Atnaujinta 2020-01-11
Jono Karolio Chodkevičiaus portretas
Kretingos bažnyčios kairiosios navos priekyje, kairėje pusėje, kabo bažnyčios fundatorių Jono Karolio ir Sofijos Mieleckaitės Chodkevičių portretai.
1989 m. K. Čerbulėno atliktų pranciškonų vienuolyno tyrimų duomenimis, vienuolyno bibliotekoje buvo XVII a. pr. ant sienų tapytos fundatorių portretų freskos, kurios dar minimos 1928 m. spaudoje: „viename bibliotekos langų framugoje vienoje pusėje buvo nupieštas grafo Karolio Chodkevičiaus, kitoje – Sofijos Chodkevičienės paveikslai su liūto [grifono?] herbais, o virš jų – angelas išskėtęs sparnus“. Manoma, kad freskoms nykstant, vienuolyne gyvenęs skulptorius Joakimas Dobročinskis († 1729) aliejiniais dažais nutapė jų kopijas – paveikslus, kurie XX a. tarpukariu kabėjo vienuolyno refektoriuje.
Dar viena J. K. Chodkevičiaus freska buvo ir vienuolyno gvardijono celėje. 1817 ir 1818 m. vienuolyno vizitacijose užsimenama, kad vienuolyno vasaros skaitykloje buvęs fundatoriaus portretas.
Deja, J. Dobročinskio tapyti fundatorių portretai ilgainiui prarado savo pirmykštę išvaizdą, juose nėra jokių užuominų apie fundatorių nuopelnus šiai šventovei.
J. K. Chodkevičiaus portretas yra 115 cm x 110 cm dydžio, tapytas aliejiniais dažais ant dviejų sujungtų drobių: per visą figūrą ir likusią paveikslo dalį ties juosmeniu eina matoma horizontali drobės siūlė.
J. K. Chodkevičius vaizduojamas kaip didysis etmonas su masyvia buože dešinėje rankoje, kairę ranką laiko uždėtą ant kaulu puoštos kardo rankenos. Etmono figūra, kurią paveikslo rėmas kerta aukščiau kelių, yra šiek tiek kairiau paveikslo centro, stovi tiesiai, šiek tiek pasisukusi į kairę, už nugaros matomas stalo kampas.
Karvedžių portretuose paprastai tapytos mūšio scenos ar karo lauko vaizdai, kurie buvo vaizduojami menės arkoje, tad ir šiame portrete viršutiniame dešiniajame kampe pro lango angą atsiveria vaizdas į mūšio lauką, kariuomenės dalinius ir tolumoje dunksančius bokštus. Likusi nuo etmono figūros ir lango paveikslo dalis – tamsi. Viršutiniame kairiajame kampe yra baltas užrašas: „Jan Karol / Chodkiewicz / Woiew: Wilen: / W: Het: Lit: / Koron.“ (Jonas Karolis Chodkevičius, Vilniaus vaivada, Lietuvos ir Karūnos didysis etmonas) ir J. K. Chodkevičiaus herbas. Po herbu – vos žymus lanko ir dalies žmogaus figūros atvaizdas, pieštas linijiniu būdu.
Jau XIX a. paveikslas smarkiai pertapytas, ypač etmono figūra. Vidutinio amžiaus vyro plaukai trumpai kirpi, sušukuoti į viršų, papildyti gerokai tamsesne šešėlio juosta. Tikriausiai tuo pačiu metu nutapyta ir veidą iš apačios gaubianti šešėlių juosta. Itin nerūpestingai pertapyti ištaigingi apdarai, po herbu įterpti patrankų sviediniai. Labiausiai pasikeitė mūšio scena: iš buvusios kompozicijos išliko atgal atsigręžęs šaunantis raitelis, nedaug pakeistos ant žemės gulinčių turkų figūros. Tolimas paveikslas papildytas nemokšiškai išdėstytomis, tarsi žaislinėmis, įvairaus mastelio karių, vilkinčių daug vėlesnėmis uniformomis, visiškai nepanašiomis į tikrąsias J. K. Chodkevičiaus uniformas, gretomis.
Paveikslas turi išliekamąją istorinę ikonografinę vertę, perteikia autentiškus realaus istorinio asmens bruožus, atstovauja XVII a. Lietuvoje paplitusiems reprezentaciniams portretams.
1981 m. J. K. Chodkevičiaus portretas įtrauktas į valstybės saugomų dailės paveldo objektų sąrašą, 2014 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, unikalus objekto kodas 15052.
2013 m. J. K. Chodkevičiaus portretas buvo eksponuojamas Lietuvos nacionaliniame muziejuje parodoje „Žemaičių vyskupijos istorija“, skirtoje Žemaičių krikšto 600 m. sukakčiai paminėti.
Grafų portretų kopijos eksponuojamos Kretingos muziejuje. Apie 1988 m. dailininkas A. A. Žemaitis Kretingos muziejui padovanojo tapytas grafų Chodkevičių portretų kopijas.
Jolanta Klietkutė, 2016
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- BIRŠKYTĖ-KLIMIENĖ, Lijana; STREIKUVIENĖ, Diana. Žemaičių vyskupijos istorija ir paveldas. Vilnius: LNM, 2013, p. 200.
- Jono Karolio Chodkevičiaus portretas. Byla Nr. Dv-4141. Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkos archyvas, 1981.
- Jono Karolio Chodkevičiaus portretas. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/heritage-detail/3b35a151-1e69-482f-a99b-3e365887396d>.
- Kretingos muziejus grafų Tiškevičių dvare. Kretinga: Kretingos muziejus, 2010, p. 6. ISBN 978-609-404-077-1.
- MATUŠAKAITĖ, Marija. Portretas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2010, p. 114–115, 122, 129. ISBN 978-609-95156-1-8.
- MATUŠAKAITĖ, Marija. Portretas XVI–XVIII a. Lietuvoje. Vilnius: Mokslas, 1984, p. 30–31.
- RUŠKYS, Petras. Kretingos vienuolynas. Tiesos kelias, 1928, Nr. 3, p. 127.
- VAŠKYS, Justinas. Pranciškonai Kretingoje. Kretinga: pranciškonų leidinys, 1940, p. 108.
- KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 56. ISBN 978-609-404-057-3.
