Kretingos dvaro parko II tvenkinys

Kretingos dvaro parke, 8 ha plote, išlikę trys tvenkiniai, įrengti Dupulčio upelio slėnyje. Jie tapo sudėtine dvaro parko plano dalimi. Istorinėje literatūroje Kretingos dvaro tvenkiniai buvo numeruojami nuo seniausio, esančio prie rūmų, iki paskutinio, esančio tarp Padvarių ir Kretingos naujo mikrorajono. Pagal LR Vyriausybės patvirtintą oficialųjį Lietuvos upėvardžių klasifikatorių, dabartinėje topografinėje medžiagoje jie numeruojami nuo ištakų santakos link, t. y. atvirkščiai.

1827–1836 m. grafas Dmitrijus Zubovas į r. nuo pirmojo tvenkinioįsakė iškasti ir antrąjį, skirtą poilsiui, prie jo ėmė formuoti parką.

1878–1880 m., valdant Juozapui Tiškevičiui, š. parko dalyje pagal matininko Šostako projektus įrengti trys kaskadiniai tvenkiniai: vanduo kaskadomis bėgdavo iš trečiojo į antrąjį, iš šio – į pirmąjį tvenkinį. Antrasis tvenkinys buvo pailgintas ir praplėstas, dugnas išgrįstas akmenimis. Jis yra didžiausias iš trijų dvaro tvenkinių – plotas 4,0 ha.

Tvenkinyje buvo suformuota nedidelė sala, pavadinta „Meilės sala“, kurią su krantu jungė arkos pavidalo medinis tiltelis. Ties r. tvenkinio galu grafas liepė pastatyti dvaro ligoninę.

Šiame, nuošaliau nuo dvaro, esančiame tvenkinyje dvariškiai mėgo maudytis, irstytis valtele. Tarp I ir II tvenkinių buvo nutiestas pasivaikščiojimo takas, juo važinėjo karietos. Dešiniajame krante, netoli gelžbetoninio pėsčiųjų tilto, stūkso Grafienės Sofijos akmuo. Tvenkinį iš p. pusės supa aukšti, statūs skardžiai, apaugę medžiais.

1925 m., vykdant Žemės reformą, dalis dvaro žemių buvo išdalinta besikuriantiems ūkininkams, kitos žemės paimtos valstybės nuosavybėn. Sumažėjusios A. Tiškevičiaus pajamos apsunkino dvaro sodybos, ypač parko, priežiūrą.

1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomu gamtos paminklu, tačiau sutriko neprižiūrima tvenkinių sistema. 1955 m. potvynis pralaužė II tvenkinio pylimą, sutriko kaskadinių tvenkinių su kriokliu sistema, ją rekonstruojant neliko kaskadų. 1980 m. dvaro tvenkinius rekonstravo melioratoriai.

1998 m. įsteigtas Kretingos dvaro parko bičiulių klubas, kurio tikslas – globoti ir remti parką kaip visuomenei reikšmingą mokslo, meno, kultūros, istorijos ir gamtos objektą. Klubo nariai pertvarkė takus apie I tvenkinį, įrengė akmeninius kanalus lietaus vandeniui nutekėti, tarp I ir II tvenkinių esančio pylimo gelžbetoninius krantinės sutvirtinimus pakeitė natūraliu akmeniu.

Tvenkinio pakrantės ir dabar yra mėgstama kretingiškių bei miesto svečių pasivaikščiojimo vieta.

Jolanta Klietkutė, 2014

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. KANAPKIENĖ, Vida. Kretingos dvaro sodai: istorija ir dabartis. Iš Lietuvos muziejų asociacija[interaktyvus], [b. v.]: Lietuvos muziejų asociacija, 2005. Prieiga per internetą: <http://www.museums.lt/zurnalas/2004%272_3/kanapkiene1.htm>.
2. KANARSKAS, Julius. Kretingos dvaras. Iš Kretingos pranciškonai [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos pranciškonai, 2014 [žiūrėta 2014 m. sausio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://old.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=14:kretingos-dvaras&catid=19:kretingos-istorija&Itemid=70>.
3. KANARSKAS, Julius. Kretingos Tiškevičių dvaro sodyba XX a. antroje pusėje. Iš Palanga: Gintaras, parkas, muziejus Lietuvos istorijos ir kultūros raidoje [interaktyvus], [b. v.]: Lietuvos dailės muziejus, 2010 [žiūrėta 2014 m. vasario 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pgm.lt/istorija/kret_dvar_20a.htm>.
4. KANARSKAS, Julius. Kretingos, Palangos, Lentvario dvarininkas Juozapas Tiškevičius. Iš Palanga: Gintaras, parkas, muziejus Lietuvos istorijos ir kultūros raidoje [interaktyvus], [b. v.]: Lietuvos dailės muziejus, [b. m.] [žiūrėta 2014 m. sausio 31 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pgm.lt/istorija/j_tiskevicius.htm>.
5. KANARSKAS, Julius; ZINKEVIČIUS, Bronius. Kretingos dvaro parkas. Iš Kretingos muziejus. Vilnius: Druka, 1996, p. 28–30.
6. SEMAŠKAITĖ, Ingrida. Lietuvos dvarai. Vilnius: Algimantas, 2010, p. 185. ISBN 978-609-423-004-2.
7. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Dvaro tvenkiniai – miesto istorijos dalis. Pajūrio naujienos, 2012, birželio 22, priedas „Mūsų žmonės“, p. 11.