Atnaujinta 2018-10-04
Kurmaičių pilkapynas
Kurmaičių pilkapynas yra Kretingos r. sav. teritorijoje, Kurmaičių k., Akmenos deš. krante, kapinyne.
Tai didžiausias Vakarų baltų pilkapių kultūros (I tūkst. pr. Kr.) paminklas Lietuvoje. Jį 1940 m. tyrė Kauno kultūros muziejaus (tyrimų vadovas P. Baleniūnas), 1948 m. ir 1950–1951 m. – Istorijos instituto (tyrimų vadovas P. Kulikauskas) archeologai. Į Kurmaičių pilkapyno tyrinėjimus 1940 m. įsitraukė Kretingos rajono praeities tyrinėtojas Ignas Jablonskis. Ištirta 10 pilkapių.
Pilkapiai buvo 6–18 m skersmens ir 0,6–1,5 m aukščio, apdėti vienu arba keliais akmenų vainikais, dauguma išgrįsti akmenimis. Didžiausias – penktasis – 20 cm skersmens pilkapis turėjo tris skirtingame aukštyje sukrautus akmens vainikus (nuotraukoje). Pilkapiuose rasta po 2–7 kapus. Mirusieji laidoti sudeginti molinėse urnose ir be jų; urnos lipdytos, lygiu arba šiek tiek brūkšniuotu paviršiumi. Viena urna – juodas, lygiu paviršiumi, dubens pavidalo su ąsele indas, būdingas Lužitėnų kultūrai. Laidota dažniausiai be įkapių arba su negausiomis įkapėmis. Moters kape rasta žalvarinių galvos apdangalo papuošalų: 2 įvijiniai antsmilkiniai ir 6 sraiginės kilpinės įvijos, puošiančios kepurėlę. Pilkapiai datuojami V–I a. pr. Kr. 1940 m. radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1950–1951 m. – Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Padavimas pasakoja, kad Kurmaičių pilkapiuose palaidoti milžinai. Tam, kuris buvo garsesnis – kapas supiltas didesnis.
Lina Buikienė, 2010; Jolanta Klietkutė, 2015
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- Archeologiniai Igno Jablonskio tyrinėjimai. Parengė Julius Kanarskas. Kretinga: Kretingos muziejus, 2001, p. 7.
- Kurmaičių pilkapynas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, t. 11, p. 308. ISBN 978-5-420-016-13-8.
- MERKEVIČIUS, Algimantas. Laidosena Vakarų Lietuvoje akmens ir ankstyvuoju metalų laikotarpiais. Iš Kretingos senovė. Kretinga: Kretingos muziejus, 1999, p. 14–17.
- VAITKEVIČIUS, Vykintas. Kurmaičių pilkapiai. Liaudies kultūra, 2015, Nr. 1, p. 48–49.
