Šv. Pranciškaus altorius

Šv. Pranciškaus altorius yra Kretingos bažnyčios kairiosios navos priekyje, kairėje transepto pusėje, tarp šv. kankinės Barboros ir centrinio altoriaus.

Kretingos savininkai grafai Masalskiai rūpinosi bažnyčia. 1753 m. joje pastatė naują Šv. Pranciškaus altorių. 1768 m. birželio 20 d. atnaujintą altorių pašventino vyskupas Ignotas [Mykolas] Chominskis.

Per 1908–1912 m. rekonstrukciją buvo pakeistas bažnyčios interjeras. Didžiosios navos priekyje stovėję bažnyčios globėjų šv. Pranciškaus ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altoriai buvo sukeisti vietomis, į dešinėje pusėje atsiradusį senąjį Šv. Pranciškaus altorių buvo perkeltas jau tuomet labai gerbiamas, gausiai votais (padėkos ženklais už gautas malones) nukabinėtas šv. Antano paveikslas. Iš bažnyčios bobinčiaus į kairiosios navos priekį perkeltas Kristaus Kančios altorius, kurį rekonstravus į jį perkeltas šv. Pranciškaus paveikslas. Altorius pavadintas Šv. Pranciškaus vardu.

Altorius yra dviejų tarpsnių, retabulas 931×423 cm, mensa 101×290 cm, tabernakulio architektūrinė dalis 64×50 cm. Antepedijus iš abiejų pusių dekoruotas kolonų pora, rėminančia kryžių, centre – stačiakampio formos rėmas. Tabernakulis iš kraštų puoštas kolonomis, durelės dekoruotos Eucharistijos simboliu ovalo formos rėmu. Tabernakulio viršuje ant medinio rutulio stovi kryželis su Nukryžiuotuoju.

Pirmojo tarpsnio centre yra šv. Pranciškaus paveikslas, kurį rėmina jonėninės kolonos, apačioje puoštos drožtomis auksuotomis rožių šakelėmis su žiedu. Šonuose stovi šv. Klaros ir šv. Antano Paduviečio skulptūros, toliau – po dvi jonėnines kolonas su rožių šakelėmis. Skulptūrų nišų išlenkimas puoštas dvigubu bronzuotu kriauklės formos motyvu.

Pranciškaus paveikslo rėmas viršuje išlenktas puslankiu. Plokštumos kampai dekoruoti drožiniais.

Paveikslas nežinomo autoriaus tapytas drobėje aliejiniais dažais, puoštas metalo aptaisais, matmenys 208×111 cm. Visą šventojo figūrą dengia aptaisas, atviri likę tik veidas ir rankų plaštakos. Abito aptaisai lieti iš balto metalo, krucifiksas, rožančius, virvė ir nimbas – geltono metalo. Paveikslo fonas tamsiai mėlynas, šventasis įkomponuotas visu ūgiu, dešinėje rankoje prie krūtinės glaudžia krucifiksą, kairėje palei šoną nuleistoje rankoje – knygą, kurioje galima perskaityti įrašą lotynų kalba: „Regula et vita F. F. Minor. S. Franc. Promittit obedientiam et reverantiam Dno P. P. et Eccl: Rom. Cap.“ (Mažesniųjų brolių gyvenimo taisyklės: brolis Pranciškus pasižada klusnumą ir pagarbumą Viešpačiui, Popiežiui ir Romos bažnyčiai). Knygą iš apačios prilaiko mažas angeliukas, strėnas persijuosęs baltu audiniu, ant dešiniojo peties užsimetęs besiplaikstantį raudoną apsiaustą. Šv. Pranciškaus figūra stovi nedideliu kontrapostu, galva kiek palenkta. Šventojo delnai ir pėdos pažymėti stigmų.

Šv. Antano Paduviečio skulptūra stovi paveikslo kairėje, nežinomo autoriaus išdrožta iš medžio, dažyta XVII–XX a. Skulptūra yra 160 cm aukščio.

Šv. Klaros skulptūra stovi paveikslo dešinėje, XVII–XX a. nežinomo autoriaus išdrožta iš medžio, dažyta. Skulptūra yra 158 cm aukščio. Šv. Klara vaizduojama kaip šv. Damijono vienuolyno abatė, dešinėje rankoje laiko pastoralą, kairėje – monstranciją, primenančių stebuklingą vienuolyno apgynimą nuo Saracėnų.

Antrajame altoriaus tarpsnyje arkos formos rėme yra paveikslas, vaizduojantis Ordino regulos įteikimą šv. Pranciškui. Viršuje – liepsnojančios širdies formos kartušas su Pranciškonų ordino simboliu viduje. Plokštuma šalia kartušo dekoruota drožinėtais elementais. Viršų puošia gėlių vazos – įprastiniai baroko elementai – amžinybės simbolis.

184×100 cm dydžio Regulos paveikslą drobėje aliejiniais dažais tapė nežinomas meistras. Paveikslo kompozicija padalinta į dvi sąlygines erdvės juostas: žemiškąją ir dangiškąją. Apatinėje dalyje ant apšviestų laiptų pavaizduotas klūpantis šventasis su išskusta tonzūra, vilkintis vienuolio abitu, sujuostu virve su trimis mazgais, simbolizuojančiais neturtą, klusnumą ir skaistumą. Žvilgsnis nukreiptas į dangų, rankos ištiestos į šalis. Apatinėje dalyje vyrauja pilkšvai rudos spalvos. Viršutinėje dalyje, kairėje pusėje, ant kamuolinių debesų sėdi Jėzus Kristus, palinkęs prie Švč. Mergelės Marijos. Debesys žydrai pilkšvi, aplinkui pavaizduotos penkios sparnuotų angeliukų galvučių poros. Kristus vilki baltą tuniką su raudonu apsiaustu, kaire ranka laiko kryžių, dešinę ištiesęs Švč. Mergelės Marijos link. Ji vaizduojama kiek palinkusi į Kristų, raudonu apdaru, apsigaubusi mėlynu apsiaustu. Kairę ranką glaudžia prie krūtinės, dešinę tiesia šv. Pranciškui Regulos raštą.

Paveikslo kairėje stovi šv. Bernardino Sieniečio skulptūra, kurią apie XVII–XX a. iš medžio išdrožė nežinomas meistras. Skulptūra yra 128 cm aukščio, dažyta. Figūra frontali, statiška. Kairė ranka sulenkta, priglausta prie šono, delnas ištiestas į priekį. Dešinėje prie krūtinės priglaustoje rankoje laiko Šv. Raštą, ant juosmens prie virvės kabo rožinis.

Šv. vyskupo Augustino skulptūra stovi altoriaus antrojo tarpsnio paveikslo dešinėje. 132 cm aukščio skulptūrą nežinomas meistras iš medžio išdrožė apie XVII–XX a. Šventasis dėvi vyskupo mitrą, kairėje rankoje laiko pastoralą, dešinėje, iškeltoje laiminimo gestu, trimis pirštais laiko liepsnojančią širdį.

Kretingos bažnyčios Šv. Pranciškaus altoriuje, sidabriniame, iš dalies paauksuotame relikvijoriuje, yra iš Romos atvežta šv. Pranciškaus Asyžiečio relikvija, kurią Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius paženklino savo antspaudu ir leido išstatyti viešai garbinti ketvirtadieniais bei Viešpaties dienomis ir suteikė keturiasdešimties dienų atlaidus dievobaimingai tas relikvijas bučiuojantiesiems.

1977 m. altoriaus paveikslas „Šv. Pranciškus“ įrašytas į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą, unikalus objekto kodas 20194.

2015–2016 m. polichrominius, cheminius altoriaus tyrimus ir tvarkybos darbų projektą parengė interjero studija „Spalvų dermė“.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 51, 90, 95. ISBN 978-609-404-057-3.
2. KANARSKAS, Julius. Kretingos bažnyčia ir parapija XVII–XVIII a. Iš Kretingos Pranciškonai [interaktyvus] 2012 [žiūrėta 2016 m. birželio 7 d.]. Prieiga per internetą: <http://old.kretingospranciskonai.lt/index644a.html?option=com_content&view=article&id=105:kretingos-banyia-ir-parapija-xvii-xviii-a&catid=20:parapijos-istorija&Itemid=69>.
3. MIŠKINIS, Algimantas. Kretinga. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius: Savastis, 1999, p. 296. ISBN 9986-420-57-1.
4. Paveikslas „Šv. Pranciškus“. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. birželio 7 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/dd271a86-ce02-451b-8616-84869771b92f>.
5. RUŠKYS, Petras. Kretinga ir jos vienuolynas. Šv. Pranciškaus varpelis, 1923, Nr. 2, p. 27.
6. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. birželio 7 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9bc32a82-4390-4245-b8f5-a410413be07c>.