Temos

nuotraukų galerija nuotraukų galerija

Nuotraukų galerija
vaizdo įrašų galerija vaizdo įrašų galerija

Vaizdo įrašų galerija

Atnaujinta 2024-10-15

Kretingos rajono piliakalniai

Įspūdingai atrodo piliakalniai: Dauginčių piliakalnis I, Dauginčių piliakalnis II, Ėgliškių, Imbarės, Kačaičių, Kartenos, Kurmaičių, Laivių, Martynaičių, Nagarbos, Mišučių (Nausodžio), Rūdaičių, Sauserių, Senkų, Senosios Įpilties I, Senosios Įpilties II ir senosios Įpilties III, Valėnų, Vėlaičių. Jų būta ir Auksūdyje, ir Gintaruose – ant pirmojo IX–XII a. įrengtas kapinynas, o ant antrojo XVI a. pastatytas dvaras. Ankstyviausi piliakalniai – Imbarės, Kurmaičių, Vėlaičių – atsirado I tūkstm. pr. Kr. antrojoje pusėje. Iš pradžių tai buvo įtvirtintos gimininių bendruomenių gyvenvietės, kurios I tūkstm. po Kr. tapo teritorinių bendruomenių pilimis, atlikusiomis tik gynybinę funkciją. X–XI a. dalis piliakalnių tapo teritorinių bendruomenių vyresniųjų (kunigaikščių) pilimis, administraciniais ir ūkiniais centrais. Tokie buvo Ėgliškių (Kretingos), Imbarės, Kartenos, Nagarbos ir Senosios Įpilties piliakalniai. Visos pilys sunyko XIII a. antrojoje pusėje per kovas su kryžiuočiais. Prie gynybinę paskirtį turėjusių objektų priskiriamas Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas, kurį sudaro žiedinis akmenų pylimas, vadinamas Kūlių Pilale.

Visi piliakalniai Kretingos krašte stūkso prie upių, į jų santaką ar slėnį įsiterpiančiuose aukštumų kyšuliuose. Kuo didesnė upė, tuo daugiau piliakalnių prie jos esama. Daugiausia jų – net devyni – išliko palei Miniją ir jos intakus Alantą, Kartenalę ir Salantą. Kiek mažiau – septyni piliakalniai – stūkso palei Akmeną (Danę) ir jos intaką Tenžę, o mažiausiai, tik keturi, yra prie Šventosios ir jos intako Darbos upės.

Piliakalniai

logotipas
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai