Atnaujinta 2018-10-18
Joskaudų Alkos, Aukos kalnas
Joskaudų Alkos kalnas, dar vad. Aukos kalnu, yra Kretingos r. sav. teritorijoje, 1,5 km į šiaurę nuo kelio Rūdaičiai-Dimitravas tilto per Tenžės upelį, 300 m į vakarus nuo upelio, Joskaudų miško kvartaluose Nr. 47 ir 48. Tai šiaurės-pietų kryptimi pailga Tenžės slėnio aukštmos kalva, aukštesne pietine dalimi, šiaurinis jos galas kiek užsisuka į rytus. Kalnas šiaurėje ir pietuose turi dvi maždaug po 15 m skersmens viršūnes, tarp kurių yra apie 30×35 m dydžio aikštelė. Kalno šlaitai statūs, iki 20 m aukščio.
Padavimuose pasakojama, kad ant Joskaudų Alkos kalno senovės lietuviai aukodavo aukas savo dievams, aukos buvo deginamos ant Aukuro akmens, čia buvo kūrenama šventoji ugnis; esą kalne nugrimzdęs labai gražus dvaras, jo vietoje dabar įdubimas, piemenys matydavo iš įdubimo išeinančius velniukus; dar pasakojama, kad buvo rastas urvas į kalno vidų, bet jį dengė sunkus dangtis. Kitą kartą urvas buvo rastas kalno šlaite nuo Tenžės upės pusės. Ten įlipę piemenys leidosi laiptais, paskui kitais, bet dugno nepriėjo. Ant kalno žmonės vengia eiti po vieną (galbūt dėl 1941 m. čia sušaudytų Darbėnų žydų).
1966 m. kalno šiaurės rytinėje viršūnėje pastebėtas iki 40 cm gylio su angliukais maišytos žemės sluoksnis, 1985 m. išilgai kalno išartoje priešgaisrinėje juostoje rasta lipdytos keramikos fragmentų, vidurinėje kalno dalyje – iš akmenų krautas apardytas židinys. Ant šiaurės rytų viršūnės – vėl gausių degėsių sluoksnis.
Kalnas yra 600 m į šiaurės vakarus nuo Dimitravo (Joskaudų) kapinyno, datuojamo IX-XII a.
Lina Buikienė, 2010
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- VAITKEVIČIUS, Vykintas. Alkalniai: baltų šventviečių studija. Vilnius: Diemedis, 2003, p. 29. ISBN 9986-23-113-2.
- VAITKEVIČIUS, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. Vilnius: Diemedis, 1998, p. 68-70. ISBN 9986-23-037-3.