Architektūros paveldas

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (NKPA) architektūros paveldą apibrėžia kaip reikšmingais pripažintus architektūrinės kūrybos statinius, jų dalis, priklausinius ir tokių statinių vientisas architektūrines kompozicijas ir (ar) vietų kompleksus, ansamblius, vietas bei vietoves. Tokių objektų, turinčių architektūrinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę, Kretingos rajone yra apie 70.

Negausias grupes sudaro gamybiniai-ūkiniai pastatai: Kretingos kalvė (1883 m.), Lazdininkų vėjo malūnas (XX a. pr.), Kretingos vandens malūnas (1769–1771 m.) ir Darbėnų vandens malūnas (1820 m.), visuomeniniai statiniai: Kartenos smuklė (XVIII a.), Darbėnų parapijos namai (1908 m.), Kretingos bankas (1938 m.) ir inžineriniai statiniai: Bajorų geležinkelio tiltas (1892 m.) ir Kūlupėnų geležinkelio tiltas (1932 m.), Bajorų viadukas (1892 m.) statiniai, kurių yra 10.

Dvarų ir palivarkų sodybų išliko 16: Aukštkalvių, Darbėnų, Dimitravo, Gaudučių, Genčų, Jokūbavo, Kalgraužių, Kašučių, Kretingos, Laukžemės, Mažučių, Mišučių, Pryšmančių, Šalyno, Tintelių, Žadeikių. Seniausi statiniai, datuojami XVIII a., išliko Kretingos dvaro sodyboje, kurią sudaro 25 statinių kompleksas ir parkas.

Sakralinių statinių ir jų kompleksų yra 21. Iš jų seniausias – Kretingos pranciškonų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ansamblis (1605–1617 m.), turintis gotikos, renesanso ir baroko bruožų. Tūbausių Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia pastatyta vėliausiai – 1941–1942 m. ( inž. J. Zubkus). Įspūdingai atrodo neogotikinė Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1906–1911 m.; architektas K. E. Strandmanas). Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (1842 m.) – romantizmo architektūrai būdingų formų, Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia (1850 m.) – eklektikos stiliaus, Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia (1883 m.) – kryžminė, Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1873 m.) – vienintelis Žemaitijoje bebokštis barokinis sakralinis statinys, Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (1903 m.) ir Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčia (1911 m.) – medinės neogotikos paminklai. Vertingos Budrių, Darbėnų, Gargždelės, Kalnalio, Kartenos, Laukžemės varpinės. Darbėnų, Gargždelės, Grūšlaukės, Kartenos, Kretingos (Šv. Jurgio, Tiškevičių, stačiatikių), N. Įpilties, Tintelių, Žvainių koplyčios, Abakų ir Kretingos Lurdo grotos, Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios statinių kompleksas (1889–1898 m.).

Etninės žemaičių kultūros savitumus atspindi kaimo architektūros objektai, kurių saugoma 20. Tai senosios sodybos arba pavieniai gyvenamieji ir ūkiniai statiniai (namai, svirnai, tvartai, kluonai). Akmenalių, Auksūdžio, Barzdžių Medsėdžių, Benaičių, Erlėnų, Gargždelės, Jakštaičių, Joskaudų, Klausgalvų, Kurmaičių, Lazdininkų, Medomiškių, Nausodžio, S. Įpilties, Smeltės kaimuose, dauguma kurių statyti XVIII a. pab. – XX a. pr. Seniausias yra 1643 m. pastatytas namas Barzdžių Medsėdžiuose.

Architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu vertingiausios Darbėnų, Kretingos, Salantų miesto centrinės dalys ir Jakštaičių kaimas. Šios urbanistinės vietovės – tai miestų ir miestelių planavimo ir statybos paminklai, rodantys šio tipo gyvenviečių plano struktūros plėtotę nuo XVII a. iki šių dienų.

Lina Buikienė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. GEMBUTIENĖ, Viliojata. Lankytinos vietos: Juodupėnų, Jakštaičių, Narmantų kaimuose [elektroninis dokumentas]. Juodupėnai: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2007, 1 komp. diskas (CD-ROM).
2. JUREVIČIENĖ, Jūratė. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2010, p. 28. ISBN 978-9855-28-551-9.
3. Kretingos rajono kultūros paveldas. Klaipėda: Libra Memelensis, 2005, p. 6. ISBN 9955-544-45-7.