Kretingos dvaro ūkvedžio namas

Kretingos dvaro ūkvedžio namas yra Vilniaus g. 33, į šiaurę nuo dvaro vandens malūno, gatvės v. pusėje, dešiniajame Dupulčio upelio krante.

Ūkvedžio namas statytas XVIII a. pab. – XIX a. pr., Zubovų valdymo laikais. Manoma, kad pastato pagrindinės dalies š. fasado cokolyje lauko riedulių mūre iš skaldytų akmenukų ir plytų sudėliota statybos data „1838“, tačiau ji sunkiai įskaitoma, nepatvirtinta archyviniais šaltiniais. Kadangi ūkvedžio namas neminimas 1771 m. dvaro inventoriuje, o 1802 m. inventoriuje aprašomas dviejų aukštų mūrinis pastatas („kamienica prorektonska“), šalia kurio yra arklidė bei ratinė, ir užsimenama, kad stogui ir vieniems laiptams reikia remonto, gali būti, kad jis statytas apie 1790 m. (XVIII a. pab. – XIX a. pr. r. korpusas, XIX a. pab. – XX a. pr. v. korpusas).

1802 m. inventoriuje rašoma, kad kiemas prie pastato iš vienos pusės aptvertas akmens mūro tvora, iš kitos pusės – tokia pat tvora, čerpėmis dengta iki tiltelio, nuo tiltelio – žiogrių tvora. Pastatas buvo gerai įrengtas: beveik visų patalpų grindys klotos lentomis, dalyje patalpų lubos tinkuotos, baltintos, dažytos. Dalis langų turėjo langines, patalpose buvo dekoruotos koklinės krosnys. Tačiau minima, kad stogui reikia remonto, dalis langų stiklų išdaužyta, vieni iš dvejų laiptų apgriuvę. Šis pastatas buvo skirtas aukštesnę padėtį užimantiems, iš bajorų ir miestiečių luomo kilusiems tarnautojams apgyvendinti.

Gali būti, kad nuo 1838 m., kol buvo statomi mūriniai dvaro rūmai, čia gyveno dvaro savininkai Zubovai. Šiame name, vadinamajame „senajame palociuje“, kol vyko dvaro rūmų remontas, buvo apsigyvenusi ir grafienė Sofija Tiškevičienė. XIX a. pab. – XX a. pr., A. Tiškevičiaus valdymo metais, dalyje pirmojo aukšto patalpų, š. r. pusėje, prie gatvės, įrengta dvaro skalbykla, veikė dvaro administracijos (ūkvedžio) būstinė, antrajame aukšte gyveno dvaro ūkio tarnautojų, ūkvedžio, arklininko (vežėjo), staliaus šeimos, tvenkinių prižiūrėtojas Kubricas.

Ūkvedžio namas buvo rekonstruotas 1885 m., vėliau vyko dar kelios rekonstrukcijos. Pastatas „L“ raidės plano, jį sudaro pagrindinis pastatas, esantis palei gatvę, ir kiemo priestatas, formuojantys pusiau uždarą kiemą.

Pagrindinė pastato dalis yra stačiakampio plano, dviejų aukštų, su palėpe, ilgąja kraštine orientuota į gatvę. Sienos ir pamatai mūryti Vakarų Žemaitijos dvarų architektūrai būdingu stiliumi – iš lauko akmenų. Stogas dvišlaitis, anksčiau dengtas skiedromis, molio čerpėmis, vėliau – šiferiu. Galinių fasadų frontonuose yra arkinės langų angos, frontono viršuje – suporintos arkinės lango angą imituojančios nišos, įrengtos statybų metu derinant pastato kompoziciją. Buvęs simetriškas fasadas po kelių rekonstrukcijų tapo asimetrinis.

Nuo gatvės įėjimas į pastatą buvo r. fasado pirmajame aukšte. 1928 m. po gatvės rekonstrukcijos šis įėjimas atsidūrė žemiau gatvės lygio, todėl pagrindinis įėjimas į pastatą padarytas antrajame aukšte, į kurį patenkama tilteliu. Vakarinio kiemo fasado pietiniame gale greičiausiai buvo du įėjimai. Išlikęs tik vienas, vedantis į XX a. pirmojoje pusėje įrengtą A.Tiškevičiaus garažą, kita durų anga paversta langu. XIX a. pab. – XX a. pr. šios durys vedė į pirmajame aukšte iš kiemo pusės įkurtą dvaro daržininkystės ūkio staliaus dirbtuvėlę.

Ūkvedžio namo rūsyje, t. y. buvusiame pirmajame aukšte, trijose patalpose išlikusi XIX a. 4-ojo dešimtm. augalinių ir geometrinių ornamentų sienų ir lubų tapyba. Autorius nežinomas, tačiau tai turėjo būti profesionalas, gerai susipažinęs su XVIII a. pab. – XIX a. vidurio Europos, ypač Anglijos, vėlyvojo klasicizmo interjerų dekoravimo principais. Manoma, kad ūkvedžio namo sienas tapė tas pats dailininkas, kuris dekoravo Tiškevičių rūmų koplyčią. Ši dekoratyvinė sieninė tapyba turi išliekamąją istorinę meninę vertę.

Kiemo priestatas taip pat stačiakampio plano, dviejų aukštų, šiek tiek žemesnis už pagrindinį pastatą. Gali būti, kad jis statytas tuo pačiu metu kaip ir pastatas, bet vėliau rekonstruotas. Čia gyveno pagalbiniai dvaro darbininkai, melžėjos, įrengtas dvaro savininko lengvųjų automobilių garažas. V. priestato gale gyveno daržininkystės ūkio stalius Suchanekas Pranciškus, pagrindiniame pastate turėjęs dirbtuvėlių patalpą. Lygiagrečiai kiemo priestatui stovėjo du mūriniai galvijų tvartai (nugriauti pokario metais), r. pusėje sujungti mūrine arka. Tvartuose buvo auginami žirgai ir gyvuliai, kurių pieno, mėsos produktai buvo skirti dvaro savininkų šeimynai.

1944–1945 m. ūkvedžio name buvo įsikūrusi Raudonosios armijos ligoninė. Sovietmečiu namo pagrindinėje dalyje buvo įsikūrusi Kretingos žemės ūkio mokyklos mokomojo ūkio kontora, veikė valstybinio ūkio kontora, vaikų darželis, apylinkės tarybos būstinė, gyveno darbininkų šeimos.

2004 m. buvo patikslintos šio paminklinio pastato vertingosios savybės. 2012 m. birželį, gavus lėšų iš ES struktūrinių fondų, prasidėjo pastato renovacijos darbai pagal archit. J. Tilviko projektą. 2012–2015 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pastatas renovuotas. Pusrūsyje įrengta Kretingos krašto ekspozicija, pristatanti dvaro personalo istoriją, ūkinę dvaro veiklą, fotografijos, švietimo, pranciškonų, tremties bei rezistencijos istoriją. Ekspozicijoje įrengti interaktyvūs pristatymai „Kretingos miesto ir apskrities istorija“, „Pranciškonai“, „Trėmimai“. Restauruota XIX a. lubų ir sienų tapyba.

2015 m. žymiems Kretingos krašto tyrinėtojams ūkvedžio namo kiemelyje pastatytos skulptūros iš akmens: angelas trimitininkas – Juozui Žilvičiui (1903–1975), muziejaus įkūrėjui; Rūpintojėlis – Juozui Mickevičiui (1900–1984), ilgamečiui muziejaus direktoriui; stogastulpis – Ignui Jablonskiui (1911–1991), etninės kultūros tyrinėtojui, kraštotyrininkui.

Kretingos dvaro ūkvedžio namas 1996 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe. Unikalus objekto kodas: 22504. Priklauso Kretingos dvaro sodybos kompleksui.

Jolanta Klietkutė, 2014

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. JOMANTAITĖ, Diana. Istoriniam paminklui – europinės lėšos. Pajūrio naujienos, 2013, sausio 29, p. 2.
2. KANARSKAS, Julius. Kretingos dvaras. Iš Palanga Lietuvos istorijos ir kultūros raidoje: gintaras, parkas, muziejus [interaktyvus], [b. v.]: Lietuvos dailės muziejus, [b. m.] [žiūrėta 2014 m. sausio 27 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pgm.lt/istorija/kretingos_dvaras.htm>.
3. Kretingos dvaro (IP-379 AT) ūkvedžio namo pirmo aukšto patalpų sieninės tapybos fiksacija. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, 1994 [žiūrėta 2014 m. sausio 27 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=69248&type=DOC&name=Polichromija.doc>.
4. Kretingos dvaro sodybos (318) ūkvedžio namo (22504) istoriniai duomenys. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2014 m. sausio 27 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=69247&type=DOC&name=Istoriniai%20duomenys.doc>.
5. Senasis Kretingos dvaro parkas – gyvoji istorija. Sudarė Vida Kanapkienė, Jurgita Paulauskienė, Roma Luotienė. Klaipėda: Druka, 2012, p. 12–13. ISBN 978-609-404-123-5. Prieiga per internetą: <http://www.muziejuedukacija.lt/upload/183/upload_file/2012_Knyga_Senasis_Kretingos_dvaro_parkas_gyvoji_istorija_turinys.pdf>.
6. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Kretingos dvarui – senamiesčio dvasią. Pajūrio naujienos, 2012, rugsėjo 25, p. 3.
7. Ūkvedžio namas. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2014 m. sausio 27 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22504>.
8. Ūkvedžio namo ekspozicija. Iš Kretingos muziejus [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos muziejus, 2015 [žiūrėta 2016 m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingosmuziejus.lt/apie-mus/ukvedzio-namo-ekspozicija>.