Kretingos spaustuvė

Spaustuvė buvo atkurta iš karto po Antrojo pasaulinio karo. Ji iš pradžių priklausė vietos pramonės kombinatui. Įmonės direktoriumi buvo paskirtas Stasys Norkus, o techniniu vedėju – Stasys Jonušas. Laužytoju ir mašinistu tapo Antanas Galdikas. Kostas Liutikas koja minama spausdinimo mašina spausdino tarybinio informacijų biuro pranešimus. 1944 m. gruodžio 28 d. jis išspausdino Lietuvos KP Kretingos apskrities komiteto ir apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto laikraščio „Žemaičių tiesa“ pirmąjį numerį. Tuo metu darbas buvo sunkus ir pavojingas, nes už keliolikos kilometrų, prie Klaipėdos, ėjo fronto linija. Tačiau žmonės dirbo, nes žinojo, kad vietos gyventojai laukia savo laikraščio. Spaustuvė kelis kartus keitė adresą. Po kurio laiko ji iš Vytauto gatvės buvo perkelta į Tarybų aikštę (dabar – Rotušės aikštė) ir tik 1948 m. į Vilniaus gatvę Nr. 6, (aut. past.: į tas pačias patalpas, kurioje anksčiau veikė Pranciškonų spaustuvė. Sovietiniais metais pastatas buvo nacionalizuotas).

Įmonėje daugėjo įrengimų. Buvo pastatyta ir kita plokščia tarybinė spausdinimo mašina „RP“. Žmonių skaičius išaugo iki 12. Net aštuoni iš jų dirbo rinkykloje. 1947 m. spaustuvė perėjo „Žemaičių tiesos“ žinion. Redakcijai tuo metu vadovavo Bronius Kisarauskas.

Po 1950 m. administracinio teritorinio Respublikos suskirstymo Kretinga tapo rajono centru. Vietoj penkių tūkstančių egzempliorių pasiekusios „Žemaičių tiesos“ nuo 1951 m. sausio 7 d. pradedamas leisti Kretingos rajono laikraštis „Stalinietis“. Jo tiražas smarkiai krito. Tačiau reikėjo padėti kaimynams. Kurį laiką teko spausdinti Skuodo rajono laikraštį „Pergalė“ bei Darbėnų MTS politinio skyriaus laikraštį „Už bolševikinį derlių“. Prieš įkuriant Skuodo spaustuvę, kretingiškiai paruošė jai specialistus. 1951 m. rudenį Kretingos spaustuvė atsiskyrė nuo laikraščio redakcijos ir buvo priimta Poligrafijos pramonės, leidyklų ir knygų prekybos valdybos prie LTSR Ministrų Tarybos priklausomybėn. Spaustuvės vedėju patvirtintas Justinas Petrauskas, kuris po to spaustuvei vadovavo daugiau nei 30 metų. Greta rajono laikraščio, šeštajame dešimtmetyje viršijusio 5000 egzempliorių tiražą, Kretingoje imama vis daugiau spausdinti blankinės produkcijos ne tik savo rajono, bet ir Klaipėdos įmonėms. Vyresniojo amžiaus spaustuvininkai Bronius Januškaitis, Stasys Vainora, Anatolijus Pipiras ir Bronius Stonkus apmokė bent po vieną pradedantįjį spaustuvinio darbo gudrybių.

1963 m. Kretingos spaustuvė gavo pirmąjį linotipą, kuriuo pradėjo rinkti Stasys Kaunas, prieš tai pasimokęs pas Klaipėdos „Ryto“ veteraną Stasį Lugą. Po to S. Kaunas kartu su J. Petrausku patys rengė poligrafijos darbo specialistus. 1963-1965 m. prie Kretingos spaustuvės, skyrių teisėmis, palaipsniui prijungiamos Skuodo, Gargždų ir Šilutės spaustuvės.

1966 m. uždarius Gargždų spaustuvę, o Kretingos ir Klaipėdos rajonams pradėjus leisti bendrą laikraštį, jį pradėta spausdinti Kretingos spaustuvėje. Po 1950 m. administracinio teritorinio Respublikos suskirstymo, dabartiniame Kretingos rajone buvo du rajonų centrai – Kretinga ir Salantai. Salantuose taip pat buvo įkurta laikraščio redakcija ir spaustuvė, kurios veikė beveik dešimtmetį. Salantuose nuo 1951 m. gegužės 1 d. pradėtas leisti rajono laikraštis „Stalino vėliava“, tačiau iki metų pabaigos jis buvo spausdinamas Plungėje „Socialistinio kelio spaustuvėje“. Tuo pačiu laikraščio redaktorius Stasys Vilkys nuolat rūpinosi savos spaustuvės įkūrimu.

Spaustuvė iš pradžių įsikūrė Valančiaus gatvėje Nr. 18, po metų persikėlė į Sporto gatvę Nr. 1. Spaustuvėje buvo plokščia spausdinimo mašina „RP“, gautas negausus pasirinkimas rankinių šriftų. Vėliau buvo gauta ir tigelinė mašina bei popieriui pjauti mašina. 1951 m. pabaigoje Salantų spaustuvė buvo sukomplektuota, tačiau darbuotojams trūko poligrafinio darbo patirties, todėl pirmasis laikraščio „Stalino vėliava“ numeris buvo išleistas tik 1952 m. sausio 11d.

1952 m. Salantų spaustuvė buvo priimta Poligrafijos pramonės, leidyklų ir knygų prekybos valdybos prie LTSR Ministrų tarybos žinion ir priklausomybėn. Tačiau tai laikraščiui nepadėjo. Tik 1953 m. šio laikraščio darbas pagerėjo: gerokai padidintas darbuotojų skaičius – nuo 6 iki 10, tais pačiais metais čia imtas spausdinti ir Salantų MTS politinio skyriaus laikraštis „Už stalininius kolūkius“ padaugėjo ir blankinės produkcijos.

1959 m. gruodžio 10 d. Lietuvos TSR kultūros ministerijos Leidyklų ir poligrafijos pramonės vyr. valdybos viršininko įsakymu, ryšium su rajono likvidavimu, Salantų spaustuvė buvo uždaryta, įrengimai perduoti Kretingos spaustuvei. Likusi viena sustambintame rajone, Kretingos spaustuvė plėtėsi. 1961 m. čia vietoje rajono laikraščio „Stalinietis“ imamas spausdinti LKP CK ir LTSR Ministrų Tarybos laikraštis prie Kretingos gamybinės kolūkių ir tarybinių ūkių valdybos „Į komunizmą“. Šiuo pavadinimu laikraštis ėjo iki 1962 m. balandžio 30 d., siekdamas net 10 tūkstančių egzempliorių tiražą.

1962 m. gegužės 3 d. išėjo pirmasis laikraščio numeris „Švyturio“ pavadinimu. 1974 m. vasarą pradėta dirbti su automatine lapine spausdinimo mašina 2PD-5, todėl žymiai paspartėjo laikraščio spausdinimas. Tačiau iškilioji spauda jau žengė paskutiniuosius žingsnius. Stambinant poligrafijos įmones, nuo 1976 m. sausio mėnesio prie Klaipėdos „Ryto“ spaustuvės, skyrių teisėmis, prijungiamos Kretingos, Šilutės ir Skuodo spaustuvės. Kurį laiką kretingiškiai jautė tik techninę pagalbą, o nuo 1982 m. sausio 1 d. Klaipėdoje pradėtas spausdinti ir Kretingos rajono laikraštis. Nuo to laiko „Švyturys“ buvo surenkamas Kretingoje, koreguojamas ir atspaudžiamas ant plėvelės, kuri sutartu laiku traukiniu buvo išsiunčiama į Klaipėdą. „Ryto“ spaustuvėje buvo pagaminamos ofsetinės spaudos formos, ofsetine rotacine mašina per valandą atspaudžiamas visas laikraščio tiražas. Kasmet stambinant poligrafijos įmones, tapo nebetikslinga taip arti turėti dvi spaustuves, todėl Kretingos spaustuvę imta siaurinti. Joje beliko linotipas, plokščiosios „RP“ spaudos mašina, dalis smulkesnio inventoriaus. Daugumą darbų perėmė „Ryto“ spaustuvė.

„Švyturiui“ surinkti, sulaužyti ir atspausti ant plėvelės 1984 m. „Ryto“ spaustuvės Kretingos skyriuje palikti du patyrę specialistai – S. Kaunas ir S. Rimkienė.

Po 1991 m. „Švyturio“ laikraščio spausdinimą perėmė dienraščio „Klaipėda“ spaustuvė, po to – „Titnago“ spaustuvė Šiauliuose.

Nijolė Raudytė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. UŽTUPAS, Vilius. Kretingos spaustuvė. Švyturys, 1989, gegužės 5, p. 2.

Šaltinis: RAUDYTĖ, Nijolė. Poligrafija: Kretingos spaustuvė. Iš Spaudos ir knygos kelias Kretingoje. Straipsnių autorės Laima Jonauskaitė, Lina Buikienė, Nijolė Raudytė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla; [Kretinga]: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2010, p. 15–18. ISBN 978-9955-18-538-3