Sauserių piliakalnis

Sauserių piliakalnis, vadinamas Pilale arba Urbašiaus pilale, yra Kretingos r. sav. teritorijoje, Kūlupėnų sen., Sauserių k., Minijos deš. kranto aukštumos kyšulyje. Ant jo senovėje stovėjo medinė kuršių pilis, apjuosta aukšta medine gynybine siena. Piliakalnį patikimai saugojo status, iki 35 m aukščio, Minijos šlaitas ir klampus santakos su bevardžiu upeliu slėnis. Tarp senovės gyvenvietės, buvusios ties Minijos ir Salanto santaka, ir piliakalnio buvo iškastas griovys ir supiltas gynybinis pylimas. Tarp jo ir piliakalnio aikštelės buvo įrengtas apie 13 m pločio priešpilis, kurį nuo aikštelės skyrė 35 m ilgio, 6–7 m pločio ir 1,7–2 m aukščio pylimas. Tarp pylimo ir Minijos šlaito buvo vartai, vedę iš priešpilio į piliakalnio kiemą. Piliakalnio aikštelė yra trapecijos formos, 50 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir 35 m pločio.

Piliakalnis apleistas II tūkstm. pr., greičiausiai prasidėjus kovoms su kryžiuočiais.

Stačiausias ir aukščiausias piliakalnio šlaitas, esantis Minijos upės pusėje, nuo seno eroduoja ir slenka. Manoma, kad kartu su šlaitu į Miniją nuslinko ir piliakalnio aikštelės pakraštys. Siekiant sustabdyti tolesnį piliakalnio nykimą, jis buvo įtrauktas į gamtos jėgų naikinamų piliakalnių sąrašą ir 1996–1997 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento lėšomis tvarkomas.

Greta piliakalnio tvarkymo darbų 1997 m. archeologinius jo tyrimus atliko archeologas Julius Kanarskas (Kretingos muziejus). Ištyrus 179 m² plotą buvo aptiktas senovės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta 82 stulpavietės, keturių griovių liekanos ir židinys, surinkta keramikos šukių ir titnago nuoskalų. Armenyje rasta keletas XVIII a. priskirtinų plytų ir keramikos šukių, daug XIX–XX a. būdingų plytgalių, stiklo šukių, metalinių dirbinių, keramikinių ir metalinių indų liekanų. Po armeniu išlikęs kultūrinis sluoksnis tesiekė nuo 6–11 iki 20 cm storio.

Kasinėjimų metu surinkta keramika leidžia senovės gyvenvietę datuoti I tūkstm. po Kr. pirmąja puse. Vadinasi, panašiai galima datuoti ir šalia esantį piliakalnį.

Lina Buikienė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. KANARSKAS, Julius. Kartenos apylinkių proistorė. Iš Lietuvos lokaliniai tyrimai: archeologija: 2002–2005 metų mokslo darbai. Vilnius: Versmė, 2006, t. 1(2), p. 210–212. ISSN 1822-48-57.
2. KANARSKAS, Julius. Ką mena Sauserių senovė. Švyturys, 1998, kovo 18, Nr. 21, p. 5.
3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius: Mokslinė-metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba, 1973, d. 1, p. 136.