Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės portretas

Kretingos bažnyčios kairiosios navos priekyje, kairėje pusėje, kabo bažnyčios fundatorių Jono Karolio ir Sofijos Mieleckaitės Chodkevičių portretai.

1989 m. K. Čerbulėno atliktų pranciškonų vienuolyno tyrimų duomenimis, vienuolyno bibliotekoje buvo XVII a. pr. ant sienų tapytos fundatorių portretų freskos, kurios dar minimos 1928 m. spaudoje: „viename bibliotekos langų framugoje vienoje pusėje buvo nupieštas grafo Karolio Chodkevičiaus, kitoje – Sofijos Chodkevičienės paveikslai su liūto [grifono?] herbais, o virš jų – angelas išskėtęs sparnus“. Manoma, kad freskoms nykstant, vienuolyne gyvenęs skulptorius Joakimas Dobročinskis († 1729) aliejiniais dažais nutapė jų kopijas – paveikslus, kurie XX a. tarpukariu kabėjo vienuolyno refektoriuje.

Deja, fundatorių portretai ilgainiui prarado savo pirmykštę išvaizdą, juose nėra jokių užuominų apie fundatorių nuopelnus šiai šventovei.

Apie 1822 m. buvo pertapytas ar atnaujintas Chodkevičiaus žmonos Sofijos Mieleckaitės portretas. Anksčiau buvęs vienodas su poriniu vyro portretu, dabar jis yra 111×110 cm dydžio, t. y. susiaurintas. Tapytas aliejiniais dažais ant drobės.

S. Chodkevičienės figūra pavaizduota iki kelių, pasisukusi kairėn, ant kairės sulenktos rankos – du žiedai, toje pačioje rankoje laiko maldaknygę, užkišus vieną pirštą tarp lapų, dešine ranka pasirėmusi į raudonai užtiestą stalą su Nukryžiuotojo skulptūrėle. Chodkevičienė vilki būdingais XVII a. drabužiais: juodą apdarą, iš po kurio kyšo balti marškiniai, ant balto gobtuvo dėvi plokščią tamsaus kailio kepurę. Šviesiai rudas lygus fonas visiškai pertapytas. Dešinėje – tamsi pilioriaus vertikalė, keistai užkertama karnizo. Labai prastai atnaujinta tankių klosčių skaidoma uždanga, kurios aukso kutais apsiūtas viršus nevienodai banguojančiomis kreivėmis jungiasi su siaura vertikalia dalimi, užsibaigiančia vietomis visiškai nutrūkstančia kutų juosta. Nesudarkytas tik švelnus dar nesenos moters veidas. Kad paveikslą pertapęs dailininkas visiškai nesuprato paveikslo struktūros, galima spręsti iš to, jog uždangos virvę puošęs auksinis kutas sujungtas su moters kepure.

Paveikslo kairiajame apatiniame kampe baltomis raidėmis įrašyta: „Zofia z Mie- / leckich / Chodkiewiczowa / R 1822 Malow [al?]“ (Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė. Nutapyta 1822 m. (?)). Teksto apačioje tikriausiai buvo dailininko pavardė, kurios išlikusios tik apatinės raidžių dalys.

Paveikslas turi išliekamąją istorinę ikonografinę vertę, perteikia autentiškus realaus istorinio asmens bruožus, atstovauja XVII a. Lietuvoje paplitusiems reprezentaciniams portretams.

Grafų portretų kopijos eksponuojamos Kretingos muziejuje. Apie 1988 m. dailininkas A. A. Žemaitis Kretingos muziejui padovanojo tapytas grafų Chodkevičių portretų kopijas.

1981 m. S. Mieleckaitės-Chodkevičienės portretas įtrauktas į valstybės saugomų dailės paveldo objektų sąrašą, 2014 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, unikalus objekto kodas 15053.

2013 m. S. Chodkevičienės portretas buvo eksponuojamas Lietuvos nacionaliniame muziejuje parodoje „Žemaičių vyskupijos istorija“, skirtoje Žemaičių krikšto 600 m. sukakčiai paminėti.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. BIRŠKYTĖ-KLIMIENĖ, Lijana; STREIKUVIENĖ, Diana. Žemaičių vyskupijos istorija ir paveldas. Vilnius: LNM, 2013, p. 200.
2. Kretingos muziejus grafų Tiškevičių dvare. Kretinga: Kretingos muziejus, 2010, p. 6. ISBN 978-609-404-077-1.
3. MATUŠAKAITĖ, Marija. Portretas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2010, p. 114–115, 122, 129. ISBN 978-609-95156-1-8.
4. MATUŠAKAITĖ, Marija. Portretas XVI–XVIII a. Lietuvoje. Vilnius: Mokslas, 1984, p. 30–31.
5. RUŠKYS, Petras. Kretingos vienuolynas. Tiesos kelias, 1928, Nr. 3, p. 127.
6. Sofijos Mieleckytės-Chodkevičienės portretas. Byla Nr. Dv-4142. Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkos archyvas, 1982.
7. Sofijos Mieleckytės-Chodkevičienės portretas. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/heritage-detail/cad3638b-2da7-477d-9b22-1e4c492b2072>.
8. VAŠKYS, Justinas. Pranciškonai Kretingoje. Kretinga: pranciškonų leidinys, 1940, p. 108.
9. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 56. ISBN 978-609-404-057-3.