Blaivybės kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra

Nežinomo XVII a. liaudies meistro darbo medinis Blaivybės kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra kabo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios Kankinių koplyčioje. 1982 m. šis kryžius kabėjo bažnyčios centriniame altoriuje, 1992 m. stovėjo ant rudo postamento bažnyčios kairės navos antroje arkoje, besiremiančioje į antrą piliorių nuo išėjimo, tuomet po Nukryžiuotuoju buvo pritvirtinta nauja fanerinė šviesiai gelsva lentelė su išdegintu užrašu „Blaivybės kryžius“.

Kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra buvo išsilaikęs gerai, tik medis išgraužtas kirvarpų, kairėje galvos pusėje kiek aptrupėję plaukai, abiejų plaštakų nulūžę didieji pirštai (kairės rankos mažiau), kai kur dideliais lopais atsilupę dažai. Skulptūra buvo restauruota, prilipdyti skruostikauliai. Nukryžiuotojo figūra iš nugaros pusės išskobta, todėl gerai išsilaikė, nesuskilinėjo. Vidinė išskobtoji dalis nedažyta. Galūnės vidinės skobtinės erdvės neturi.

Kompozicija yra 170 cm aukščio, atlikta naudojantis kaltu, sudaryta iš dviejų dalių: kryžiaus ir Nukryžiuotojo Kristaus figūros, prikaltos prie kryžiaus trimis vinimis – dviem per delnus ir viena per pėdas, dešinioji pėda uždėta ant kairiosios. Vinių žaizdos pažymėtos labai simboliškai nelygiais įgilinimais. Kryžius neproporcingas – ypač plati kryžma. Figūros proporcijos taip pat neišlaikytos: liemuo stambesnis, pėdos trumpos, rankos labai ilgos, plonos.

Skiriasi galvos ir figūros formų modeliavimas: kiek į dešinę palenkta vidutinio amžiaus žmogaus galva perteikta labai natūralistiškai, plaukai smulkiai drožinėti, išsidraikę, uždėtas stambokas erškėčių vainikas. Plaukų linijų ritmiką pratęsia barzda, ūsai. Šios dalys atliktos kruopščiausiai, daugiau atkartojimų figūroje nėra. Veido bruožai taisyklingi. Kristus vaizduojamas atmerktomis akimis. Akys labai išraiškingos, giliose akiduobėse. Tiek viršutinis, tiek apatinis vokai labai detalūs, turi net aiškius ašarų latakus, akių obuoliai pusapvalės formos, antakiai šiek tiek išlenkti. Nosis siaura, neilga, įgilintomis šnervėmis. Skruostikauliai išsišovę, lūpos įgilintos, todėl nuolat skendi šešėlyje ir sudaro ryškiausią, tamsiausią veido dalį, suteikia kančios, sielvarto išraišką.

Nukryžiuotojo figūra nėra tokia detali kaip galva, labiau išdirbtas tik liemuo: išsišovę šonkaulių lankai, padidinti pilvo raumenys, dubens kaulai. Skulptūra anatomiškai netaisyklinga – krūtinės viduryje iki pat kaklo kaltu padarytos įgilintos išdrožos, reiškiančios lyg ir šonkaulius, o turėtų būti vaizduojamas krūtinkaulis su prisijungiančiais šonkauliais.

Figūra beveik nuoga, tik perizonijus dengia klubus: ties kaire koja jis krenta trimis plačiomis klostėmis, kurias skaido vidinės, mažesnės, ties dešine koja – viena klostė. Medžiaga perteikta labai meistriškai, ji krinta laisvai, natūraliai. Nukryžiuotojo rankos plonos, ilgos, pagrindinės raumenų grupės yra, bet ne visai taisyklingos, ypač išsišovę peties raumenys. Lenkimai ties alkūnėmis modeliuoti grubiai. Labai detaliai išdrožtos plaštakos, pažymėti net nagai. Figūros kojos apibendrintų formų, dešiniosios kojos pirštai labai apvalūs – nubučiuoti maldininkų.

Kryžius buvo kelis kartus perdažytas, paskutinį kartą perdažius dominavo juoda ir balta spalvos: kryžius juodas, viršuje esanti lentelė su užrašu INRI (Iēsus Nazarēnus, Rēx Iūdaeōrum – Jėzus Nazarietis, žydų karalius) balta, raidės juodos, Nukryžiuotojo figūra pilkšvai balsva, klubus juosiančio perizonijaus apatinė dalis dekoruota dviem siauromis geltonomis juostelėmis, erškėčių vainikas tamsiai žalias, žaizdos ir kraujas raudoni, vinys juodos.

Kryžius apie 2004 m. restauruotas Alfonso Šiaulio, grąžintos pradinės spalvos: kūno – natūrali medžio spalva, skruostai kiek parausvinti, plaukai ir barzda tamsiai rudi su gelsvais atšvaitais, akys mėlynos, klubus juosiantis perizonijus gelsvas (be buvusių juostelių), žaizdų vietos parausvintos.

Blaivybės kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra 1981 m. paskelbtas valstybės saugoma vertybe, unikalus objekto kodas 15054.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. DV-4143. Kretingos raj. Kretingos m. bažnyčia. Skulptūra „Nukryžiuotasis“. Kretingos rajono savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus archyvas.
2. Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių komplekso Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Iš Kultūros vertybių registras[interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. balandžio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9bc32a82-4390-4245-b8f5-a410413be07c>.
3. Skulptūra „Nukryžiuotasis“. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. balandžio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/5043dcd6-4528-4f17-8966-ac00664c9022>.