Atnaujinta 2018-10-16
Petro Kalendos gimtinės sodyba
Liaudies meistro, tautodailininko Petro Kalendos (1904–1986) sodyba yra Kretingos r. sav. teritorijoje, Salantų mstl. Arti 200 metų turintis kampinis menininko namelis jungia dvi miestelio gatves. Jas simboliškai salantiškiai pavadino Petro Kalendos ir Palangos Juzės vardais. Taip buvo įamžintas ne tik skulptoriaus vardas, bet ir jo sukurtas paminklas literatūriniam herojui – Motiejaus Valančiaus Palangos Juzei. Šalia gimtojo P. Kalendos namelio ant postamento stovinti jo paties išskobta Palangos Juzės skulptūra kruopščiai užmaskuota ilgą laiką stovėjo ant sovietmečiu nugriauto Nepriklausomybės paminklo vidurinės dalies. Ir tik atkūrus Nepriklausomybę sugrąžinta į autoriaus namus.
Namelis, kuriame skulptorius su šeima ne vieną dešimtmetį gyveno, kūrė, buvo nedidelis, žemom staktom, ir čia ateinantys, kad ir aukšti pareigūnai (dvasininkai, valdžios vyrai) turėjo nulenkti galvas. Yra prielaidų manyti, jog šiame namelyje – viename pirmųjų pastatų Salantų parapijoje – yra lankęsis pats Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.
Gimtajame P. Kalendos name iki šių dienų yra išsaugota jo kūrybos erdvė – dirbtuvės. Tačiau dabar čia nė dalies nebėra to, kas buvo. Po menininko mirties daug ką karučiuose išsivežė svetimi žmonės, ir ne tik salantiškiai. O kadaise dirbtuvėse iki lubų buvo prikrauta skrynių, binoklių, vamzdžių į žvaigždes žiūrėti, knygų ir įvairiausių spaudinių. Dar ir dabar menininko lovos galvūgalyje tebekabo Lietuvos patriarcho J. Basanavičiaus portretas, ant spintos – Vytautas Didysis, prie įėjimo į kambarį – M. K. Čiurlionis. Ant stalo guli menininko rankų nebaigtas gimtinės Šatraminuose maketas. Senovinių „bufetų“, varstotų bei stalų stalčiai prikimšti meistro karpinių – būsimųjų darbų šablonų.
Anot P. Kalendos draugo Adolfo Viluckio, dažnai šiame namelyje būta, nemažai laiko kartu praleista filosofuojant, kalbantis apie jiedviem rūpimus dalykus. Įstabi buvo ta erdvė, alsuojanti paslaptingumu.
Lina Buikienė, 2010
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- DUNAUSKAITĖ, Danutė. Neįminta didžiojo meistro paslaptis. Pajūrio naujienos, 2004, rugsėjo 10, priedas „Smiltys“, p. 3.
- Salantai: Salantams 450 metų, 1556-2006. Sudarė ir redagavo Paulius Vaniuchinas ir Audronė Pociutė. Salantai: Salantų miesto bendruomenė, 2006, p. 14. ISBN 9955-592-95-8.
- VALANČIUTĖ, Vitalija. Petras Kalenda – iškilus Žemaitijos medžio drožėjas. Švyturys, 2004, lapkričio 13, p. 5, 8.
