Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Bažnyčia yra Darbėnų miestelyje, prie Darbos upės, 17 km į šiaurės rytus nuo Palangos. Bažnyčia priklauso Palangos dekanatui.

Pirmąją Romos katalikų bažnyčią Darbėnuose pastatė Karolis Chodkevičius 1620 m. Tačiau 1899 metų Žemaičių vyskupystės aprašyme teigiama, kad pirmąją bažnytėlę Darbėnų kaime savo kapinėse (galbūt kalbama apie kapinių koplyčią)  pastatė patys Darbėnų valstiečiai, nes į parapinę Palangos bažnyčią kelias buvo tolimas ir labai miškingas.

Vysk. M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ mini, kad tai buvo Palangos filija ir prie jos gyvenantį kunigą išlaikę tikintieji. Karaliaus Jono Kazimiero pasiuntinys Jonas Malakauskis, atvykęs į Darbėnų valsčių ir išvydęs kunigo neturtą, pavedė jam daržus ir įsakė valsčiui, kai bus reikalas, sutaisyti bažnytėlę.

XVII a. kunigo bažnyčia neturėjo. 1737 m. karaliaus Augusto III pasiuntinys Kazimieras Sologubas suteikęs parapijai žemės ir įsakęs, kad valsčiaus gyventojai piltų bažnyčiai pyliavą ir duotų rinkliavą. Po 1740 m. žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius (1740–1757 m.) atskyrė Darbėnus nuo Palangos, suteikė parapijos teises.

1782 m. (kitur minima 1730 m.) pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuri sudegė 1831 m. sukilėlių kovų metu. Pamaldos vyko Darbėnų dvaro svirne įrengtoje koplyčioje.

1838–1842 m. Darbėnų savininkas grafas Mykolas Tiškevičius pagal Fridricho Gasbeno projektą pastatė naują mūrinę bažnyčią, kurią 1855 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, suteikdamas Šv. Petro ir Povilo titulą.

Bažnyčia iš dalies perstatyta 1886 m.: pristatytas medinis bokštas, 1911 m. – perstatytas.

1935 m. spalio 24 d. bažnyčią stipriai suniokojo sudegė bokšte kilęs gaisras. Pamaldos perkeltos į parapijos salę. 1936 m. bažnyčia buvo atstatyta. Atstatymo projekto inžinierius S. Fedoravičius. Parapija priklausė Palangos dekanatui, 1938 m. turėjo 4470 parapijiečių.

Bažnyčia yra romantizmo laikotarpio architektūrai būdingų formų, stačiakampio plano, su vienu bokštu, presbiterijos gale yra mažytis bokštelis. Viduje dideli vargonai, 3 altoriai. Yra išlikęs XVIII a. pirmojo žemaičių vyskupo Motiejaus Trakiškio portretas, 1759 m. žalvarinis relikvijorius. Didžiojo altoriaus paveikslas, vaizduojantis šv. apaštalus Petrą ir Paulių grafo Tiškevičiaus atvežtas iš Italijos.

Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šventoriuje, ant piramidinio pagrindo, stovi medinė trijų tarpsnių varpinė (XIX a.). Jos solidžios dvivėrės durys dengtos vienšlaičiu stogeliu.

Šalia bažnyčios šventoriaus 1997 m. pastatyta skulptūra saleziečio vienuolio Perkumo Petro atminimui.

Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių kompleksas 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.

Virtuali Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus interjero panorama.

Jolanta Klietkutė, 2011

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. BLADŽIUS, A. Duomenys apie Darbėnų Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią [rankraštis]. [Darbėnai], [b. m.]. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, lap. 1.
2. JUZUMAS, Vincentas. Žemaičių vyskupijos aprašymas. Varniai, 2013, p. 217–218.
3. KVIKLYS, Bronius. Mūsų Lietuva. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Vilnius: Mintis, 1991, t. 4, p. 287–288.
4. MISIUS, Kazys; ir ŠINKŪNAS, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 374.
5. Palangos dekanatas. Iš Telšių vyskupija [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. vasario 4 d.].  Telšiai: Telšių vyskupija, Katalikų interneto tarnyba, 2010. Prieiga per internetą: <http://telsiuvyskupija.lt/?id=56>.
6. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Kartenos ir Darbėnų bažnyčios šviečia kaip Europos miesteliuose. Pajūrio naujienos, 2007, gruodžio 4.
7. ŠUKEVIČIUS, Kostas Rimantas. Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia [interaktyvus]. IšLietuva panoramose. [Vilnius]: Panoramas.lt; UAB „Modernių elektroninių technologijų komunikacijos“, 2006 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 17 d.]. Prieiga per internetą: <http://panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=1959&lg=2>.
8. Šv. apašt. Petro ir Pauliaus bažnyčia. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. gruodžio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=30367&lang=lt>.