Kretingos parapijos senųjų kapinių Šv. Jurgio koplyčia (kapinių koplyčia)

pietinėje dalyje stovėjusi nedidelė medinė koplyčia su Švč. Mergelės Marijos skulptūra archyvų dokumentuose minima nuo XIX a. pr. Jos vietoje apie 1831–1839 m. parapijiečių lėšomis pastatyta akmenų mūro koplyčia, į kurią buvo perkelta medinė Švč. Mergelės Marijos skulptūra, įrengtas medinis Nukryžiuotojo altorius ir vargonėliai.

1857 m. iš bažnytinių kapinių senosios Šv. Jurgio koplyčios čia perkeltas medinis altorius su šv. Jurgio paveikslu, pastatytas šalia Nukryžiuotojo altoriaus. Koplyčia gavo Šv. Jurgio titulą. Čia šarvodavo mirusiuosius, aukojo už juos šv. Mišias. Šioje koplyčioje buvo balzamuoti 1891 m. mirusio Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus palaikai, 1893 m. perkelti į  naujai pastatytos Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus rūsį Kretingos parapijos naujosiose kapinėse.

Kretingos kapinių Šv. Jurgio koplyčia – vienaaukštis pastatas, pailgo stačiakampio formos, š. v. pusėje su trisiene apside, virš kurios yra trišlaitė piramidinė stogo dalis su metaliniu ažūriniu kryželiu. Stogas dvišlaitis. Pagrindinio p. r. fasado plokštuma atgręžta į Vilniaus g. bei pagrindinių kapinių vartų pusę, kurioje yra pusiau uždaras prieangis su trimis arkinėmis angomis – įėjimais: plačiu ir žemu priekinėje dalyje, siaurais ir aukštais – šonuose. Pastatas ilgąja ašimi orientuotas š. v. – p. r. kryptimi. Viduje viena patalpa, lubos atkartoja stogo formą. Virš įėjimo yra niša – vieta chorui, vargonams, į kurią patenkama mediniais laiptais. Teritorijos plotas: 600 kv. m. Viduje yra Nukryžiuotojo altorius ir vargonėliai.

1941 m., apdegus Kretingos bažnyčiai, šioje koplyčioje vyko pamaldos. 1944 m. sovietų armijos artilerija koplyčią sugriovė. Kelis dešimtmečius griuvėsiai buvo apleisti, apaugę žole. 1989–1990 m. parapijos tikintieji, vadovaujami Stanislovo Rumeikos, koplyčią pagal architekto Edmundo Giedrimo projektą atstatė. Koplyčia vėl skirta mirusiesiems šarvoti. 1990 m. lapkričio 1 d. restauruotą Šv. Jurgio koplyčią pašventino kun. Astijus Kungys OFM.

1988 m. lapkričio 1 d. priešais koplyčią buvo atidengtas bene pirmasis atgimusioje Lietuvoje paminklas lietuvių kančioms atminti, kurį projektavo architektas E. Giedrimas.

Kretingos kapinių Šv. Jurgio koplyčia kapinių koplyčia 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe. Unikalus objekto kodas: 30636.

Jolanta Klietkutė, 2013

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. JUZUMAS, Vincentas. Žemaičių vyskupijos aprašymas. Varniai: Žemaičių vyskupystės muziejus, 2013, p. 287–290. ISBN 978-6099-55-910-0.
2. KANARSKAS, Julius. Grafų Tiškevičių koplyčia. Iš Palangos gintaro muziejus [interaktyvus]. [Palanga]: Lietuvos dailės muziejus, Palangos botanikos parkas, Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras, 2010 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pgm.lt/istorija/tisk_koplycia.htm>.
3. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 34, 193–200, 224. ISBN 978-609-404-057-3.
4. KANARSKAS, Julius. Kretingos bažnyčios kapinės. Iš Kretingos pranciškonai [interaktyvus]. [Kretinga]: Kretingos pranciškonai, 2013 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://old.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=208:kretingos-banyios-kapins&catid=20:parapijos-istorija&Itemid=69>.
5. KANARSKAS, Julius. Senosios Kretingos parapijos kapinės. Iš Kretingos pranciškonai [interaktyvus]. [Kretinga]: Kretingos pranciškonai, 2013 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://old.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=123:senosios-kretingos-parapijos-kapins&catid=20:parapijos-istorija&Itemid=69>.
6. Kretingos kapinių Šv. Jurgio koplyčia kapinių koplyčia. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2013 m. spalio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30636>.
7. MULVINSKAS, Algirdas. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas. Iš Kretingos rajono savivaldybė [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos rajono savivaldybė, 2012 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretinga.lt/files/file/kultura/paveldo_stebesena/2012/034A.2012.pdf>.
8. PUIŠIENĖ, Audronė. Vėlinės. Švyturys, 1990, lapkričio 7, p. 3.
9. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Senosios Kretingos kapinės – miesto istorijos perlas. Pajūrio naujienos, 2009, spalio 30, p. 4.