Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyba-muziejus Nasrėnuose

Nasrėnai yra Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio Kretinga–Salantai, 4 km į šiaurės rytus nuo Kūlupėnų. Kaimas, priklausantis Salantų regioniniam parkui, yra vyskupo, rašytojo, švietėjo, blaivybės puoselėtojo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) gimtinė. Čia prabėgo jo vaikystė. Nors M. Valančius parašė daug knygų, tačiau žinių apie save, tėvus, gimtinę beveik nėra palikęs.

Didelis susidomėjimas vyskupo M. Valančiaus asmenybe, jo darbais, veikla ir kur yra jo gimtinė, buvo jaučiamas pasitinkant jo 100-ąsias gimimo metines 1901 m. M. Valančiaus gimtinė buvo pradėta tvarkyti Kretingos muziejaus rūpesčiu. Kretingiškis archeologas, kraštotyrininkas I. Jablonskis yra sudaręs gimtosios Valančių sodybos planą, jame nurodė esamų ir buvusių pastatų vietas. Plane pažymėjo ir kalvės vietą (vyskupo tėvas buvo kalvis). Sodyboje senųjų pastatų beveik nėra, išlikusi tik įdomi penkių kamarų klėtelė, statyta XVIII a. pab., stogastulpis, keli šuliniai. 1998 m. rudenį klėtelė buvo restauruota Kūlupėnų sen. komunalinės tarnybos darbuotojų. Juos konsultavo kūlupėniškis J. Lukauskas. Klėtelės medžio restauravimo darbus atliko kūlupėniškis A. Lubys. Stogui grąžinta pirminė jo forma. Jis, kaip ir iki XIX a. vid., buvo dengtas ilginiais šiaudais. Klėtelėje įrengta etnografinė ekspozicija (šeimos svirnelis, mergos kamara, grūdinė). 2016 m. klėtelės stogas buvo perklotas nendrėmis. Sodyboje M. Valančiaus ir dar senesnius laikus mena klevas.

2008 m. M. Valančiaus stogastulpis buvo restauruotas salantiškio tautodailininko A. Pociaus firmos, darbus atliko nasrėniškis R. Kazakevičius. Paskutinį kartą M. Valančiaus stogastulpis restauruotas 1985 m. Tada naujai sukurtas stogastulpis pagal senojo pavyzdį, naujai padaryta vėtrungė-saulutė. Stogastulpį restauravo V. Stončius, metalinę dalį padarė A. Bimba. Finansavo broliai Milašiai – Antanas ir Gabrielius.

1969 m. Antano ir Barboros Milašių, be jokio atlygio davusių kambarį, užleidusių klėtelę, troboje, stovinčioje toje pačioje vietoje, kur buvo Valančių pirkia, įkurtas M. Valančiaus muziejus, kaip Kretingos kraštotyros muziejaus filialas. Jo įsteigimu daugiausiai rūpinosi I. Jablonskis ir tuometinis Kretingos muziejaus direktorius J. Mickevičius bei iš šio krašto kilęs akademikas fizikas A. Jucys. Įrengiant muziejų, pirmiausiai sodyboje pastatytas paminklinis akmuo, atgabentas iš Tintelių kaimo laukų. Ant jo J. Mickevičiaus rūpesčiu pritvirtinta metalinė lenta su tekstu: „Šioje sodyboje 1801 m. vasario 16 d. gimė rašytojas Motiejus Valančius“. Nuo 1990 m. muziejus tapo pavaldus Kūlupėnų sen., o jam vadovavo Algirdas Čėsna. 1996 m. muziejus įregistruotas Kretingos r. sav. (steigėjas – Kretingos r. sav.). Oficialus muziejaus pavadinimas – Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus.

M. Valančiaus muziejaus ekspozicijoje pateikta medžiaga, atspindinti rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelią, jo darbus 1850–1875 m. Ekspozicijoje rodomos M. Valančiaus knygelės, autentiški 1848 m. išleisti abu „Žemaičių vyskupystės“ tomai, vyskupo asmeniniai daiktai – stalo įrankiai, sofa, nuotraukos, skrynia, kurią M. Valančius padovanojo knygnešiui Pranciškui Straupui (Stropui) 1868 m. Vienas vyskupo portretas – išsiuvinėtas tautodailininkės J. Gindulienės.

Prie kelio, vedančio į rašytojo gimtinės sodybą-muziejų, visus atvykstančius pasitinka žemaičio tautodailininko V. Majoro 1970 m. sukurta skulptūra „Palangos Juzė“. Ji – tarsi šio muziejaus simbolis.

1997–1998 m. M. Valančiaus gimtinės sodyba pasipuošė dar keturiomis skulptūromis. Vieną iš jų, skirtą 1831 m. ir 1963 m. sukilėliams, sukūrė kretingiškis tautodailininkas A. Viluckis. Salantiškis L. Ruginis savo kūrinį paskyrė M. Valančiaus švietėjiškai veiklai. Kretingiškis S. Žiubrys įamžino Nasrėnus, o G. Staškauskas – M. Valančiaus blaivybės sąjūdį. Ne viena skulptūra sukurta ir pastatyta A. Skiesgilos. Tai M. Valančiaus kūrinių personažams Mikei Melagėliui ir Guviam Vincei, skulptūra „Bulvei Žemaitijoje 200 metų“ pagal kūrinį „Nauji išmoniai“ knygoje „Pasakojimas Antano Tretininko“. Tas pats skulptorius yra padaręs meninę muziejaus iškabą ir skulptūrą „Angeliukas“. Tautodailininkas R. Puškorius skulptūrą paskyrė M. Valančiaus tėvų atminimui. 1997–2011 m. muziejaus sodyboje pastatytos 9 tautodailininkų skulptūros. Sukurtos skulptūros muziejaus lankytojams padeda įsigilinti į XIX a. laikotarpį, pažinti M. Valančių.

1969 m. liepos 15 d. Lietuvos Ministrų Tarybos Nutarimu Nr. 294, M. Valančiaus gimtinės sodyba paskelbta respublikinės reikšmės istorijos paminklu. 1997 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 380, M. Valančiaus gimtinės sodyba – klėtis, du šuliniai, stogastulpis – paskelbti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto vertybe.

1995 m. Nasrėnuose, M. Valančiaus gimtinės muziejuje, 2 hektarų sklype po atviru dangumi buvo pasodintas 200 ąžuoliukų parkas, kurio centre 2001 m., minint M. Valančiaus 200-ąjį gimimo jubiliejų,  iškilo balta paties vyskupo skulptūra. Skulptūrą sukūrė Kęstutis Balčiūnas. Didžiąją dalį pinigų – 40 tūkst. Lt – tam skyrė tautietis iš Čikagos Stasys Vaičius.

2009 m. gruodį Kretingos r. savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtinti nauji muziejaus nuostatai. Muziejus tapo viešasis juridinis asmuo, turintis savivaldybės muziejaus statusą, nuostatus, antspaudą ir kt.

2009 m. muziejaus įkūrimo 40-mečio proga išleistas A. Čėsnos leidinys „M. Valančiaus gimtinės muziejus“.

„Nacionalinių vertybių 2011“ rinkimuose „Žmogumi istorine asmenybe“ paskelbtas tautos dvasios puoselėtojas Motiejus Valančius. Statulėlę ir nominaciją liudijantį pažymėjimą Vilniaus rotušėje atsiėmė M. Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius A. Čėsna.

2018 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui Rusijos Menų akademijos akademikas Aleksandras Jakimovičius perdavė Vyskupo Motiejaus Valančiaus 1986 m. išleistą bažnytinių giesmių knygą  – „Kantyčką“. Tai atlikti akademikas įpareigojo ambasadorių Vygaudą Ušacką, kuris apsilankė muziejuje ir perdavė šią relikviją.

Iki 2016 m. liepos 18 d. – beveik 20 m. –  muziejui vadovavo Algirdas Čėsna. Direktoriaus veikla buvo susijusi su vyskupo asmenybės, kūrybinio palikimo ir dvasios saugojimu, puoselėjimu ir perdavimu šiuolaikiniam žmogui. A. Čėsna stengėsi kurti etnografinę aplinką, kad sodyboje būtų jaučiama XIX a. dvasia. Jo darbus tęsia žmona Violeta Čėsnienė.

2018 m. už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą, sklaidą Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu A. Čėsna apdovanotas po mirties.

2019 m. gruodžio 30 d. LGHD Dvasininkų herbų registre patvirtintas ir įregistruotas Motiejaus Valančiaus herbas, registro Nr. DK–1. Atkurto herbo autoriai – Žydrūnas Strumila, Paulius Vaniuchinas. Buvęs salantiškis, šio krašto tyrinėtojas, kultūros mecenatas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris P. Vaniuchinas Žemaičių vyskupo ir rašytojo M. Valančiaus atkurtą herbą su liudijimu 2020 m. įteikė Kretingos rajonui. Jis saugomas vyskupo gimtinės muziejuje.

Muziejus atlieka ne tik savo pagrindines muziejaus funkcijas, bet ir tenkina bendruomenės socialinius poreikius: rengia tradicinius renginius, Kalvarijos Kalnų giedojimus, Atvelykio šventes vaikams, valstybinių švenčių minėjimus, nuolat bendrauja su Kūlupėnų bendruomene, nes Nasrėnų kaimo branduolys yra jos dalis. Senosios kartos žmonės išlaikė daug papročių, tradicijų, atsimena tėvų ir senelių patiekalų receptų, žaidimų, kuriuos stengiamasi atgaivinti muziejuje.

Pagal esančių rinkinių rūšį M. Valančiaus gimtinės muziejus priskiriamas prie memorialinių muziejų. Toks muziejus unikalus autentiška, etnografine aplinka. Tai įpareigoja, kad ir vykdoma veikla būtų etnografinės krypties. Muziejaus edukacinė, projektinė veikla, kiti renginiai yra skirti žemaitiškų tradicijų, papročių, žemaičių kalbos puoselėjimui ir saugojimui.

M. Valančiaus sodyba žinoma ir dėl žemaitiško žodžio populiarinimo: čia vyksta tradiciniai M. Valančiaus raštų skaitymai, Klojimo teatrų šventės (pirmoji – 1999 m.), kurių sumanytojas – Klaipėdos universiteto profesorius Petras Bielskis, šventėse pats persikūnijantis į Vyskupo personažą.

Čia rengiama tradicinė Bulvių šventė su patiekalų degustavimu.

Vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Audimo mokyklėlėje (projektas pradėtas vykdyti nuo 2006 m.) audėja Regina Tilvikienė mokina austi tautiškas juostas. Mokoma žaisti senovinius žaidimus. Programoje „Kraičio skrynios raštai ir spalvos“ muziejininkė Rūta Trakienė supažindina, kaip jaunamartės kaupė  būsimą kraitį.

Muziejus bendradarbiauja su kitais muziejais deponuojant eksponatus ekspozicijai ir parodoms, su rajono kultūros, švietimo įstaigomis, tautodailininkais.

Nasrėnuose pabuvojo žmonės iš visų pasaulio kraštų – Japonijos, Naujosios Zelandijos, Vokietijos ir kt. Per 2020 m. gimtinę-muziejų aplankė 1,2 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio.

Kretingos rajono savivaldybei gavus Europos Sąjungos paramos lėšų – 120 tūkst. Eur – iš Kaimo plėtros programos, 2021 m. suplanuota sutvarkyti sodybos pastatus – viralinę, kiemo rūsį ir tvartą, įrengti pastogę poilsiui, naująsias erdves pritaikyti edukacijai, priimti svečius, pateikti Žemaitijos regiono nacionalinio paveldo produktų gamybos procesą.

Virtuali Motiejaus Valančiaus gimtinės sodybos–muziejaus panorama (1).

Virtuali Motiejaus Valančiaus gimtinės sodybos–muziejaus panorama (2).

Lina Buikienė, 2010; Rita Vaitkienė, 2021

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. „P. n.“ informacija. Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medalis – po mirties. Pajūrio naujienos, 2018, vasario 2, p. 3.
2. BENIUŠIENĖ, Irena. Blaivybės pradininko gimtinėje nebeliko pijokų. Pajūrio naujienos, priedas „Žemė ir ūkis“, 2007, balandžio 20, p. 3.
3. ČĖSNA, Algirdas. Mūsų nacionalinė vertybė – Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Švyturys, 2012, vasario 18, p. 5–6.
4. ČĖSNA, Algis. M. Valančiaus muziejus Nasrėnuose. Žemaičių žemė, 1999, nr.4, p. 38-39.
5. ČĖSNA, Algis.  Valančiaus gimtinės muziejus: kūrimo istorija ir veikla. Vilnius: Karminas, 2009, p. 8-15, 43. ISBN 978-609-8031-02-7.
6. Kretingą praturtino atkurtas Motiejaus Valančiaus herbas. Švyturys, 2020, vasario 19, p. 8.
7. MERKYS, Vytautas. Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. Vilnius: Mintis, 1999, p. 40, 53. ISBN 5-417-00812-5.
8. Nasrėnai. Iš Visuotinė Lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, t. 16, p. 79. ISBN 978-5-420-01660-2.
9. STONKUVIENĖ, Laima. M. Valančiaus muziejui perduota šeimos relikvija. Švyturys, 2018, kovo 31, p. 1, 7.
10. STONKUVIENĖ, Laima. M. Valančiaus muziejus mini auksinį veiklos jubiliejų. Švyturys, 2019, gegužės 18, p. 3, 16.
11. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Atgyja gimtieji Motiejaus Valančiaus Nasrėnai. Pajūrio naujienos, 2021, sausio 8, p. 1, 3.
12. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Motiejaus Valančiaus laikus mena klėtelė. Vakarų Lietuva, 2020, birželio 16/22, p. 8.
13. ŠUKEVIČIUS, Kostas Rimantas. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus [interaktyvus]. Iš Lietuva panoramose. [Vilnius]: Panoramas.lt; UAB „Modernių elektroninių technologijų komunikacijos“, 2006 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=1958&lg=2>.
14. ŠUKEVIČIUS, Kostas Rimantas. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus [interaktyvus]. Iš Lietuva panoramose. [Vilnius]: Panoramas.lt; UAB „Modernių elektroninių technologijų komunikacijos“, 2006 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=1960&lg=2>.
15. VALANČIUTĖ, Vitalija. Vyskupas Motiejus Valančius – vienas iš „Nacionalinės vertybės 2011“ nominantų. Švyturys, 2012, kovo 31, p. 8.
16. VERTELKA, Bronius. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. XXI amžius, 2007, gruodžio 19, p. 11.
17. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus[interaktyvus]. Nasrėnai: [b. l.], 2009 [žiūrėta 2010 m. rugsėjo 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://nasrenai.lt/>.
18. ŽIEMYTĖ, Ivona. „Muziejaus dar neaplankė tik kinai“. Vakarų ekspresas, 2012, balandžio 25, p. 10–11.