Žemaičių apygardos partizanų ryšininko Bronislovo Poškaus kapas

Antkapinis paminklas Žemaičių apygardos partizanų ryšininkui, disidentui, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiaus kavalieriui, pranciškonui Bronislovui Poškui atminti yra Kretingos parapijos naujosiose kapinėse, vadinamose II senosiomis kapinėmis, į kairę nuo Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus, pranciškonų kapavietėje, Vilniaus g. 8A.

Bronislovas Poškus gimė 1928 m. lapkričio 3 d. Galvyčių kaime, Upynos parapijoje, Skaudvilės valsčiuje, Tauragės apskrityje. Pokario metais B. Poškus buvo rezistentų partizanų ryšininkas. Turėjo slapyvardį Rugelis. Nuo 1973 m. persikėlė į Šilalę ir platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Sovietų valdžios buvo persekiojamas už vaikų katechizavimą, dalyvavimą Lietuvos laisvės lygos veikloje. 1978 m. pogrindyje buvo įvilktas į abitą ir tapo pranciškonu. Paskui B. Poškus persikėlė gyventi į Kretingą, dirbo zakristijonu. Ankštame savo bute, Žemaičių gatvėje, prižiūrėjo ir slaugė septynis prieškario brolius pranciškonus. 1988-ųjų vasarą, pasistatęs palapinę prie Kretingos vykdomojo komiteto, B. Poškus savaitei paskelbęs bado streiką kovojo, kad vienuolyno pastatas būtų sugrąžintas vienuoliams pranciškonams. Mirė 2006 m. kovo 29 d. Kretingoje.

Paminklas pastatytas 2006 m. Lietuvos kariuomenės pulkininko Česlovo Šlėgaičio ir dimisijos pulkininko Leono Laurinsko iniciatyva. Paminkliniame akmenyje iš juodo poliruoto granito iškaltas B. Poškaus portretinis atvaizdas, kryžiaus siluetas, Gediminaičių stulpų ženklas ir epitafija: „BRONISLOVAS POŠKUS 1928–2006 / VIENUOLIS PRANCIŠKONAS. PARTIZANŲ RYŠININKAS. / AKTYVIAI PRISIDĖJO PRIE ATKURIAMOS / LIETUVOS KARIUOMENĖS. / APDOVANOTAS VYČIO KRYŽIAUS ORDINU / PULKININKAI Č. ŠLĖGAITIS, L. LAURINSKAS“.

Parengė Laima Jonauskaitė, 2017

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Antkapinis paminklas. Iš Partizanų atminimo vietos [interaktyvus]. [Kretinga]: Kretingos rajono turizmo informacijos centras, [b. m.] [žiūrėta 2017 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.kretingosturizmas.info/lt/lankytinos-vietos/partizanu-atminimo-vietos/435-4-antkapinis-paminklas.
2. KANARSKAS, Julius. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. Klaipėda: „Eglės“ leidykla, 2016, p. 192. ISBN 978-609-432-100-9.
3. BENIUŠIENĖ, Irena. Amžinybėn iškeliavo seniausias Lietuvos pranciškonas. Pajūrio naujienos, 2006, balandžio 4, p. 8.