Jeronimo Kristupo Chodkevičiaus sarkofagas

Jonas Karolis Chodkevičius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas, Vilniaus vaivada, Kretingos miesto, bažnyčios bei vienuolyno įkūrėjas. 1610–1617 m. Kretingoje pastatęs bažnyčią, po pagrindiniu altoriumi, kaip tais laikais buvo įprasta, įrengė rūsį šeimos kapavietei. Šalia Chodkevičių mauzoliejaus buvo įrengti laidojimo rūsiai vienuoliams, vienuolyno geradariams, garbingiems miesto piliečiams. Kitiems miestelėnams laidoti buvo atidarytos kapinės š ventoriuje.

Kretingos bažnyčios Chodkevičių kapavietėje ilsisi Bychovo, Šklovo ir Myšos grafas, J. K. Chodkevičiaus antrasis sūnus, Jeronimas Kristupas [Chrizostomas, Krizostomas] Chodkevičius, miręs 1613 m. liepos 2 d., penkioliktais gyvenimo metais, nuo širdies ydos Cimkovičiuose, Slucko paviete, Baltarusijoje. Tėvai norėjo, kad sūnus taptų pranciškonu: dar kūdikį pažadėjo jį leisti į Pranciškonų ordiną, ir nuo septynerių metų Jeronimas Kristupas buvo pranciškonų tretininkas, dėvėjo abitą.

Balzamuotą, vienuolio abitu apvilktą, sūnaus kūną tėvas parvežė į Kretingą, užsakė nepaprastai prabangų sarkofagą ir 1614 m. kovo 18 d. palaidojo po bažnyčios didžiuoju altoriumi šeimos kapavietėje. Laidotuvių metu bažnyčioje pamokslą sakė garsus LDK bernardinų pamokslininkas Andriejus Grondskis. 1614 m. Vilniuje, vienuolių jėzuitų spaustuvėje, buvo atspausdintas minėtas A. Grondskio pamokslas, taip pat Juozapo Karcano dialogas apie Jeronimo Kristupo Chodkevičiaus mirtį ir Vilniaus jėzuitų akademijos studentų gedulingos eilės, sukurtos Jeronimo Kristupo mirties proga.

Jeronimo Kristupo Chodkevičiaus lietas alavinis sarkofagas – renesanso stiliaus, stačiakampio bloko formos, pagamintas XVII a. pirmajame ketvirtyje Lietuvoje arba Rytų Prūsijoje. Sarkofago aukštis su dangčiu – 64 cm, dangčio aukštis – 4 cm, dangčio ilgis – 188 cm, dangčio plotis galvūgalyje – 66 cm, dangčio plotis kojūgalyje – 62 cm. Sarkofago kojelių aukštis – 12 cm, plotis – 8,5 cm. Sarkofago blokas vos žemėja kojūgalyje, nors akis beveik nepastebi aukščio ir pločio skirtumo.

Dangtyje, tvarkingame lauro lapų vainike, išgraviruotas sudėtinis penkių dalių Jeronimo Kristupo Chodkevičiaus herbas, stebinantis atlikimo formų dinamika. Jo viršuje inicialai: „H CH“, po herbu išgraviruotas siauru apvadėliu įrėmintas įrašas: „HIERONIMO CHRYZOSTOMO CHOTKIEWICZ IOANNES CAROLOVS CHOTKIEWICZ COMES DE SZKLOW ET MYSZ IN BYCHOW GENERALIS SAMOGITIA CAPITANEVS EX RCIW MDVX LIV. GVBERNATOR NECNON SOFIA DE MIELES VTERO / PARENTVM MOE STISS HVS / CHARISSIMO FILISVO XIIII ANNO RVM XI MENSTVS DIE RVM XIII HORAM XII MINVTA ANN SALVTIS MDCX XIII IPSO DIE VISITATIONIS BMV HOCMONVENTVM AD PIE IN CHRODORNIEMDVM DEDIT. PULVIS ET VMBRA SVMVS AD MDCIIII MAPTIS XVIII SEPVLTVS“ (Jeronimas Chrizostomas Chodkevičius. Jonas Karolis Chodkevičius Školovo, Myšos ir Bychovo grafas, vyriausiasis Žemaitijos seniūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiasis kariuomenių vadas, Livonijos valdytojas, ir Sofija Mieleckaitė, abu nepaprastai liūdintys tėvai, savo brangiausiam sūnui, 14 metų, 11 mėnesių, 13 dienų, 10 [?] valandų ir 30 minučių jaunuoliui, pasitraukusiam iš gyvųjų 1613 Išganymo metais, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo dieną [liepos 2 d.], pastatė šį paminklą, idant palaimingai miegotų Kristuje).

Po įrašu išgraviruota kaukolė su dviem kaulais iš šonų ir viršaus įkomponuota į rėmus. Vietoje apatinės linijos išgraviruotas užrašas: „PVLVIS ET VMBRA SVMVS“ [Esame dulkės ir šešėliai]. Kaukolės atlikimas gerokai nutolęs nuo įspūdingo, detalaus herbo. Ji asimetrinė, itin primityvaus piešinio, tarsi nužymėta vaiko ranka, – turbūt išraižyta vėliau visai kito, labai prasto meistro.

Žemiau, sarkofago kojūgalyje, yra dar vienas įrašas: „A. D. M. DC IIII. MARTII. XVIII“ [Palaidotas 1604 (turėtų būti 1614) Viešpaties metų kovo 18 dieną].

Abipus sarkofago įkomponuotos trys rankenos su ekspresijos kupinomis grifų galvomis, laikančiomis antabas. Analogiškos galvos figūruoja abiejuose galuose. Sarkofago atramoms suteiktas diskus naguose gniaužiančių plėšraus paukščio kojų pavidalas.

2001–2005 m. sarkofagą restauravo vienintelis Lietuvoje metalinių sarkofagų restauratorius Gintaras Kazlauskas. Sarkofago viduje yra pušinis karstas, kuriame sudėti palaikai. Tai vienas seniausių Lietuvoje alavinių sarkofagų. Lietuvoje panašūs sarkofagai išlikę tik dviejose vietose – Kretingoje ir Kėdainiuose.

Jeronimo Kristupo Chodkevičiaus sarkofagas 1993 m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą, 2001 m. paskelbtas valstybės saugoma kultūros vertybe. Unikalus objekto kodas 26013. Priklauso Chodkevičių šeimos sarkofagų grupei (7951), kurią dar sudaro: Jono Kazimiero Chodkevičiaus sarkofagas (26012), Jeronimo Kristupo Chodkevičiaus sarkofagas (26013), Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės sarkofagas (26014), Kristinos Marijos Chodkevičiūtės-Farensbach sarkofagas (26015).

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. BENIUŠIENĖ, Irena. Kripta vėl priglaudė miesto geradarių palaikus. Pajūrio naujienos, 2005, rugpjūčio 16, p. 8.
2. Chodkevičių šeimos sarkofagų grupė. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. balandžio 13 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/heritage-detail/8f4e51bc-cea4-4943-89b7-881ea98c1a1b>.
3. DR-702. Kretingos raj. Kretingos m. bažnyčia. Karstai (3). Kretingos rajono savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus archyvas.
4. Gyvoji istorija. Kretinga – Chodkevičių miestas. Iš Bernardinai.lt [interaktyvus]. [Vilnius]: VšĮ Bernardinai.lt, 2010–2016 [žiūrėta 2016 m. balandžio 13 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-06-30-gyvoji-istorija-kretinga-chodkeviciu-miestas/84745>.
5. Jeronimo Kristupo Chodkevičiaus sarkofagas. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. balandžio 13 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/heritage-detail/D7E6C174-8D06-48B3-971A-98360B6BEAF1>.
6. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 33–34. ISBN 978-609-404-057-3.
7. MATUŠAKAITĖ, Marija. Išėjusiems atminti. Laidosena ir kapų ženklinimas LDK. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009, p. 86–88.
8. NARBUTAS, Sigitas. Trumpas pasakojimas apie garsiuosius šviesiausiojo didiko, Biržų ir Dubingių kunigaikščio Kristupo Radvilos žygius. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000, p. 25.
9. RUŠKYS, Petras. Kretinga ir jos vienuolynas. Šv. Pranciškaus varpelis, 1923, Nr. 2, p. 23.
10. RUŠKYS, Petras. Kretingos vienuolynas. Tiesos kelias, 1928, Nr. 2, p. 63.
11. VALANČIUS, Motiejus. Raštai. VI t. Žemaičių vyskupystė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013, p. 437.
12. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. balandžio 13 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9bc32a82-4390-4245-b8f5-a410413be07c>.