Girnų akmuo vasaros estradoje

Neretai bet koks akmuo su dubeniu yra vadinamas girnų akmeniu, mat jie panašūs – akmens plokštumos viduryje yra dubuo,  matyti apdirbimo žymės.

Tačiau tikras šventvietės akmuo bet kur nesimėto, nėra taip gražiai ir lygiai apdirbtas, apie jį yra išlikę įvairių pasakojimų, susijusių su pagonių šventyklomis, prasmegusiomis bažnyčiomis,  įvairiais prietarais ir pan., o netoliese turėtų būti alkas.
Pasitaikė atvejų, kai nebaigtas girnų akmuo buvo priskirtas apeiginiui akmeniui. Vienas tokių akmenų šiuo metu stovi dešiniajame Pastauninko upelio krante, Kretingos Vasaros estradoje ant kalvos.

1972 m. žiemą Ignui Jablonskiui vaikštinėjant po Kretingą, į akis krito vienoje sodyboje gulintis akmuo su dubeniu – jį kraštotyrininkas palaikė apeiginiu. Kaip pavyko išsiaiškinti, akmuo buvo rastas Pastauninko upelyje, gilinant vagą. Buldozeriu išimtas akmuo gulėjo žemių krūvoje, o jį pastebėjęs kretingiškis parsigabeno į savo sklypą ir papuošė sodybą. Mintį, jog tai galėtų būti apeiginis akmuo paaštrino pirminėje akmens radimo vietoje rastos ąžuolo nuolaužos, nes dažnai naikinant pagonių šventvietes buvo naikinami ir šventieji ąžuolai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai vandens malūno girnoms pasirinktas akmuo, kuris dėl nuskeltos dalies nebetiko naudojimui ir buvo išmestas.

Akmuo pilkšvai šviesios spalvos su šviesiai rausvų grūdelių priemaiša, vidutiniai stambios struktūros granitas, 104 cm skersmens. Viršutinė plokštuma nutašyta, centre – taisyklingo apskritimo, apie 20 cm – skersmens, 20 cm gylio su apie 2 cm pagilinimu pakraščiuose, cilindro pavidalo duobė.

Aurelija Gelminauskienė; Jolanta Klietkutė, 2015

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. JABLONSKIS, Ignas. Dubenuotieji akmenys ir kiti originalai [Rankraštis]. Kretinga: Igno Jablonskio rankraščių fondas. 2, 1973, p. 68–69.