Durys su herbais ir portretinėmis hermomis (zakristijos)

Kretingos bažnyčios zakristijos durys yra bažnyčios dešiniosios navos priekyje, veda iš bažnyčios į vienuolyno koridorių (tarp presbiterijos ir zakristijos). Manoma, kad šios durys sukurtos apie 1620 m., jas fundavo Senkų k. bajorai.

Durys yra arkos formos, storų, plačių dvigubų ąžuolo lentų, vienvėrės, 2,50 m aukščio ir 1,50 m pločio.

Įvairūs augaliniai liepos medžio drožiniai horizontaliai duris suskirsto į penkis tarpsnius. Pirmajame, apatiniame, tarpsnyje durų šonus rėminančias kolonas puošia stilizuotos liūtų galvos. Antrajame tarpsnyje – augalinis ornamentas, trečiajame – išdrožinėtos bažnyčios fundatorių J. K. Chodkevičiaus (kairėje) ir jo žmonos S. Mieleckaitės-Chodkevičienės (dešinėje) portretinės hermos. Jos rėmina centrinę durų dalį, užimančią, matyt, tapybai ar langeliui skirtą arkinę įdubą su puošniais architektūriniais elementais. Antikos laikai užgimusios hermos formos kūriniuose žmogaus korpusas jungiamas su architektūrine atrama vietoje kojų. Abiejų hermų galvos vainikuotos gerokai paprastesniais jonėniniais kapiteliais. Nuogi liemenys, be rankų, dekoruoti didelių, kutais besibaigiančių karolių vėriniais, žemiau juosmens susilieja su plokščiais kartušais. Hermos atramos viršų dengiantys vėriniai imituoja metalo plastiką.

Ketvirtajame tarpsnyje – stilizuotas geometrinis augalinis ornamentas, puskolones vainikuoja angeliukų veidai. Penktajame, viršutiniame, arkos formos tarpsnyje įspūdingai išdrožinėtame kartuše pavaizduota Jėzaus Kristaus monograma „JHS“, įrėminta žvaigždės ar saulės spindulių. Virš kartušo lyg iš bangų kyla žmogaus figūrėlė.

Iškiliu reljefu ir sodriu modeliavimu durų paviršiuje išsiskiriančios skulptūrinės hermos, liūtų ir angelų galvutės, kartušo reljefai ir plokščios simetriškos kompozicijos, ornamento išklotinės, durų sparnai glaudžiai suderina visus renesansinius motyvus, artimus pagrindinėms bažnyčios durims.

Nugarinėje pusėje lentos sujungtos masyviomis kalvio darbo vyrių juostomis. Išlikęs įspūdingas tebeveikiantis kalvio darbo užraktas.

2007 m. vilnietis restauratorius Alfonsas Šiaulys baigė restauruoti zakristijos duris, nuo kurių meistrui teko nugremžti devynis dažų sluoksnius, atkurti sutrūnijusias detales. Dėl dažų sluoksnio susiniveliavo drožybos plastika, vietoje ornamentų, kuriuos reikėjo kruopščiai atkurti, buvo belikę dažų gumbai. Pašalinus storą uždažymų luobą kai kuriose vietose ant medienos nerasta pradinės polichromijos likučių.

Keturių šimtmečių senumo durys atlaikė bažnyčią siaubusius gaisrus, pelėsius ir kirvarpas. Šiandien Lietuvoje tokias puošnias, gausiai drožyba dekoruotas duris teturi tik Kretingos bažnyčia.

Kretingos bažnyčios zakristijos durys kartu su bažnyčios centrinėmis durimis yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą, unikalus objekto kodas 7950.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. ČERBULĖNAS, Klemensas. Renesansas Kretingoje. Statyba ir architektūra, 1968, Nr. 12, p. 13–15.
2. Durys (2). Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/088c823b-de82-4a0c-91a7-b1bde72b9d63>.
3. MATUŠAKAITĖ, Marija. Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje. Baltos lankos, 1998, p. 195. ISBN 9986-813-27-1.
4. ŠIAULYS, Alfonsas; JUCIENĖ, Regina; KRUOPAITĖ, Laima. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios durys: tyrimai ir restauravimas. Kultūros paminklai, 2008, Nr. 13, p. 52–60.
5. VALANČIENĖ, Valerija. Unikalus vienuolynas Kretingoje. Rasos, 2007 sausio 3–16, Nr. 1, p. 15–16.
6. KANARSKAS, Julius. Kretingos vienuolyno istorinė raida XVII–XVIII amžiais. Pajūrio naujienos, rugpjūčio 23, p. 3.