Ūdralių akmuo su dubeniu Igno Jablonskio sodyboje

Akmuo, gelbėjimo tikslu atgabentas iš Udralių k. (Skuodo raj.), stūkso kraštotyrininko Igno Jablonskio sodyboje Pušyno gatvėje.

Archeologinėje literatūroje tokie apeiginiai akmenys turi kitą pavadinimą – tai akmenys su plokščiadugniu dubeniu, kurie paplitę kuršių gyventose teritorijose. Šių akmenų dubuo yra cilindro formos, akmenys nebūna aukštesni kaip 90–100 cm. Šventviečių tyrinėjimų duomenys atskleidžia, jog akmuo su dubeniu būdavo statomas ant pastovo, sukrauto iš mažesnių akmenų, šalia laužavietės – židinio. Raudono granito akmenyje iškaltame dubenyje ugnis nebuvo deginama, jame rinkosi šventas vanduo, metaforiškai vadinamas „akmens ašaromis“ ar „krauju“, kuris dėl galimų geležies priemaišų ir pačio akmens spalvos iš tiesų atrodo kaip kraujas.

Sovietmečiu buvo vykdoma intensyvi melioracija – pievose, laukuose, miškuose rastus stambesnius akmenis atiduodavo akmenskaldžiams ar sprogdintojams. Melioratoriai rastus akmenis su dubenimis priskirdavo girnoms ir be gailesčio naikino. Tačiau atsirado žmonių, kurie akmenis su dubenimis gelbėjo nuo sunaikinimo, nes suprato, kad tai senųjų šventviečių aukurai, istorijos paminklai. Vienas tokių – kraštotyrininkas Ignas Jablonskis. Jo pastangomis akmuo iš Udralių k. buvo išsaugotas, kai 1967 m. akmenį kažkas išvertė buldozeriu ir paliko paverstą ant šono, viliantis ką nors vertingo rasti jo stovėjimo vietoje.

Yra išlikęs ne vienas pasakojimas apie užburtus, paslėptus lobius po akmenimis ir apie tokiose vietose prasmegusias bažnyčias su turtais. Manoma, kad šiuo atveju taip pat bandyta rasti „paslėptą“ lobį, nes nuo šio akmens radimo vietos apie 300 m į pietus yra buvęs ežerėlis, kuris užako. Jo vietoje, dabar vadinamoje Sirvydo pelke, rytiniame šlaite yra smėlinga kalvelė, ant kurios, pasak padavimų, senovėje stovėjo bažnyčia. Reiktų manyti, jog dažnai padavimuose minimos „bažnyčios“ byloja apie senovės šventvietes. Prie šios vietos būta gausaus akmenyno, kuriame rasta akmeninių krūsnių, žymėjusių senuosius žemdirbystės laukus.

Akmuo rastas perpus įsmegęs į žemę, paverstas ant šono, dubeniu į pietus, apie 300 m nuo plento Plungė–Skuodas, Pasirvydžio miškelyje, seniau vadintame Blauzdžio ganyklale.

Akmuo rusvos spalvos, vidutinio grublėtumo ir kietumo granitas, šonai dailiai aptašyti. Suapvalinto paviršiaus skersmuo yra nuo 96 iki 108 cm. Dubens skersmuo viršuje iki 39 cm, o apačioje – 36 cm.

Aurelija Gelminauskienė; Jolanta Klietkutė, 2015

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. JABLONSKIS, Ignas. Dubenėti akmenys Skuodo ir Kretingos rajonuose. Kraštotyra, Vilnius: LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros d-ja, 1969. p. 109–117.
2. JABLONSKIS, Ignas. Dubenuotieji akmenys ir kiti originalai [Rankraštis]. Kretinga: Igno Jablonskio rankraščių fondas. 2, 1960-1974, p. 15-16, 27-28, 47.