Laukžemės dvaras

Laukžemės dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. pradžios. Manoma, kad iš pradžių tai buvo Palangos (Darbėnų) dvaro palivarkas. XVII šimtmetyje jis tapo savarankišku ūkiniu administraciniu vienetu. XVI a. jį valdė Andriejus Radziminskis, 1685–1692 m. priklausė didikams Sapiegoms.

XVIII a. dvaras perėjo Palangos seniūnijos valdytojams. XIX a. pradžioje jį valdė vokiečių didikai: nuo Kuršo kilę baronai Mirbachai (von Mirbach), 1870 m. – Medemai (von Medem), nuo 1888 m. – baronas Gregorijus fon Štempelis (Georg von Stempel). 1913 m. jį įsigijo prelatas Konstantinas Olšauskas (1867–1933) ir daktaras Ipolitas Stonkus. Jie norėjo apie 600 ha žemės turintį dvarą išdalinti vietos ūkininkams lietuviams. Tačiau skolų slegiamo dvaro savąją dalį prelatas atidavė I. Stonkui, o pats čia lankydavosi tik norėdamas atsikvėpti nuo visuomeninės veiklos. Sovietmečiu Laukžemės dvare apie prelatą K. Olšauską buvo kuriamas filmas „Devyni nuopuolio ratai“.

XVIII a. pabaigoje Laukžemės parapijos valstiečiai pasipriešino Palangos seniūnui Mirbachui, atsisakydami atlikti jo savavališkai padidintas prievoles dvarui.

Baronų fon Štempelių laikais 1903 m. pastatyti dabartiniai dvaro rūmai, ūkiniai pastatai, įkurtas parkas su vaismedžių sodu ir trimis tvenkiniais.

Rūmai – tinkuoto mūro neorenesansinio stiliaus, vienaaukščiai, su mansarda, manieristinio šiaurietiško renesanso dvasia sukurtais balkonais, kolonada ir frontonais, puoštais dekoratyviomis vazomis. Tinkuojant vidines sienas vietoj medinių sutvirtinimų čia naudotos nendrės. Viduje patalpos sienų aukštis – 3,5 m. Pagal kultūrinį vertingumą Laukžemės dvaro rūmai Kretingos rajone pretendavo tapti antraisiais po Kretingos dvaro rūmų.

Nuo seno rūmus supo 3,9 ha parkas su trimis tvenkiniais ir medžių alėjomis. Parke, į rytus nuo rūmų, yra kalvelė, kurioje buvusi įrengta altana, pakraščiuose pasodinti keturi stambūs medžiai. Dar 1959 m. kalvelėje buvo išlikęs apskritas stalas ir jį juosiąs suolas. Altanoje karštą vasaros dieną ilsėdavosi dvaro savininkai ir svečiai.

Padavimai pasakoja, kad iš rūmų į altanos kalvelę vedęs požeminis tunelis. Požemiuose buvo saugomas užburtas vynas, auksas, sidabras ir kiti turtai. Į požemius esą galima buvo patekti ir pro slaptą įėjimą kalvos rytiniame šlaite.

Vietos gyventojai nuo seno kalvelę vadino pilale. Tai paskatino archeologą Petrą Tarasenką 1925 m. atvykti į Laukžemę ir ieškoti pilalėje piliakalnio liekanų, tačiau jis nustatė, kad kalva yra dirbtinė, supilta iš maišytų žemių.

1923 m. dvare buvo 6 kiemai, juose gyveno 65 žmonės. Dvaro teritorijoje stovėjo kone 20 statinių – rūmai, magazinas, plytų mūro pieninė, ledainė (statinys pienui šaldyti), kumetynai, kiaulininkas, kalvė, klėtis ir kt.

Dvaro teritorijoje, į šiaurę nuo rūmų, šalia kelio į Įpiltį, yra XIX a. pradžioje statytas akmenų mūro pastatas. Tai atsarginis javų sandėlis, vadinamas magazinu, kuriame dvarui priklausančių kaimų valstiečiai supildavo grūdų stichinės nelaimės ir bado atvejui. Be dvaro valdytojo sutikimo, grūdų atsargų iš magazino negalima buvo imti.

Pastatas vieno aukšto, vienos patalpos, stačiakampio plano, galiniais fasadais atsuktas į šiaurę ir į pietus. Vakariniame fasade buvo du, rytiniame – vienas pusapvaliai langai, kurie šiuo metu užmūryti silikatinėmis plytomis. Galiniuose fasaduose yra po vienerias duris.

Magazinai išnyko dar kaizerinės vokiečių okupacijos metais. Laukžemės magazinas yra vienas iš kelių išlikusių šios paskirties pastatų Lietuvoje. 1971 m. jis paskelbtas architektūros paminklu, 2005 m. – valstybės saugoma kultūros vertybe.

Tarpukariu Laukžemės dvare šeimininkavo savininko sūnus agronomas Jonas Stonkus, kuris po 1944 m. pasitraukė į JAV.

1944 m. dvaro sodyba su žeme nacionalizuota. Laukžemės kolūkis statinius naudojo ūkio gamybinei veiklai: magazinas ir dvaro rūmai buvo paversti sandėliais. 1958 m. buvo atliktas dvaro rūmų kapitalinis remontas ir jie perduoti septynmetei mokyklai. 1982 m. mokyklai išsikėlus, pastatas liko be priežiūros.

Atgavus nepriklausomybę susigrąžinti dvarą ketino Amerikoje gyvenantys J. Stonkaus palikuonys, tačiau vėliau pretenzijų į nuosavybę atsisakė.

Rūmų savininkas – rajono Švietimo skyrius – ketino rūmus nugriauti. Tačiau Laukžemės kolūkis nerado pinigų nei jų nugriauti, nei restauruoti.

Laukžemės dvaro rūmai ir parkas 1984 m. buvo įrašyti į laikinąją kultūros paminklų apskaitą. 1992 m. Laukžemės dvaro rūmų fragmentai paskelbti valstybės saugoma kultūros vertybe.

Avarinės būklės Laukžemės dvarą (išlikusius dvaro rūmus, klėtį ir magaziną) 2007 m. aukcione įsigijo Regina Šiaulytienė. Dvaro rūmuose pradėti valymo darbai, užkalti langai, magazine išvalytos patalpos, sutvirtintos sienos ir pamatai, pakeista stogo danga, klėtyje atliekami valymo darbai, tvirtinami pamatai. Restauravus dvarą numatoma pritaikyti jį kaimo turizmo paslaugoms teikti.

Laukžemės kaimo bendruomenė turi viziją išvalyti kaimo tvenkinius ir paversti juos poilsio zona. Iš dvaro laikų prie tvenkinių auga reti kupoliniai gluosniai.

Iš dvaro laikų išliko rūmai, rūsys-ledainė, medinis svirnas, tvartas, akmeninis grūdų sandėlis (magazinas).

Jolanta Klietkutė, 2012

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. KANARSKAS, Julius. Darbėnų apylinkės kaimai. Švyturys, 1992, liepos 25, p. 3.
2. KANARSKAS, Julius. Laukžemės dvaro pastatai. Švyturys, 1991, kovo 23, p. 3.
3. Laukžemės dvaras. Iš Lietuvos pilių ir dvarų asociacija [interaktyvus] [žiūrėta 2012 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.dvarai.lt/content/view/129/45/>.
4. Laukžemės dvaro sodybos fragmentai. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus] [žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=319&lang=lt>.
5. Magazinas. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus] [žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=1467&lang=lt>.
6. SEMAŠKAITĖ, Ingrida. Lietuvos dvarai: dviejų tomų žinynas. I t. Vilnius, [2009], p. 113–114.
7. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Garsusis Laukžemės dvaras tebemerdėja. Pajūrio naujienos, 2010, liepos 16, priedas „Žemė ir ūkis“, p. 7, 9.
8. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Laukžemės dvarą parduos aukcione. Pajūrio naujienos, 2007, rugpjūčio 24, p. 5.