Kretingos dvaro parko Astronominis kalendorius ir Saulės laikrodis

1610 m. Jonas Karolis Chodkevičius bernardinų vienuolynokiemelyje pastatė pirmąjį Kretingoje Saulės laikrodį. Iki mūsų dienų išliko tik jo postamentas. Antrasis Saulės laikrodis Kretingos dvaro parke prie kaštonų alėjos įkurtas 2002 m.

Mintis įkurti Kretingoje pirmąjį Baltijos šalyse Astronominį kalendorių su saulės laikrodžiu brendo nuo 1994 m. – tai architektės dizainerės Ritos Gorodeckienės Vilniaus dailės akademijoje 10 balų įvertintas diplominis darbas. Darbo vadovas – architektas doc. Gytis Tiškus, ansamblio pastatymo organizatorė – Kretingos muziejaus direktorė, klubo „Kretingos krašto ainiai“ pirmininkė Vida Kanapkienė, talkino kretingiškis architektas Edmundas Giedrimas.

2001 m. organizuota medžio drožėjų kūrybinė stovykla, kurios metu vietiniai meistrai tautodailininkai Feliksas Lukauskas (kūrė skulptūrą „Kretingos įkūrimas“), Tadas Šorys („Trys Karaliai“), Adolfas Viluckis (stulpas-simbolis), Raimondas Puškorius (centrinė skulptūra), Steponas Žiubrys (stulpas-simbolis) gamino ąžuolines 12 mėnesių skulptūras, kurių vieta ir aukštis apskaičiuoti taip, kad juose vaizduojami simboliai tiksliai sietųsi su realiu laiku. Skulptūros buvo kuriamos dvejus metus: 2002 m. penki menininkai vėl susibūrė į bendrą stovyklą ir iš ąžuolo, granito bei geležies užbaigė skulptūrų ansamblio elementus. Akmens ir geležies darbus atliko vietiniai meistrai tautodailininkai: R. Puškorius, A. Viluckis, F. Lukauskas, V. Veitas, S. Žiubrys, medžio drožėjai T. Šorys ir V. Gorodeckis, kalvis A. Šeputis, akmentašys L. Beniušis. Ekspozicijai sukurti sunaudota 50 kub. m akmens skaldos, 15 kub. m ąžuolo.

Astronominis kalendorius visuomenei pristatytas 2002 m. rugpjūčio 10 d. Dvaro šventės metu. Astronominio kalendoriaus su Saulės laikrodžiu statybos raštas, pasirašytas rajono mero Valerijono Kubiliaus, miesto seniūno Stanislovo Juknevičiaus, medžio drožėjų bei rėmėjų, įdėtas į specialią kapsulę ir įmūrytas kalendoriaus pamatuose.

Kalendorius užima 0,5 ha plotą, jo kompoziciją sudaro tiksliai apskaičiuotoje vietoje išdėstyti metų laikus, šventes ir reikšmingas sukaktis žymintys akmenys bei 13 ąžuolinių skulptūrų. Centre ant akmeninio postamento stūkso 6 m aukščio ąžuolinė skulptūra – Saulės laikrodžio strypas – su skyle centre, jos viršūnė simbolizuoja ne tik Saulę, bet ir Rėdos ratą.

Laikrodžio veikimo principas pagrįstas Saulės padėtimi danguje vidurdienį ir jos metamu šešėliu. Centrinį strypą kerta pagrindinė ašis, orientuota š.–p. kryptimi. Ant šios dienovidžio linijos išdėstyti akmenys su iškaltomis švenčių datomis ir mėnesių pavadinimus žyminčiomis runomis. Pagrindinio stulpo šešėlis 12:43 val. vietos laiku sutampa su dienovidžio ašimi. Saulės spindulys pro plyšį stulpe, priklausomai nuo metų laiko, šiuo momentu krenta ant akmens, žyminčio to laikotarpio šventę.

Strypo šešėlis kartu su Saule keičia kryptį ir krenta ant ratu išdėstytų valandas žyminčių akmenų su romėniškais skaičiais.

Kai Saulė pakilusi aukščiausiai, strypo šešėlis krenta ant pirmojo, Joninių, akmens. Ilgiausias šešėlis sustoja ties paskutiniu – Kūčių, Kalėdų – akmeniu. Taip pat yra pažymėti advento laikas, Jurginės, Trys Karaliai… Kalendoriuje yra ir įsimintinų datų: Kretingos miesto įkūrimo, Mindaugo karūnavimo, Lietuvos nepriklausomybės, Žalgirio mūšio ir kt.

Atsistojus prie kiekvieno iš šventes žyminčių akmenų, kairėje ir dešinėje matomi tos šventės simboliai – skulptūros. Taigi iš pirmo žvilgsnio padrikos skulptūros ir akmenys jungiami į kompoziciją – Astronominį kalendorių su Saulės laikrodžiu, kuris yra astronominių žinių, mitologinių ir religinių įvaizdžių bei tautos tradicijų sankaupa.

1. Centrinis stulpas
2. Valstybės diena (liepos 6 d.), akmuo A
2. Žalgirio mūšis (liepos 15 d.), A
3. Žolinė (rugpjūčio 15 d.), B
4. Rudens lygiadienis (rugsėjo 23), C
5. Vėlinės – Ilgės (lapkričio 2 d.), E
6. Adventas – žiemos pradžia (lapkričio 28 d.), G
7. Kūčios (gruodžio 24 d.), L
7. Šv. Kalėdos (gruodžio 25 d.), L
8. Naujieji metai (sausio 1 d.), K
8. Trys Karaliai (sausio 6 d.), H
9. Kretingos įkūrimas (sausio 23 d.), F
10. Nepriklausomybės diena (vasario 16 d.), D
11. Pavasario lygiadienis (kovo 21 d.), C
12. Jurginės (balandžio 23 d.), B
13. Joninės – Rasos (birželio 24 d.), A

Kai kurios skulptūros slepia nedideles paslaptis: pav. ant Vėlinių šventę vaizduojančio akmens iškaltas, tarsi įspaustas žmogaus delnas, simbolizuojantis mitologinius akmenis su pėdų, delnų atspaudus primenančiomis žymėmis. Padavimai pasakoja, kad šiuos įspaudus paliko velniai, laumės ar šventieji. Tokie akmenys buvo gerbiami kaip protėvių vėlių buveinė. Kitose skulptūrose galime atrasti akmenyje iškaltas pasaulio šalis žyminčias raides.

Šio statinio tikslas – gaivinti ir propaguoti lietuviškas tradicijas, suteikti įvairovės krašto, regiono kultūrai, plėsti kelionių ir turizmo maršrutus naujais lankytinais objektais.

Jolanta Klietkutė, 2014

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. DRUNGILIENĖ, Genė. Saulės laikrodis rodo Kretingos laiku. Vakarų Lietuva, 2005, spalio 4–10, p. 4.
2. KANAPKIENĖ, Vida; ir DAUNECKIENĖ, Janina. Senasis Kretingos dvaro parkas – gyvoji istorija. Klaipėda: Druka, 2008, p. 18.
3. KUKLYS, Algis. Astronominio kalendoriaus statybos pirmasis etapas užbaigtas. Švyturys, 2001, rugpjūčio 4, p. 2.
4. KUKLYS, Algis. Astronominis kalendorius – paminklas laikui. Švyturys, 2002, rugpjūčio 14, p. 1, 5.
5. KUKLYS, Algis. Fantastinis projektas jau pradėtas. Švyturys, 2001, liepos 25, p. 3.
6. KVIKLYS, Rimantas. Istorija prabilo Kretingoje. Pajūrio naujienos, 2002, spalio 11, priedas „Smiltys“, p. 3.
7. NIKITENKA, Denisas. Kretingoje pastatytas unikalus astronominis kalendorius. Vakarų ekspresas, 2002, rugpjūčio 1, p. 1, 3.
8. PETRAITIENĖ, Stanislava. Pagonybės salelė penkių vienuolynų mieste. Meisteris, 2001, Nr. 9, p. 43.
9. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Kretinga turės savo laiką. Pajūrio naujienos, 2001, liepos 24, p. 1, 3.