Atnaujinta 2024-10-15
Senovės gynybinis įtvirtinimas
Kretingos r. sav. teritorijoje, kairiajame Darbos krante, Pilalės (Pilaitės) miške, 140 ha plote aptikta iki 300 krūsnių, sukrautų iš vidutinio dydžio lauko akmenų. Jų paplitimo arealo pietrytinėje dalyje yra iš akmenų supiltas ovalo formos aptvaras, vad. Kūlių pilale. Pylimas juosia maždaug 35 × 45 m dydžio plotą. Atskirų pylimo atkarpų plotis prie pagrindo – iki 6 m, vidutinis – 2 m. Aukštis vietomis siekia 40 cm. Tarp išsiskiriančių pylimo dalių – iki 20 cm gylio grioviai. Pylimas krautas daugiausia iš 10 × 15 cm, 15 × 20 cm dydžio akmenų, daugelis jų atrodo tarsi būtų suskeldėję ar lyg ugnimi kaitintų didesnių akmenų skeveldros. Šiaurinėje dalyje išsiskiria nepanašus į kitus pastebėtus pylimo suardymus 2,7 m pločio tarpas – savotiški vartai. XX a. pr. rinkdami akmenis Kūlių pilalės aplinkoje piemenys aptiko žalvarinių segių, kitų radinių. Dar XIX a. pab. buvo pažymėta, kad Kūlių pilalėje žemė esanti tamsesnė už aplinkinę. Ją 1984 m. tyrinėjo I. Jablonskis. Jis ištyrė apie 43 m2 plotą. Aptvaro pylime rado degėsių ir pelenų, o po akmenimis aptiko trimis eilėmis stovėjusių stulpų stulpavietes (tarpai tarp jų 1,1–1,2 m, o eilėse – kas 1,5 m). I. Jablonskio nuomone, tai buvusi ankstyvoji įtvirtinta gyvenvietė (piliakalnio prototipas). Už 110 m į pietryčius nuo akmenų pylimo yra Auksūdžio šventvietė, taip pat vadinama Kūlių pilale.
Lina Buikienė, 2010
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- Archeologiniai Igno Jablonskio tyrinėjimai. Parengė Julius Kanarskas. Kretinga: Kretingos muziejus, 2001, p. 15.
- VAITKEVIČIUS, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. Vilnius: Diemedžio leidykla, 1998, p. 58–59. ISBN 9986-23-037-3.
