivybės. Yra daug materaliai gerai besilaikančių ūkininkų.

Prelato Prano Urbonavičiaus rūpesčiu Salantuose buvo įkurta vartotojų bendrovė, jis atstovavo parapijiečiams Didžiajame Vilniaus Seime, 1906 m. įsteigė „Saulės“ mokyklą mergaitėms, 1909 m. įkūrė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrių. 1917 m. parapijiečiai P. Urbonavičių išrinko atstovu į Lietuvių konferenciją. 1918 m. prie bažnyčios susibūrė pirmieji parapijoje savanoriai, kurie dalyvavo kuriant valsčiaus savivaldą.

1918 m. Salantų parapijoje gyveno 12 303 parapijiečiai. XX a. 3-iajame dešimtmetyje parapijos ribos sumažėjo, 1937 m. liko 6417 parapijiečių.

1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, parapija liko Skuodo dekanate, kuris priklausė Telšių vyskupijai. Šiuo metu Salantų parapija priklauso Palangos dekanatui.

1936 m. prie Salantų bažnyčios veikė gausus katalikiškų organizacijų būrys: Švč. Sakramento (360 narių), Maldos apaštalavimo (701), Vyrų apaštalavimo (98), Gyvojo rožinio (810), Eucharistijos karžygių (276), Krikščioniškojo mokslo (98), Tretininkų (463). Katalikiškųjų draugijų skyriai: Pavasarininkų kuopos – vaikinų (120), merginų (200), angelaičių (aktyvių apie 300), Lietuvių katalikių moterų draugijos (67), Lietuvių katalikų vyrų sąjungos (120). Labai gausi dar 1916 m. kunigo Prano Urbonavičiaus sukurta katalikiškojo jaunimo sąjungos „Pavasaris“ kuopa, turėjusi per 200 narių. Jiems narių gausumu mažai tenusileido vaikų „Angelo Sargo“ sąjungos pulkas, turėjęs 7 kuopas ir keletą ratelių. Be šių organizacijų, parapijoje veikė Šv. Vincento Pauliečio, blaivininkų ir maldos apaštalavimo draugijos.

Tarpukariu veikė katalikiškos visuomeninės kultūrinės, religinės, labdaringos ir ekonominės organizacijos. Nemažai parapijiečių priklausė ir pasaulietinėms visuomeninėms organizacijoms (šauliams, jaunalietuviams, skautams, jauniesiems ūkininkams ir kt.).

Parapijoje veikė pora katalikiškų ekonominių draugijų – tai P. Urbonavičiaus 1905 m. įkurta vartotojų bendrovė ir tarpukariu įsteigta smulkaus kredito draugija, kuri įsteigė banką, teikiantį smulkaus kredito bankines paslaugas savo nariams ir kitiems ūkininkams.

1998 m. Salantų parapija vienijo apie 5500 žmonių. Per metus išdalijama per 35 000 šv. Komunijų, pakrikštijama apie 85, sutuokiama apie 35 ir palaidojama apie 90 žmonių. Parapijoje veikė du chorai – jaunimo ir suaugusiųjų, viena vidurinė mokykla, kurioje tikybą lankė 96 proc. mokinių. Dar buvo viena pagrindinė, viena pradinė ir viena pagalbinė-internetinė mokyklos, kuriose visi mokiniai lankė tikybos pamokas.

• XVII a. Salantų parapijoje būdavo 5–6 kunigai, o vėliau iki 1843 m. – dažniausiai 7.
• Pirmuoju Salantų (tada Skilandžių) klebonu apie 1631 m. tapo Žemaičių kanauninkas Andriejus Burčakas, 1618 m. Vilniaus akademijoje studijavęs filosofiją.
• 1750 m. konsekruojant bažnyčią klebonu buvo Pranciškus Kavaliauskas.
• 1806–1825 m. klebonu darbavosi kun. Tadas Laurinavičius, 1821 m. paskelbęs straipsnį apie Salantų parapijos prieglaudą (špitolę).
• 1819–1825 m. vikaru Salantuose buvo kun. Kalikstas Kasauskas, lietuvių kalbininkas.
• 1825–1831 m. klebonavo teologijos daktaras, kelių mokslo draugijų narys, aktyviai dalyvavęs 1831 m. sukilime, kanauninkas kun. Stanislovas Čerskis. Jis įkūrė raižyklą, kurioje buvo gaminami jo paties sukurti vario raižiniai. Jais būdavo puošiamos religinės tematikos knygos.
• 1831–1838 m. klebonu buvo kun. Vincentas Borisevičius.
• Gavus tarybų valdžios sutikimą, 1959 m. parapijai vadovauti iš Žygaičių atkeltas kun. Antanas Vaičius (1982 m. nominuotas vyskupu), Salantuose dirbęs iki 1962 m.
• 1963–1973 m. klebonavo buvęs politinis kalinys Pranciškus Šatkus.
• 1973–1976 m. klebonu buvo kun. Petras Vincentas Stukas.
• 1976–1986 m. – kun. Bronislovas Brazdžius.
• 1986–1988 m. – kun. Brunonas Bagužas.
• 1996–2000 m. – parapijai vadovavo kun. Vytautas Gedvainis.
• 2006–2009 m. – kun. Saulius Katkus.
• Nuo 2009 m. parapijai vadovauja kun. Petras Smilgys, bažnytinės teisės daktaras.

Jolanta Klietkutė, 2012

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. JUZUMAS, Vincentas. Žemaičių vyskupijos aprašymas. Varniai, 2013, p. 383–384.
2. KANARSKAS, Julius. Visuomeninis Salantų parapijos gyvenimas 1905–1940 m. Iš Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 275. ISBN 978-447-016-5.
3. KVIKLYS, Bronius. Mūsų Lietuva. Lietuvių enciklopedijos leidykla. Vilnius: Mintis, 1991, t. 4, p. 326–330.
4. MISIUS, Kazys. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. Iš Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 29–77. ISBN 978-447-016-5.
5. Palangos dekanatas. Iš Telšių vyskupija [interaktyvus]. [Telšiai]: Telšių vyskupija, Katalikų interneto tarnyba, 2010 [žiūrėta 2012 m. vasario 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://telsiuvyskupija.lt/?id=56>.
6. PAULIKAITĖ, Genovaitė. 395-ąsias metines Salantų parapija pasitiko bebaigiama tvarkyti bažnyčią. Pajūrio naujienos, 1998, rugpjūčio 25, p. 3.
7. PETRAUSKAS, Vytautas. Salantų parapijai – 395 metai. Pajūrio naujienos, 1998, rugpjūčio 21, p. 7.