Kretingos dvaro parko krioklio uola

1875 m. Kretingos dvarą įsigijęs grafas Juozapas Tiškevičiusėmėsi pertvarkyti dvaro sodybą ir parką. Jo rūpesčiu 1878 m. š. parko dalyje pagal matininko Šostako projektus įrengti trys kaskadiniai tvenkiniai: vanduo kaskadomis bėgdavo iš trečiojo į antrąjį, iš šio – į pirmąjį tvenkinį.

Dešiniajame I Kretingos dvaro parko tvenkinio krante sumūryta lauko akmenų krioklio grota, nuo kurios požeminių vamzdžių sistema atitekėjęs antrojo tvenkinio vanduo krisdavo į pirmąjį tvenkinį. Nuo rūmų krioklio link vedė virš tvenkinio suręsti du grakštūs mediniai arkos formos tilteliai. Tiltas ir krioklio uola per šeimynines grafų šventes ar atvykus garbiems svečiams būdavo apšviesti per naktį.

1925 m., vykdant Žemės reformą, dalis dvaro žemių buvo išdalyta besikuriantiems ūkininkams, kitos žemės paimtos valstybės nuosavybėn. Sumažėjusios Aleksandro Tiškevičiaus pajamos apsunkino dvaro sodybos, ypač parko, priežiūrą. Neprižiūrimi ištvinę tvenkiniai pralaužė pylimus, sutriko kaskadinių tvenkinių su kriokliu sistema, krioklio uola virto akmenų ir plytų griuvėsiais.

1980 m. dvaro tvenkinius rekonstravo melioratoriai, neliko kaskadų. I tvenkinio š. šlaite liko išardyta buvusio dirbtinio krioklio grota, žymima iš likusių akmenų suformuotu alpinariumu. Virš krioklio stūkso didžiulis dvipusis akmuo-suolas, vadinamas Meilės akmeniu.

Jolanta Klietkutė, 2014

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. KANAPKIENĖ, Vida; ir DAUNECKIENĖ, Janina. Senasis Kretingos dvaro parkas – gyvoji istorija. Klaipėda: Druka, 2008, p. 24.
2. KANARSKAS, Julius. Kretingos dvaras. Iš Kretingos pranciškonai [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos pranciškonai, 2014 [žiūrėta 2014 m. vasario 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://old.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=14:kretingos-dvaras&catid=19:kretingos-istorija&Itemid=70>.
3. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Dvaro tvenkiniai – miesto istorijos dalis. Pajūrio naujienos, 2012, birželio 22, priedas „Mūsų žmonės“, p. 11.