Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus parapija

Laukžemė įsikūrusi šiaurinėse Kretingos rajono žemėse. Tai labiausiai į šiaurę nutolęs Kretingos rajono kaimas, esantis už 5 km nuo Darbėnų ir 1 km nuo Latvijos sienos, per kaimą teka kairysis Šventosios intakas – Kulšė. Šį nuošalų kaimą, esantį už 6 km nuo Darbėnų ir 7 km nuo Senosios Įpilties, žmonės senovėje pavadinę kuršių genties „laukų žemė“.

Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius 1793 m. įkūrė Laukžemės parapiją, kurioje buvo 1476 katalikų. Prie bažnyčios klebono rūpesčiu nuo 1853 m. (iki 1863 m.) veikė parapinė mokykla. Tais metais parapijoje priskaičiuojama apie 1500 tikinčiųjų. XIX a. pabaigoje kunigo Felikso Sereikos pastangomis bažnyčioje pradėta giedoti suplikacijas lietuvių kalba. Už lietuvybės propagavimą, uždraustos lietuviškos spaudos platinimą ir atsisakymą atiduoti rusams katalikų koplytėlę, kunigas F. Sereika, valdžios nurodymu, buvo uždarytas atgailai į Kretingos bernardinų vienuolyną.

1899 m. Žemaičių vyskupijos aprašyme sakoma, kad Laukžemės parapija yra maža: ją sudaro 1 miestelis, 2 dvarai, 1 bajorkaimis, 8 kaimai, 1824 gyventojai, 157 gyvenamieji namai.

1919 m. pradžioje klebonas Pranciškus Čepulis surinko Laukžemėje pirmuosius Kretingos apskrityje karius savanorius. Po bažnyčioje laikytų Šv. Mišių savanoriai, lydimi orkestro, klebono ir parapijiečių, išvyko ginti Lietuvos nepriklausomybės.

1938 m. parapija apėmė 2300 katalikų. Tarpukariu prie bažnyčios veikė pavasarininkai, katalikų vyrų ir katalikių moterų draugijos, bažnyčios komitetas, tretininkų kongregacija.

2012 m. Laukžemėje gyveno apie pora šimtų, o su aplinkiniais kaimais (Senosios ir Naujosios Įpilties, Benaičių, Medomiškių, Sūdėnų, Pelėkių ir kt.) – per 400 žmonių.

Nuo 1997 m. Laukžemės parapijos (taip pat ir Šventosios parapijos) klebonas – kun. Vidmantas Gricius. Parapija priklauso Palangos dekanatui.

Šventes Laukžemės mokykla, kultūros namai, parapija rengia kartu. Nuo senų laikų populiariausia yra Žolinė. Laukžemiškiai turi nusistovėjusią tradiciją – prieš kiekvieną Žolinę aplankomos gražiausios kaimo sodybos. Visą gegužės mėnesį vakarais po pamaldų giedamos tradicinės „majavos“ (gegužinės giesmės).

Klebonas V. Gricius rūpinasi, kad Laukžemėje būtų pastatyti parapijos namai.

Jolanta Klietkutė, 2012

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. JOMANTAITĖ, Diana. Asmeninę šventę Šventosios klebonas paskyrė bažnyčiai. Pajūrio naujienos, 2009, sausio 6, p. 3.
2. JUZUMAS, Vincentas. Žemaičių vyskupijos aprašymas. Varniai, 2013, p. 237–238.
3. KANARSKAS, Julius. Darbėnų apylinkės kaimai. Švyturys, 1992, liepos 25, p. 3.
4. KVIKLYS, Bronius. Mūsų Lietuva. Vilnius: Mintis, 1991, t. 4, p. 291.
5. Palangos dekanatas. Iš Telšių vyskupija [interaktyvus] [žiūrėta 2012 m. vasario 4 d.]. Telšiai: Telšių vyskupija, Katalikų interneto tarnyba, 2010. Prieiga per internetą: <http://telsiuvyskupija.lt/?id=56>.
6. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Garsusis Laukžemės dvaras tebemerdėja. Pajūrio naujienos, 2010, liepos 16, priedas Žemė ir ūkis, p. 7, 9.
7. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Laukžemiškė protestavo prieš komunizmą ir rašė laiškus Gorbačiovui. Pajūrio naujienos, 2007, gegužės 18, priedas „Žemė ir ūkis“, p. 3.