Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1928–1928) paminėti Kretingoje (Laisvės paminklas)

Lietuvos Respublikos nepriklausomybės dešimtmečio proga visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose buvo statomi paminklai. Toks paminklas buvo pastatytas ir Kretingoje. Jis stovėjo ta proga Viešąja pavadintoje, iki 1928 m. buvusioje Turgaus (nuo 1990 m. – Rotušės) aikštėje, nugriautos stačiatikių cerkvės (iki XIX a. vid. – rotušės) vietoje. Paminklo steigėjas – Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos skyrius.

Publikacijos spaudoje teigia, kad projekto autorius – garsus latvių kilmės Lietuvos skulptorius Robertas Antinis. Tačiau skulptoriaus sūnus R. Antinis jaunesnysis abejoja ar tai jo tėvo projektas, nes toks stilius jam nebūdingas, be to ir šio paminklo brėžinių asmeniniame archyve nėra. Gali būti, kad Kretingos miesto savivaldybė buvo užsakiusi paminklą pas skulpt. Robertą Antinį (dailėtyrininkas Stasys Budrys mini  Antinio parengtą apie 5 m aukščio kolonos tipo paminklą). Tikrasis projekto autorius nežinomas.

Ilgą laiką buvo spėjama, kad paminklą gamino Bajorų kalėjimo kaliniai, tačiau jį pagamino kretingiškis akmenkalys Jonas Akinskas.

Paminklas sudarytas iš šlifuoto rausvo granito, trijų dalių: laiptuoto postamento, pagrindinės dalies ir viršutinės. Forma primena obeliską. Apatinės dalies briaunos sklembtos, viršuje papuoštos stilizuotų varpų reljefu. Prie priekinės (vakarinės) dalies plokštumos pritvirtinti kalavijas, skydas su Vyčio kryžiumi, virš jų – varinė plokšė su įrašu: „Lietuvos / nepriklausomybės / dešimtmečiui paminėti / 1918–1928“, aukščiau – varinė Vyčio figūrėlė. Nugariniame fasade: viršuje – Gediminaičių stulpai, apačioje – plokštė su įrašu: „Sustok, praeinąs lietuvi, pagerbk kovojusius dėl Lietuvos laisvės, pagalvok, ar seki jų pavyzdžiu“. Į briaunas įkomponuoti bronziniai papuošimai.

Statybos truko beveik 3 metus. Jį konsekravo 1931 m. į Kretingą atvykęs kunigas pranciškonas Augustinas Dirvelė.

Paminklas aikštėje stovėjo apie 20 metų, 1948 m. valdžios nurodymu nuverstas ir paskandintas Akmenoje(dingo po vienos nakties), liko tik postamentas, kuris išstovėjo iki aikštės tvarkymo darbų – XX a. 8-tojo dešimtmečio, kai buvo supjaustytas ir panaudotas antkapiniams paminklams.

1989 m. pr. valant Akmenos vagą buvo surastas apdaužytas obeliskas, trūko tik bronzinių papuošimų, Vyčio, Gediminaičių stulpų ir lentų su užrašais. Būklė labai prasta, kad restauruoti buvo nebeįmanoma. Jis iškeltas iš vandens ir perkeltas į Birutės g. 16 kiemo šiukšlyną, vėliau – į Kretingos muziejų.

Kretingiškų rūpesčiu 1990 m. Rotušės a. p. dalyje pastatyta paminklo kopija, atidengta ir pašventinta vasario 16-tosios proga.

1990 m., vasario mėn., likus savaitei iki paminklo atidengimo, į paminklo pamatinį akmenį buvo įbetonuota kapsulė su miesto Metrika. Metriką pasirašė architektas E. Giedrimas, darbų vykdytojas E. Jasinskas, akmentašys V. Stonys, miesto gyventojas S. Rumeika, Sąjūdžio tarybos pirmininkas A. Kaknevičius, Z. Krakauskas.

Atstatytojo paminklo viršutinė dalis rausvo, postamentas – pilko granito. Postamente yra pastatymo, sunaikinimo ir atstatymo datos. Paminklo puošmenas atkūrė Robertas Antinis (jaunesnysis).

Šalia paminklo auga Lietuvos prezidento A. Smetonos pasodintas ąžuolas. 1990 m. vasario 16-ąją šalimais pasodintas dar vienas ąžuoliukas.

Kai kuriuose šaltiniuose vadinamas Laisvės paminklu.

Jolanta Klietkutė, 2014

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. EGLINSKAS, A. Įbetonuota kapsulė. Švyturys, 1990, vasario 16, p. 2.
2. KANARSKAS, Julius, BUTKUS, Donatas. Laisvės paminklas Kretingoje. Švyturys, 1988, lapkričio 24, p. 3.
3. KANARSKAS, Julius. Kretinga, Rotušės a. Laisvės paminklas. Iš Nukentėję paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 87.
4. NORVILIENĖ, Janina. Išsaugokime tautos atmintį. Švyturys, 1990, vasario 22, p. 3.
5. PAULIKAITĖ, Genovaitė. Atgims Nepriklausomybės paminklas Kretingoje. Švyturys, 1989, spalio 19, p. 2.