Atnaujinta 2020-01-11
Saulyčio kalnas
Saulyčio kalnas yra Kretingos m. sav. teritorijoje, į vakarus nuo Bajorų geležinkelio viaduko, Lankų g. pietinėje dalyje, stūkso Tenžės upės kairiajame krante. Šalia veikia Kretingos m. valymo įrenginiai.
Tai didelė poledynmečiu susiformavusi kalva, kuri nėra tyrinėta, tačiau archeologai ir istorikai laikosi nuomonės, jog ji senovėje buvo naudojama dangaus šviesuliams stebėti. Stebyklai labai tinkama geografinė padėtis ir matomumas į rytų (saulėtekio) ir vakarų (saulėlydžio) puses. Tai patvirtina ir pagonybę menantis kalvos pavadinimas – Saulytis, nes Lietuvoje žinoma daugiau nei dvidešimt alkakalnių, vadinamų Saulės kalnais, ir jie visi taip vadinami dėl apšvietimo ypatumų, išskiriančių kalvą kraštovaizdyje. Šioje miesto dalyje yra gausu archeologinių objektų (Šlikių, Šlažių, Ėgliškių pilkapiai, Ėgliškių (Andulių), Valėnų piliakalniai), liudijančių, kad žmonių gyventa nuo seno. Viena pagonių šventykla veikė Akmenos (Danės, Dangės) ir Kapupio santakos kyšulyje, vadinamame Perkūno kalnu, o kita galėjo veikti Tenžės slėnyje priešais santaką su Akmena (Dane) stūksančiame Saulyčio kalne. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Kretingos Saulyčio kalnas labai panašus į šalia Salantų esantį Alko k. Alkos kalną, kuris yra taip pat natūraliai susiformavęs, o pagonių šventykla jame veikė net iki pat XVII a. ir tai buvusi pagrindinė Salantų apylinkės šventykla. Išlikusi kartografinė medžiaga rodo, kad Saulyčio kalne iki pat XX a. vid. būta gojelio – nedidelio miškelio.
Ilgus šimtmečius kalva buvo nenaudojama, nes XV – XVI a. pirmojoje pusėje ją kirto Vokietijos–Lietuvos siena. Sovietmečiu smarkiai apnaikinta kasant gruntą ir statant vandens valymo įrengimus. Ant kalvos šiuo metu tręšta negyvenama sodyba.
Aurelija Gelminauskienė, 2015
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- KANARSKAS, Julius. Bajorai. Pajūrio naujienos, 1995, spalio 20, p. 3.
- KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Kretinga, 2009, p. 16. ISBN 978-609-404-057-3.
