Atnaujinta 2024-10-15
Senkų piliakalnis
Senkų piliakalnis yra pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kretingos seniūnijoje, Senkų kaime, 2,4 km į šiaurės rytus nuo Rūdaičių, Tenžės upės kairiajame krante, ties riba su Ankštakių kaimu.
Įrengtas aukštumos kyšulyje, įsiterpiančiame į Tenžės ir bevardžio jos intako santakos slėnį, į šiaurės rytus nuo santakos.
Į šiaurę ir rytus nuo piliakalnio yra Senkų senovės žemdirbystės vieta, į pietus, kitapus bevardžio upelio – Ankštakių-Senkų kapinynas, 1 km į šiaurės vakarus – Nagarbos piliakalnis.
Vakarinis ir pietinis šlaitai statūs, nuo Tenžės pusės apie 20 m aukščio, o pietų pusėje – apie 10 m.
Kyšulio viršūnė išlyginta, joje įrengta ovalo plano piliakalnio aikštelė, kurios ilgis pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi – apie 30 m, o plotis – apie 20 m.
Palei šiaurinį–šiaurės rytinį aikštelės kraštą buvęs supiltas gynybinis iki 15 m pločio pylimas, o už jo iškastas gynybinis griovys, kurio besimato tik žymės.
Centrinėje kyšulio dalyje išliko 5 m pločio vakarinė aikštelės dalis, o mažiausiai pažeista – pietinė dalis. Išlikęs 2–4 m ilgio, 15 m pločio, iki 0,5–0,7 m aukščio vakarinis pylimo galas.
Pylimo pagrindas buvęs sukrautas iš stambių lauko akmenų, virš kurių supiltas iš griovio iškastas gruntas. Tarp akmenų aptikta stambių medžio anglies gabalų, liudijančių, kad ant pylimo stovėjo rąstinė gynybinė užtvara.
Piliakalnį vaizdingoje vietoje I tūkstantmečio po Kristaus pradžioje įsirengė senovės Senkų gyventojų bendruomenė, kuriai reikėjo apsiginti nuo nedraugiškų kaimynų ir iš toliau atklystančių priešų.
Mirusius ir žuvusius gentainius bendruomenė laidojo į pietus nuo piliakalnio įrengtame kapinyne. Jį (mirusiųjų pasaulį) nuo piliakalnio (gyvųjų pasaulio) pagal pagonišką tradiciją skyrė bevardis Tenžės intakas.
Kapinyną 1986 m. tyrinėjo Ignas Jablonskis. Pagal tyrinėjimų duomenis, Senkų piliakalnis buvo naudojamas iki XIII a. IX–XIII a. Senkų pilies bendruomenė su kitomis prie Tenžės gyvenusiomis bendruomenėmis turėjo priklausyti stambesniam teritoriniam-administraciniam, ūkiniam ir gynybiniam pietinių kuršių Mėguvos žemės centrui – Nagarbos pilies apygardai. Prasidėjus kovoms su kryžiuočiais, Senkai tapo priešakine Nagarbos apygardos pilimi, kurios įgula pirmoji turėjo stoti į kovą su priešu ir pristabdyti puolimą, kol į pagrindinę Nagarbos pilį gintis susirinks visi teritorinės apygardos gyventojai.
Livonijos ordinui užkariavus kuršius, Senkų pilis buvo apleista, o piliavietė laikui bėgant pamiršta.
XVI a. atsirado Senkų bajorkaimis, dar vadintas Senkaičiais. Pirmieji kaimo gyventojai kūrėsi netoli piliakalnio. Į šiaurę ir rytus nuo jo miške išliko skersai kyšulio ir jo pakraštyje palei upelį supilti žemių ir stambių riedulių pylimai-ežios, žymintys dirbamų žemės rėžių ribas.
XX a. antrojoje pusėje piliakalnį smarkiai apgadino Karolio Požėlos kolūkio darbininkai, kyšulio rytinėje dalyje kasę žvyrą ir smėlį. Taip nukastas kyšulio rytinis šlaitas, didesnioji piliakalnio aikštelės ir gynybinio pylimo dalis.
Lietuvos Nepriklausomybės metais piliakalnis nebebuvo naikinamas, apaugęs mišku, o buvęs karjeras apleistas.
Piliakalnį 2002 m. išaiškino ir žvalgė Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus archeologinė žvalgomoji ekspedicija (tyrimų vadovas Algimantas Merkevičius).
Piliakalnis yra valstybės saugomos regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybės – Senkų senovės žemdirbystės vietos (unikalus kodas 28712) – teritorijos dalis.
Parengė Rita Vaitkienė, 2022
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- KANARSKAS, Julius. Senkų piliakalnis. Švyturys, 2017, rugpjūčio 23, p. 6.
- Senkų piliakalnis. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2017 rugpjūčio 21], [žiūrėta 2022 spalio 19]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Senk%C5%B3_piliakalnis>.
