Kalendorininkas Aleksandras Bendikas

Vienu žymiausiu kalendorių autoriumi ir leidėju laikomas Aleksandras Bendikas, gyvenęs 24 Salantų miestelyje.

Pedagogas, knygnešys, lietuviškų kalendorių leidėjas Aleksandras Bendikas gimė 1867 m. lapkričio 7 d. Akmenalės (Akmenalių) kaime, Darbėnų apylinkėje, Kretingos rajone. Mirė 1939 m. rugpjūčio 1 d. Palaidotas Salantų kapinėse. Vertėsi išvežiojamąja prekyba, keturis kartus buvo įkliuvęs caro žandarams, jam buvo užvestos bylos. 1884 m. A. Bendiką sulaikė policija su 43 knygomis, iš kurių 14 buvo lietuviškų. 1889 m. įkliuvo su lenkiškomis knygomis. 1893 m. suimtas per mugę Žemaičių Kalvarijoje (dab. Varduva) su 7 knygomis. Iš jų 2 buvo lietuviškos ir 5 lenkiškos, su 459 paveikslėliais. A. Bendikas tuomet nubaustas 1 mėnesiui arešto.

1894 m. spalio 29 d. jį sulaikė benešant maišą su 103 lietuviškais ir 5 lenkiškais leidiniais. Nuo 1895 m. gegužės 4 d. buvo tardomajame Telšių kalėjime. 1895 m. liepos 5 d. nubaustas vieneriems metams kalėjimo.

A. Bendikas visą gyvenimą platino knygas, o atsiradus galimybei, jas spausdino. A. Bendikas laikomas kalendorių autoriaus ir leidėjo Lauryno Ivinskio tradicijų tęsėju. 1904 m. gruodžio 2 d., po spaudos draudimo panaikinimo, jau gavęs Peterburgo cenzorių leidimą, Varšuvoje išspausdino lietuvišką 1905 m. kalendorių „Kelejvis, yšejnąs i Žemajčius yr Lietuva. Ukyninku kalendorius…“ („Keleivis“). Leidinio pratarmėje, pasirašytoje 1904 m. rugpjūčio 23 d., A. Bendikas, linkėdamas kalendoriui plačiai pasklisti po visą Lietuvą, rašė: „Bet nors tiek kliučiu turiesi sviete vysokeriopu, vienok keliauk nuog Manęs i svietą: sulasau ir patalpinu Tavieje vysokes žynes rejkatlingas, parsklaidau ir perskaitau diel Tavęs daugibę visokiu lakštu, yš daugel vysokiu rašlavysku medegu. kol Tavi pagataviju; neturiu dabar toke dydie talentą, kad galiečio yš sava galvos ką gera arba nauji sudieti neturiu už- služita diel savęs vardą rašitojaus, dielto gi yr turiu tiek darbuoties yš vysdklu rašllavys ku medegu apej Tavi, kad galiečio Tavi atsakančej naudingu brolems yr seserims Zemajčiu yr Lietuvos giventojams, kad pasklejdę Tava lakštus atrastu kiekvienas diel savęs rejkalinglauses žynes yr pasakojimus, yr tokiu būdu stotumis rejkalingiau- siu svečiu kožniems namams yr kožnam givenimuj…”.

„Keleivyje“ 1906 m. A. Bendikas rašė, kad, nors pereitų metų kalendorius ir nesuspėjo laiku išeiti, bet pasklido po Lietuvą 12000 egzempliorių tiražu. Tiems laikams tai buvo milžiniškas tiražas. Džiaugdamasis, kad „Keleivis” taip plačiai paplito, sudarytojas rašo, kad dėl to ateityje turėsiąs, kiek įmanydamas, pataisyti jo kalbą, laikytis kalbos taisyklių. Ilgainiui iš tiesų A. Bendiko kalba darėsi grynesnė, rašyba modernesnė. Kalbant apie tematiką, paminėtina, kad be kalendorinės dalies, prie kiekvieno mėnesio kalendoriaus dar būdavo pridėtas pasiskaitymui koks nors tekstas.

Pirmuosiuose daugiausia buvo tekstų, skelbiančių religinių švenčių kilmę, šventųjų gyvenimus ir panašiai. Tačiau laikmetis reikalavo informuoti skaitytojus apie mokslo pasiekimus, svarbiausius metų įvykius. 1928 m. kalendoriuje vietoj dvylikos skirtingų pasakojimų išspausdintas tik vienas – apie JAV prezidentą B. Frankliną ir jo gyvenimo būdą, garsų Londono knygyno savininką Lekingtoną. Kitame plačiai komentuojamos lietuvių liaudies patarlės. Nuo pirmojo kalendoriaus spausdinamas medicinos žinių skyrelis „Naminis daktaras“, kituose yra ir „Naminių gyvuliu daktaras“. Autorius pastebi, kad dauguma žmonių miršta per anksti ar dėl nežinojimo, kaip saugoti sveikatą, ar gydyti ligą. Skyrelyje „Naminis daktaras“ buvo pamokymų, kaip gydyti galvos, akių, nosies, plaučių ir kitas ligas, nurodomi vaistų receptai. Gydymo patarimais tęsiama L. Ivinskio kalendorių tradicija.

„Dainų“ skyrelyje įdėta A. Baranausko, S. Valiūno, A. Vienažindžio eilėraščių, J. Rupkos „Kaltanėlls”, S. Gimžausko, U. Tamošiūnaitės ir kitų poetų eilėraščių, taip pat dainų apie girtuoklius, našlaičius, gamtą. Kai ką jam atsiųsdavo skaitytojai, sukūrę patys arba užrašę iš kitų.

Iš istorijos srities pažymėtinas straipsnis apie rusų-japonų karą su statistiniais duomenimis, pateiktas rašinys apie „Titaniko“ laivo katastrofą 1912 m. Atskiras skyrelis paskirtas Salantų miestelio istorijai. Kasmet buvo apžvelgiami svarbiausi Rusijos ir užsienio šalių įvykiai. Kalendoriai iliustruoti, juose nemažai lietuvių ir kitų tautų pasakų. Vieną iš jų, „Pasaką apie du vargingu žveju“, A. Bendikas 1912 m. papasakojo Peterburgo universiteto profesoriui E. Volteriui. Tai tikras žemaičių tarmės perlas, nes vartojama dviskaita, iki šiol išlaikyta tik vakarinių žemaičių tarmėje.

A. Bendikas yra išleidęs elementorių „Didžiasis Žemaičių ir Lietuvos elementorius, arba Pradinis mokslo vadovėlys“ (Ryga, 1906). Jame yra atskiras skyrelis apie naują rašybą, įvestą kalbininko Kazimiero Jauniaus. Po abėcėlės yra mažų didaktinių apsakymėlių ir pamokymo skaičiuoti. Pusę knygelės, kaip tuo metu buvo įprasta, sudaro katekizmas, maldos ir religinio turinio skaitymėliai. Savo elementoriumi autorius parodė norą šviesti liaudį, išmokyti ją rašyti.

A. Bendikas knygas spausdino įvairiuose miestuose – Varšuvoje, Rygoje, Tilžėje, Šiauliuose, Kėdainiuose. Spausdinant toli nuo Salantų, kalendoriai vėluodavo. Bet ne tai buvo didžiausia bėda. Žmonės pasakoja, kad skaitytojai laukdavo tokio oro, koks buvo nurodytas kalendoriuje. Nesipildant oro prognozėms, žmonės kalendorių nebenorėjo pirkti. Kalendoriai buvo leidžiami su pertrūkiais. Pirmojo pasaulinio karo metais kalendorių leidyba buvo nutrūkusi.

Kalendoriaus „Keleivis“ leidyba atnaujinta Nepriklausomybės metais.

Nijolė Raudytė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. GARGASAITĖ, Dalia. Kalendorių leidėjas Aleksandras Bendikas. Švyturys, 1987, lapkričio p. 14.
2. KAZLAUSKIENĖ, Erika. Bendikas Aleksandras. Iš kretvb.lt [interaktyvus] Kretinga: Kretingos r. saviv. M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2005 [žiūrėta 2015 gegužės 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/krastotyra/personaliju-zinynas/personalijos/391-kpz-bendikas-aleksandras>.
3. Lietuvos bibliografija. Т. З, Vilnius, 2006, p. 501.
4. PEČKAITIS, Jeronimas. Bitininkas. Tilžė: Jagomasto spaustuvė „Lithuania“, 1921, p. 3.

Šaltinis: RAUDYTĖ, Nijolė. Periodinė spauda (1925–210 m.): Kalendoriai: Kalendorininkas Aleksandras Bendikas. Iš Spaudos ir knygos kelias Kretingoje. Straipsnių autorės Laima Jonauskaitė, Lina Buikienė, Nijolė Raudytė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla; [Kretinga]: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2010, p. 24–27. ISBN 978-9955-18-538-3