Tarpukario Kretingoje veikusių bibliotekų apžvalga

Kretinga nuo seno garsėjo dvasinio ir kultūrinio gyvenimo tradicijomis. Puoselėjant šias tradicijas svarbus vaidmuo atitenka žmonijos išminties saugykloms – bibliotekoms. Jų Kretingoje iki 1940 m. būta ne vienos. Šiame straipsnyje pateikiamos prieinamuose šaltiniuose užfiksuotos Kretingoje veikusios įvairaus tipo bibliotekos, dar vadinamos knygynais, knygynėliais, skaityklomis.

Jau XVII a. pradžioje J. K. Chodkevičiaus sumanymu pastatyto Kretingos bernardinų vienuolyno, į kurį bernardinai persikėlė 1610 m., antrajame aukšte abipus koridoriaus glaudėsi vienuolių celės ir biblioteka, kuri apie 1940 m. turėjo 3 000 knygų, iš jų 15 inkunabulų.

Kretingos dvaras garsėjo turtinga ir vertinga biblioteka, kuri po J. K. Chodkevičiaus ir jo palikuonių mirties 1625 m. atiteko Sapiegų giminei, vėliau kitiems didikams. Pirmojo Pasaulinio karo metu 1915 m. vokiečiams sukėlus gaisrą Kretingos dvare, ugnyje žuvo daug daiktų, taip pat dalis bibliotekos.

1926 m. Kretingos apskrityje veikė 1 skaitykla ir 2 liaudies namai. Jie buvo skirti visuomenės kultūriniam švietimui bei atliko bibliotekos ir kultūros namų funkcijas. Skaitykloje buvo galima susipažinti su laikraščiais ir žurnalais, už nustatytą mokestį gauti terminuotam laikui knygą.

Vėliau bibliotekos funkcijas atliko 1935 m. Kretingoje įkurtas centrinis knygynas, kurio bazėje 1936 m. buvo atidaryta Kretingos valstybinė viešoji biblioteka, veikusi Kęstučio gatvėje, A. Vilko name, kartu su muziejumi, o 1938 m. perkelta į Vytauto gatvę. Biblioteka turėjo apie 3 000 knygų, o jai vadovavo knygininke Bronislava Karbauskaitė.

Tarpukariu lietuviškų knygų trūkumas vertė visuomenę organizuotis ir steigti bibliotekas savo jėgomis. Todėl daugelis aktyvių visuomeninių organizacijų turėjo savo lietuviškų knygų bibliotekėles. Kretingoje veikė Lietuvos šaulių sąjungos, Kretingos šaulių kuopos (iki 1938 m. – būrio) biblioteka, įsteigta 1925 m. Bibliotekos inventoriaus knygos duomenimis, 1939 m. jos fonduose buvo 1 125 knygos, 50 skaitytojų (šaulių ir ne šaulių).

Savo knygynėlį turėjo ir Kretingos geležinkelio stoties šaulių būrys. 1938 m. knygynėlis buvo papildytas iš rinktinės štabo gautomis 9 knygomis, 1940 m. – balandį 14 Švietimo ministerijos leidinių. 1940 m. rugpjūtį iš likviduojamo būrio paimtos 73 knygos.

Savo knygyną Kretingoje buvo įsteigusi Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga. „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos Kretingos skyriaus knygyno veikimo 1937 m. apyskaitoje įrašyta: „Knygyne knygų yra gana naudingų ir todėl skyriaus nariai jas uoliai skaito“.

Kretingoje veikė ir daugiau visuomeninių organizacijų, kurios galėjo turėti savo bibliotekas.

Yra žinoma, kad 1930 m. Kretingos apskrityje 108 savivaldybių ir privačios mokyklos turėjo savo knygynėlius, kuriuose buvo sukaupta 12 723 knygos, skirtos vaikams. 97 mokyklos turėjo 6 721 knygų egzempliorių mokytojams, o 90 mokyklų – 6 226 knygas beturčiams mokiniams. Todėl neabejotinai savo knygynėlius galėjo turėti ir Kretingoje veikusios žydų ir lietuvių mokyklos. Iš visų mokyklų prestižiškiausia buvo 1932 m. atidaryta Kretingos Pranciškonų ordino gimnazija (Šv. Antano kolegija). Keturių aukštų mokyklos pastate užteko vietos ir bibliotekai. Joje buvo sukaupta apie 4 000 knygų.

Kretingoje gyveno nemaža izraelitais vadintų žydų bendruomenė. 1914 m. jai priklausė 1 202, o 1940 m. – apie 1 500 žydų. Mieste jie turėjo savo sinagogą, maldos namus ir religinę mokyklą. Pagal judaizmo tradicijas kiekvienuose žydo namuose turėjo būti bent lentyna religinių knygų. Daugiau tokių leidinių būdavo mokyklose bei maldos namuose. Yra žinoma, kad Kretingoje veikė didelė, vietos gyventojų tarpe populiari biblioteka, kurioje buvo gausu knygų jidiš ir hebrajų kalbomis.

Prieinamų šaltinių medžiaga rodo, kad skaitymo kultūra Kretingoje, nors ir sudėtingu tarpukario laikotarpiu, buvo puoselėjama įvairų visuomeninių organizacijų, draugijų, atkurtos valstybės valdininkų iniciatyva. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą 1913 m. „Saulės“ draugijos Kretingos skyriaus valdybos pirmininkas kunigas Pranciškus Meškauskas puoselėjo 50 mintį Kretingoje atidaryti biblioteką su skaitykla, tačiau dėl valdininkų daromų kliūčių ir bręstančio karo gražūs planai tuomet liko neįgyvendinti.

Lina Buikienė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 33, 124, 174, 180, 190, 202. ISBN 978-609-404-057-3. SBN 978-609-404-057-3.
2. KANARSKAS, Julius. Kretingos dvaras. Iš Kretingos Pranciškonai [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos Pranciškonai, [b. m.] [žiūrėta 2015 m. birželio 8 d.]. Prieiga per internetą: <http://old.kretingospranciskonai.lt/index1d1d.html?option=com_content&view=article&id=14:kretingos-dvaras&catid=19:kretingos-istorija&Itemid=70>.
3. SINKEVIČIUS, Klemensas. Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos knygynai ir skaityklos, 1927–1940. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1996, p. 78. ISBN 9986-530-25-3.
4. SINKEVIČIUS, Klemensas. Lietuvos šaulių sąjungos bibliotekos: (1920–1940). Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2007, p. 126. ISBN 978-9955-541-71-4.
5. SINKEVIČIUS, Klemensas. Lietuvos TSR bibliotekų istorija, 1940–1980. Vilnius: Mokslas, 1983, p. 20.
6. ZINGERIS, Emanuelis. Knygų hebrajų ir jidiš kalbomis fondai Lietuvoje. Iš Knygotyra. Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1987, t. 13(20), sąs. 1: bibliografijos ir bibliotekų fondų raidos Lietuvoje pagrindiniai etapai, p. 86-104. ISSN 0204-2061.

Šaltinis: BUIKIENĖ, LIna. Tarpukario Kretingoje veikusių bibliotekų apžvalga. Iš Spaudos ir knygos keliasKretingoje. Straipsnių autorės Laima Jonauskaitė, Lina Buikienė, Nijolė Raudytė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla; [Kretinga]: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2010, p. 48–51. ISBN 978-9955-18-538-3.