Kalnalio Šv. Lauryno parapija

Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčioje išlikusi 1793–1821 m. krikšto metrikų knyga yra svarbus pirminis šaltinis, suteikiantis vertingų žinių apie to meto gyventojus. Tai buvusi pirmoji krikšto metrikų knyga Salantų parapijosKalnalio filinėje bažnyčioje. Santuokos sakramentas Šv. Lauryno bažnyčioje nebuvo teikiamas.

Metrikų knygą 1793–1808 m. vedė kunigas Juozapas Skalskis, 1807–1810 m. – Antanas Kaminskas, 1810–1820 m. – Laurynas Kovalskis, 1820–1821 m. – Jonas Kontrimas. Be jų, pavienius įrašus joje paliko dar 16 kunigų. Per metus buvo krikštijama nuo 24 (1807 m.) iki 52 (1809 m.) kūdikių, daugiausia kilusių iš valstiečių luomo. Knygoje randama per 30 vietos gyventojų pavardžių, įgavusių lenkiškas formas.

Kunigų kalendorių duomenimis, Kalnalio bažnyčios statytojas kunigas Simonas Jurevičius, iš Užpalių parapijos 1870 m. paskirtas Kalnalio kuratu, čia išbuvo iki 1885 m.

1897–1899 m. Kalnalio kuratas buvo kun. Juozapas Žiogas, archeologas, kraštotyrininkas, lietuvių spaudos bendradarbis, Lietuvių mokslo draugijos narys.

1909–1913 m. kuratas buvo kun. Matas Veitas, 1863 m. sukilimo tremtinys, latvių religinių leidinių leidėjas, parašęs apybraižą apie Sibiro katalikų bažnyčias.

2004 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. Kūlupėnų parapiją aptarnavo Kalnalio klebonas Raimondas Jonauskas. Nuo 2010 m. Kūlupėnų parapijos klebonas – kun. Mindaugas Nausėda.

1926 m. Kalnalis tapo atskira nuo Salantų parapija. Kalnalio Šv. Lauryno parapija priklauso Palangos dekanatui.

1931 m. priešais bažnyčią pastatyti parapijos namai (špitolė), per Salantą nutiestas tiltas, sujungęs bažnytkaimį su kitapus upės esančiais parapijos kaimais.

1931 m. vargonininkas Narušis subūrė bažnytinį chorą, kuris gan greit iširo. 1940 m. mokytojas Antanas Šernius organizavo naują chorą, jam vadovauti ėmėsi vargonininkas Žastartas.

Parapijiečiai stengėsi padėti bažnyčiai: 1932 m. surinko 1500 litų baltam baldakimui, kuriuo Velykų proga puošė bažnyčią, nupirko sidabrines žvakides prie cimborijos ir varpą, kainavusį 1200 Lt, sveriantį 9 cnt. 1932 m. varpas pakabintas varpinėje. XXI a. pr. varinis varpas pavogtas.

Parapijoje aktyviai veikė visuomeninės bažnytinės organizacijos. Veikliausia buvo lietuvių katalikiško jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Kalnalio kuopa, kuri įsirengė knygynėlį, organizavo kultūrinius vakarus, organizavo akciją pagelbėti Vilniaus krašto lietuviams.

Be pavasarininkų parapijoje veikė „Angelo sargo“ kuopa, lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius. Dauguma katalikiškų organizacijų renginių vyko 1939 m. pastatytoje (1940 m. įrengtoje) vyskupo Valančiaus parapijos salėje.

Parapijoje yra apie 400 gyventojų.

Šalia šventoriaus yra buvusi špitolė, kurioje įsikūrę senelių namai.

Jolanta Klietkutė, 2012

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. BENIUŠIENĖ, Irena. Kalnalio kapinaitės priglaus Stasio Vaičiaus palaikus. Pajūrio naujienos, 2003, spalio 10, p. 4.
2. KANARSKAS, Julius. Kalnalis. Pajūrio naujienos, 1999, vasario 2, p. 5.
3. KANARSKAS, Julius. Valančiai Kalnalio bažnyčios 1793–1821 m. krikšto metrikų knygoje. Iš Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 372–373. ISBN 978-447-016-5.
4. Kronika: paskyrimai, atleidimai ir suspensos (2010 m. liepa). Iš Telšių vyskupija [interaktyvus]: [Telšiai]: Telšių vyskupija, Katalikų interneto tarnyba, 2010 [žiūrėta 2012 m. vasario 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.telsiuvyskupija.lt/index.php?id=104&nid=23&pg=1>.
5. MISIUS, Kazys. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. Iš Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 68–74. ISBN 978-447-016-5.
6. Palangos dekanatas. Iš Telšių vyskupija [interaktyvus]: [Telšiai] Telšių vyskupija, Katalikų interneto tarnyba, 2010 [žiūrėta 2012 m. vasario 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://telsiuvyskupija.lt/?id=56>.