Kretingos evangelikų liuteronų parapija

1609 m. sausio 23 d. privilegija J. K. Chodkevičius įsteigė Kretingos miestą, suteikė jam Magdeburgo teises ir leido gyventi visiems, panorusiems tvarkytis pagal šią teisę. Tačiau buvo išimčių: protestantams buvo uždrausta turėti savo bažnyčių ir kunigų.

XVII amžiuje amatininkai evangelikai liuteronai gyveno senamiesčio pietvakariniame pakraštyje, tarp miesto centro ir Akmenos upės esančiame slėnyje, palei dabartinę Birutės gatvę. Kretingoje savo parapijos, bažnyčios ir mokyklos neturėjo apie 200 metų, apeigų vyko į Kuršo guberniją, Kretingalę arba Klaipėdą. Įsigiję valsčiuje žemės, evangelikai liuteronai, kaip ir valstiečiai katalikai, privalėjo atlikinėti dvaro nustatytas prievoles bernardinų vienuolynui, mokėti duoklę.

Liuteronų bendruomenė augo Kretingoje apsigyvenant Vokietijos ir Latvijos įvairių profesijų žmonėms: gydytojams, vaistininkams, malūnininkams, lenkų dvarininkų pakviestiems dvarų prižiūrėtojams, kurie buvo vokiečių tautybės ir jau buvo susipažinę su Martyno Liuterio mokymu. Prie jų prisidėjo į Kretingos apylinkę iš Rytprūsių atsikeliantys naujakuriai, kurie čia rado daugiau ir pigesnės kainos žemių negu tankiai apgyventoje tėviškėje. Susiklosčius tokioms aplinkybėms ne vieno kaimo gyventojai buvo evangelikai liuteronai. Jie įsteigė parapiją, tik dar neturėjo savo bažnyčios.

1802 m. evangelikų liuteronų parapijos nariai pasiuntė delegaciją pas Rusijos carą Aleksandrą I, prašydami atleisti liuteronus nuo duoklės katalikų dvasininkams ir duoti leidimą pasistatyti savo bažnyčią. 1802 m. liepos 7 d. raštu caras Aleksandras I atleido Kretingos liuteronus nuo visų mokesčių katalikų vienuolynui ir įpareigojo juos pasirūpinti savo kunigo išlaikymu bei davė sutikimą pasistatyti bažnyčią ir kleboniją.

Įkurta parapija vienijo apie 700 tikinčiųjų, apėmė didelę teritoriją. Jai priklausė Kartenos, Kretingos, Gargždų, Darbėnų ir Palangos dvarų evangelikų liuteronų tikėjimo valstiečiai, taip pat vokiečių kilmės dvarininkai. Gausiausia bendruomenė gyveno Virkštininkų kaime. Parapijiečiai pirmininku išsirinko baroną Karolį fon Mirbachą, pirmuoju parapijos kunigu 1803 m. tapo D. Heinrichas Ferdinandas Radziburas.

1861 m. sudarytame Kretingos miesto aprašyme minima evangelikų liuteronų bažnyčia ir prie jos esanti prieglauda. Bendruomenės pagrindą sudarė Prūsijos pilietybę turėję gyventojai, tarp kurių išvardijami pastorius (kunigas), sodininkas, batsiuvys, 3 staliai, lentų pjovėjas, 4 žemdirbiai, 2 darbininkai ir našlė.

1897 m. miestelyje gyveno 443 protestantai, kurie miesto rytiniame pakraštyje, prie Gargždų kelio, turėjo savo kapines. Parapijai priklausė apie 1500 tikinčiųjų, gyvenusių Kretingoje, Darbėnuose, Virkštininkų, Kiauleikių, Rūdaičių, Joskaudų, Mišučių, Raguviškių ir kituose kaimuose. Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia savo filijas įkūrė Gargžduose, Švėkšnoje, Rietave ir Palangoje.

1926 m. evangelikų liuteronų bendruomenei priklausė 4000 žmonių, kurie sudarė 4,17 % apskrities gyventojų. Juos jungė Būtingės, Kretingos ir Skuodo parapijos. Didžiausia buvo Kretingos parapija. Jai priklausė Gargždų, Palangos, Rietavo ir Švėkšnos evangelikų liuteronų bendruomenės, turėjusios savo bažnyčias (kirches). Visas bažnyčias aptarnavo Kretingoje gyvenęs kunigas, kuris pamaldų laikyti vykdavo nustatytomis dienomis.

Religinei bendruomenei priklausė bažnyčia ir šalia jos esantis mūrinis namas, išnuomotas pašto, telegrafo ir telefono įstaigai. Vytauto gatvėje bendruomenė turėjo nemažą žemės sklypą ir medinį namą, kuriame įsikūrė klebonija.

Nuo 1802 m. caro suteiktų teisių Kretingos evangelikų liuteronų parapijai joje tarnavo šie dvasininkai:

• D. Heinrich Ferdinand Radzibor, 1803–1804.
• Friedrich Wilhelm Christian Kode, 1804–1807.
• Wilhelm Neumann, 1808–1810.
• 1810–1820 m. parapiją aptarnavo iš Skuodo ir Tauragės atvykdavę sakytojai.
• Martin Konstantin Wilke, 1820–1830.
• 1830–1834 m. parapiją aptarnavo iš Tauragės atvykdavęs kunigas.
• Friedrich August Thiedemann, 1834–1851.
• 1851–1853 m. parapiją aptarnavo iš Tauragės ir Skuodo atvykdavę kunigai.
• Kunigas Tornow, atsikėlęs į Kretingą iš Prūsijos, 1953–1958.
• Ferdinand Michael Baumbach, 1858–1870.
• 1870–1872 m. parapija neturėjo vietinio kunigo.
• J. H. E. Rosenberger, 1872–1874. Mirė Kretingoje ir palaidotas vietinėse evangelikų liuteronų kapinėse.
• 1874–1877 m. Kretingos parapija neturėjo nuolatinio kunigo.
• Rudolf Schoen, 1877–1880.
• Martin Keturakat, 1880–1884.
• 1884–1890 m. parapija vėl neturėjo nuolatinio kunigo.
• Johann Keturakat, 1890–1893.
• Gustav Mattiesson, 1893–1894.
• Johann Straumann, 1894–1908.
• Karl Friedrich Wilhelm Josephi, 1908–1926. Nuo 1917 m. jis rinko medžiagą Kretingos evangelikų liuteronų parapijos istorijai, kuri buvo išspausdinta tik 1964 m. Giotingene, Vokietijoje. Kun. Josephi mirė Kretingoje ir buvo palaidotas vietinėse evangelikų liuteronų kapinėse.
• Kunigas Weihrauch, 1927 m. Kunigui Weihrauch išvykus, parapijos administraciją perėmė kun. prof. dr. Vilius Gaigalaitis, vėliau kun. A. Vymeris, 1928–1930 m. diakonas Julius Stanaitis.
• Prieš karą Kretingoje apsigyveno buvęs Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakulteto profesorius Vilius Gaigalaitis, kuris 1941 m. repatrijavo į Vokietiją.
• 1931–1941 m. Adomas Gelžinius, teologijos mokslus studijavęs Evangelikų teologijos fakultete prie Vytauto Didžiojo universiteto, buvęs Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos senjoru ir viceprezidentu.

Antrojo pasaulinio karo metais Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenė buvo išblaškyta. Nemažai tikinčiųjų repatrijavo į Vokietiją. Dalis pakliuvo į išvežamųjų ir tremtinių sąrašus.

• Pokario metais Kretingoje dirbęs kunigas Antanas Baltris 1950 m. bandė atkurti karo metais iširusią evangelikų liuteronų konsistoriją, 1951 m. buvo išrinktas jos pirmininku. Paskutinius savo gyvenimo metus paskyręs Lietuvos evangelikų liuteronų veiklos atgaivinimui ir Kretingos parapijai, A. Baltris mirė 1954 m., palaidotas Kretingoje.
• 1954 m. trumpai kunigavo Burkevičius.
• 1954–1990 m. kunigu dirbo Jonas Armonaitis, iš visų kunigų ilgiausiai tarnavęs Kretingos evangelikų bažnyčiai.

Evangelikų liuteronų bendruomenė labai sumažėjo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai dalis jos narių išvyko gyventi į Vakarų Vokietiją.

• Nuo 1991 m. dirba Talino teologijos akademiją baigęs kunigas Darius Petkūnas.

Šiandien Kretingos evangelikų liuteronų parapija vienija apie 450 mieste ir rajone gyvenančių tikinčiųjų. Pamaldos bažnyčioje vyksta kiekvieną sekmadienį. Šeštadieniais parapijos namuose rengiamos tikybos pamokos vaikams, vaikų ir jaunimo chorų repeticijos.

Evangelikų liuteronų tikyba dėstoma Simono Daukanto pagrindinėje mokykloje, tačiau kad įvairiose miesto mokyklose besimokantys evangelikų liuteronų tikėjimo vaikai galėtų įgyti žinių, į pamokėles susirenka šeštadieniais Kęstučio gatvėje, šalia bažnyčios esančiuose parapijos namuose.

Parapijos suaugę nariai kartą per mėnesį susirenka studijuoti Šv. Raštą. Du kartus per metus – prieš Kalėdas ir per Velykas – organizuojamas susitikimas su parapijos seneliais, kai giesmės giedamos iš senojo, M. Mažvydo laikų, giesmyno.

Parapijoje veikia labdaros organizacija „Sandora“, kuri vykdo įvairius socialinius projektus ir puoselėja evangelišką liuteronišką kultūrą.

1991 m. parapija atgavo šalia bažnyčios buvusį apleistą parapijos namų pastatą, kurį restauravo.

Kretingos evangelikų liuteronų parapija dabar priklauso Kretingos apygardai-dekanatui, jungiančiam dar Katyčių, Pašyšių, Plikių, Priekulės, Skirsnemunės, Žvyrių, Sudargo, Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio parapijas.

Kretingos parapija palaiko bendrystės ryšius su Latvijos Dobelės miesto, Švedijos Osby miesto, Vokietijos bei JAV liuteronų parapijomis.

Jolanta Klietkutė, 2012

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. BENDIKAS Valteris. Parapijos istorija. Iš Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia [interaktyvus]: [b.v]: Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia, 2009 [žiūrėta 2011 m. vasario 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Kretingos-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija>
2. KANARSKAS, Julius. Evangelikų liuteronų bažnyčia. Pajūrio naujienos, 1995, kovo 9, p. 2.
3. KANARSKAS, Julius. Evangelikų liuteronų bažnyčia. Pajūrio naujienos, 1995, kovo 10, p. 4.
4. KANARSKAS, Julius. Evangelikų liuteronų bažnyčia. Pajūrio naujienos, 1995, kovo 14, p. 2.
5. KANARSKAS, Julius. Evangelikų liuteronų bendruomenė. Iš Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 103–105. ISBN 978-609-404-057-3.
6. KANARSKAS, Julius. Izraelitų ir evangelikų liuteronų bendruomenės. Iš Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 204–205. ISBN 978-609-404-057-3.
7. Kretingos miesto lankytinos vietos. Iš Kretingos rajono turizmo informacija [interaktyvus]: [b.v.] Kretingos rajono turizmo informacija, 2010 [žiūrėta 2012 m. vasario 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingosturizmas.info/lt/lankytinos-vietos/kretingos-mieste>
8. MIŠKINIS, Algimantas. Kretinga. Iš Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, III tomas: Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, I knyga. Vilnius: Savastis, 2004, p. 302–312. ISBN 9986-420-57-1.
9. PETKŪNAS, Darius. [Duomenys apie Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčią] [rankraštis]. [Kretinga], 2007 m. gruodžio 20 d. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, lap. 1.
10. PIPIRAS, Mikas, ŠERNAS, Pranciškus. Kretingos evangelikų liuteronų vargai ir rūpesčiai nuo 1802 iki 1998 metų. Švyturys, 1998, rugpjūčio 22, p. 5.
11. PIPIRAS, Mikas, ŠERNAS, Pranciškus. Kretingos evangelikų liuteronų vargai ir rūpesčiai nuo 1802 iki 1998 metų. Švyturys, 1998, rugpjūčio 26, p. 5.
12. PIPIRAS, Mikas, ŠERNAS, Pranciškus. Kretingos evangelikų liuteronų vargai ir rūpesčiai nuo 1802 iki 1998 metų. Švyturys, 1998, rugpjūčio 29, p. 5.
13. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčiai – 100 metų. Pajūrio naujienos, 1999, birželio, p. 2.