Atnaujinta 2018-12-11
Kretingos evangelikų liuteronų kapinės
Parapijoje prie kiekvieno kaimo, kur gyveno liuteronų bendruomenės, veikė kapinės. Jos tebėra Vidmantuose (Virkštininkuose), Kiauleikiuose, Rūdaičiuose, Joskauduose, Juzumuose (Darbėnuose), Gargždelėje (Salantuose), Raguviškiuose ir kt. Kapinės veikė ir Kretingoje. Jas bendruomenė XIX a. pradžioje įrengė r. miesto pakraštyje, prie kelio į Gargždus.
Kapinės, vadinamos „vokiečių kapinėmis“, kūrėsi kartu su parapija (~1800 m.). 1941–1944 m. parapijoje labai sumažėjo žmonių, nes dauguma emigravo į Vakarus. Po Antrojo pasaulinio karo buvo uždarytos.
Kapinės reikšmingos evangelikų liuteronų bendruomenei: jose ilsisi žymus parapijos kunigas Karl Friedrich Josephi ir visuomenės veikėjas kunigas, Konsistorijos pirmininkas Ansas Baltris.
Šiuo metu Evangelikų liuteronų kapinės yra veikiančios, jose laidojami mirusieji parapijiečiai. 1990 m. parapijiečiai kartu su miesto valdžia atstatė tvorą. Kas vasarą kapinėse rengiamos evangelikų liuteronų bendruomenės pamaldos – miesto kapinių šventė, kurios metu pašventinami nauji paminklai ir skelbiamas Dievo žodis. Mirusiųjų kapus prižiūri bendruomenės žmonės.
Šios kapinės nuolat kenčia vandalų išpuolius: beveik nebeliko sveikų kryžių, girtuokliaujama. Komunalinių paslaugų skyriaus darbuotojai, tvarkantys kapines kartą per mėnesį, išveža kalnus butelių šukių ir kitų šiukšlių.
Jolanta Klietkutė, 2013
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- KANARSKAS, Julius. Evangelikų liuteronų bažnyčia. Pajūrio naujienos, 1995, kovo 10, p. 4.
- SIMAITYTĖ, Dovilė. Išniekino evangelikų liuteronų kapines. Pajūrio naujienos, 2008 liepos 15, p. 2.
- ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Stačiatikių ir evangelikų liuteronų kapinėse – girtuokliaujančių orgijos. Pajūrio naujienos, 2006 gegužės 2, p. 1.
