Atnaujinta 2019-09-18
Generolo Vlado Nagevičiaus-Nagiaus atminimo įamžinimas Kretingoje
Vladas Nagevičius gimė 1881 m. birželio 17 d. Kretingoje, muitinės tarnautojo šeimoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje, Rygos Aleksandro gimnazijoje, kurią baigė su aukso medaliu, Sankt Peterburgo archeologijos institute ir Karo medicinos akademijoje. Dvi aukštąsias mokyklas baigęs V. Nagevičius ragino lietuvius nepasiduoti rusinimui, už ką buvo įkalintas Šiaulių kalėjime. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, už kurio nutarimų platinimą gimtinėje buvo suimtas ir teisiamas Kauno teismo rūmuose. Nuo 1910 m. tarnavo gydytoju Rusijos karo laivyne. Plaukiojo Baltijos ir Juodojoje jūrose.
1918 m. vasarą grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas Apsaugos komisijos prezidiumo sekretoriumi, lapkričio 23 d. – Krašto apsaugos tarybos nariu. Iš Kretingos kilusio V. Nagevičiaus nuopelnai Lietuvai didžiuliai: jis buvo vienas Lietuvos kariuomenės ir jos tradicijų kūrėjų. Jis – pirmasis gydytojas savanoris: 1919 m. paskirtas Lietuvos kariuomenės sanitarijos viršininku, įkūrė Sanitarijos puskarininkių mokyklą, Aukštuosius karo sanitarijos kursus.
1920 m. gegužės 20 d. jam suteiktas generolo leitenanto, o 1936 m. – brigados generolo laipsnis. 1920 m. įsteigė Vytauto Didžiojo karo muziejų (oficialiai atidarytas 1921 m. vasario 16 d.) ir jam vadovavo. Rūpinosi lietuvių tautos kovų už laisvę ir valstybingumą, tautos didvyrių atminimo įamžinimu, kūrė memorialinį Karo muziejaus sodelį. 1922 m. įsteigė Lietuvos karininkų ramovę, 1923 m. – Jūrininkų sąjungą ir mokyklą. Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo iniciatorius, nuo 1927 m. – Vyčio Kryžiaus ordino, nuo 1928 m. – Savanorių medalio komisijų narys.
Įvairiapusė V. Nagevičiaus visuomeninė veikla: jis įkūrė komitetą karo invalidams šelpti, įsteigė amatų dirbtuves. Buvo Didžiosios kunigaikštienės Birutės draugijos pirmtakas. Generolas įsteigė Gyvūnų globos bei Lietuvai pagražinti draugijas.
Garsėjo kaip vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos archeologų, tyrinėjo Vakarų Lietuvos kapinynus, Apuolės ir Senosios Įpilties piliakalnius (I, II, III), atstovavo Lietuvai tarptautiniuose archeologų kongresuose Osle bei Londone. Įsteigė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją „Fraternitas Lituanica“, Latvių–lietuvių ir Suomių–lietuvių draugijas, vadovavo Lietuvos sporto lygai, organizavo olimpinį sąjūdį. Buvo renkamas Lietuvos šaulių sąjungos valdybos ir Vyriausiojo Lietuvos komiteto tautiniam laivynui steigti nariu.
Karo metais V. Nagevičius dalyvavo antinacinėje rezistencijoje, nesutiko su SS legiono formavimu Lietuvoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Klivlende, kuriame 1954 m. rugsėjo 15 d. mirė ir palaidotas. Palaikai, taip pat ir žmonos, 1995 m. perlaidoti Kretingoje. Už nuopelnus apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio (1920 m.), II rūšies Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio (1928 m.), Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio (1936 m.) ir DLK Gedimino 2-ojo laipsnio (1928 m.) ordinais, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928 m.), Šaulių žvaigždės ordinu (1931 m.), Skautų sąjungos Svastikos ordinu (1931 m.), ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1-ojo laipsnio kryžiumi (1938 m.), Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939 m.), Belgijos, Čekoslovakijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Suomijos ir Švedijos valstybiniais ordinais ir medaliais bei visuomeniniais apdovanojimais. 1930 m. V. Nagevičiaus vardu Kretingoje pavadinta gimtoji generolo gatvė. Ant pastato, kurio vietoje stovėjo gimtasis V. Nagevičiaus namas, kabo paminklinė lenta. 2003 m. (po mirties) jis pripažintas Lietuvos kariu savanoriu.
Didžiumą savo veiklos metų, kovodamas už Nepriklausomybę ir kurdamas Lietuvos valstybę, V. Nagevičius praleido laikinojoje sostinėje. Mūsų kraštiečio atminimu pasirūpino Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyrius. Ant generolo kapo stovėjo sutrešęs medinis kryžius. Todėl buvo nuspręsta vietoj jo pastatyti paminklinį akmenį ir medinę skulptūrą.
Vlado Nagevičiaus-Nagio kapas Kretingos senosiose kapinėse yra Nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (u. k. 32626). Kapavietę ženklina stambaus grūdėtumo juosvai rudo granito plokštė, kurioje iškalti du Vyčio kryžiaus su kardais ordino ženklai ir epitafija: „SAVANORIS KŪRĖJAS, KARO MUZIEJAUS ĮKŪRĖJAS, ARCHEOLOGAS, GYDYTOJAS, BRIGADOS GENEROLAS VLADAS NAGEVIČIUS. 1881–1954. BIRUTIETĖ VERONIKA BARONAITĖ NAGEVIČIENĖ. 1908–1987. PERLAIDOTI 1995 M.“ Prie kapo stovi medinis skulptūrinis stogastulpis su Arkangelo Mykolo horeljefu ir kaltiniu kryželiu-saulute (autorius – tautodailininkas Adolfas Teresius iš Garliavos, 2006 m.). Paminklas pastatytas 2006 m. birželio mėn., minint V. Nagevičiaus 125-ąsias gimimo metines, ir pašventintas rugsėjo 22 d.
Nagevičiaus kapavietę sutvarkė Kauno savanoriai, padedant geradariams. Paminklas ir su juo susijusios išlaidos sudarė 20 tūkst. Lt. Didžiausią lėšų dalį skyrė Krašto apsaugos ministerija, 3 tūkst. Lt – Kretingos savivaldybė. Asmeninėmis lėšomis parėmė Australijos lietuvis Andreasas Pimbba, Seimo Konservatorių frakcijos atstovai, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai, Karo istorijos ir Birutės draugijos ir kiti.
Parengė Rita Vaitkienė, 2018
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- 6. Lietuvos generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapas. Iš Kretingos rajono turizmo informacijos centras [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos rajono turizmo informacija, [b. d.]. Atnaujinta 2016 m. spalio 21 d. [žiūrėta 2018 m. liepos 11 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingosturizmas.info/lt/lankytinos-vietos/nepriklausomybes-kovotoju-atminimo-vietos/534-6-lietuvos-generolo-vlado-nagiaus-nageviciaus-kapas>.
- ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Kretingoje pašventins Vlado Nagevičiaus paminklą [interaktyvus]. Iš Pajūrio naujienos, 2006, rugsėjo 22 [žiūrėta 2018 m. liepos 11 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pajurionaujienos.com/index.php?act=exp&sid=688>.
