Biblioteka po Antrojo pasaulinio karo iki rajono bibliotekų centralizacijos (1945–1976 m.)

Nugalėjusi Vokietijos okupacinę armiją Lietuvoje, Sovietų sąjunga pratęsė okupaciją, prasidėjusią 1940 m. birželio 15 d. Jau 1944 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje įkuriamas Švietimo liaudies komisariato Politinio švietimo valdybos bibliotekų skyrius. 1944 m. lapkričio 11d. potvarkiu Lietuvos TSR Liaudies komisarų Taryba įpareigojo apskričių ir miestų vykdomuosius komitetus aprūpinti viešąsias bibliotekas tinkamomis patalpomis, kuru ir šviesa. Stiprinant vadovavimą bibliotekų darbui prie Liaudies Komisarų Tarybų buvo įsteigti Kultūros įstaigų švietimo komitetai. Apskričių bei miestų vykdomuosiuose komitetuose pradėjo veikti Kultūros-švietimo Darbo skyriai. Jiems buvo pavesta vadovauti visoms valstybinėms kultūros-švietimo įstaigoms ir kontroliuoti kitų žinybų kultūros-švietimo įstaigų darbą. Kretingos apskrities Kultūros-švietimo Darbo skyriuje buvo įsteigtas bibliotekų inspektoriaus etatas, skirtas metodiškai vadovauti viešųjų bibliotekų bei klubų-skaityklų veiklai.

1945 m. rugpjūčio 13 d. Kretingos apskrities Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus vedėjas E. Kruminas rašė, kad Kretingos apskritis turi 13 valsčių ir kiekviename valsčiuje planuojama iki 1945 m. gruodžio 31d. įsteigti po vieną biblioteką. Tuo pačiu pranešama, kad didžiausi sunkumai yra kadrų ir tinkamų patalpų stoka. Prie šio dokumento buvo pridėtas bibliotekų projektas su priedu, kuriame buvo parašyta, kad prie Kretingos viešosios bibliotekos numatomas bibliografas su vedėjo alga 575 rub.

1946 m. balandžio 29 d. įvykusiame Kretingos apskrities Vykdomojo komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas „1. Aprūpinti kultūros-švietimo Darbo skyriaus Kultūros namus ir Biblioteką-skaityklą patalpomis Kretingos mieste, Vilniaus g. Nr. 23 (vieno aukšto mūrinis namas.). 2. įpareigoti AVK Komunalinio ūkio skyriaus vedėja drg. Lūžą Adomą iškelti esanti Vilniaus gatvėje Nr. 23 Vaikų lopšelį į kitas tinkamesnes patalpas, o minimą namą iki š.m. birželio 1 d. atremontuoti ir užleisti Kultūros namams ir bibliotekai-skaityklai.“

Kretingos Darbo žmonių deputatų tarybos (DŽDT) vykdomojo komiteto Kultūros-švietimo Darbo skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 53, Viešoji biblioteka turėjo būti atidaryta nuo 1946 m. rugpjūčio 31 d. prasidedančių naujųjų mokslo metų proga, „nustatant viešo veikimo laiką 5 dienas savaitėje“, tačiau patalpos atsilaisvino tik rugsėjo pabaigoje. Viename pastate įsikūrė Viešoji biblioteka, klubas-skaitykla bei kultūros namai. Viešajai bibliotekai skirti 2 kambariai. Patalpos buvo perduotos kultūros namų direktoriaus ir bibliotekos vedėjo atsakomybei. Viešoji biblioteka įsikūrė Vilniaus gatvėje, pagal tuometinę numeraciją, Nr. 23 pastate. Viešojoje bibliotekoje dirbo du darbuotojai: bibliotekos vedėju buvo paskirtas Antanas Liutikas, bibliotekininke – Zofija Jurevičienė. Tuo pačiu metu Kretingoje veikė ir klubas-skaitykla, kuris nuo 1948 m. tapo pavaldus valsčiaus viešajai bibliotekai.

Nuo 1946 m. rugpjūčio mėn. Kretingos viešoji biblioteka ir klubas-skaitykla buvo išlaikomi iš Kretingos miesto biudžeto.

1948 m. įsikūręs Respublikinis kolektorius pradėjo centralizuotai komplektuoti visų bibliotekų fondus. Lėšas periodikos ir papildomam knygų įsigijimui bei bibliotekos, klubo-skaityklos išlaikymui buvo skiriamos iš Kretingos valsčiaus biudžeto.

Darbas Viešojoje bibliotekoje pokario metais buvo gana sudėtingas dėl politinės atmosferos, blogų darbo sąlygų ir požiūrio į bibliotekininko profesiją. Bibliotekos pirmiausia buvo traktuojamos kaip politinio švietimo įstaigos ir visa veikla buvo orientuota į komunistinių idėjų propagandą. Klubinis ir bibliotekinis darbas buvo menkai diferencijuotas. 1948 m. įvykusiame Kretingos apskrities DŽDT Vykdomojo komiteto posėdyje buvo svarstytos priemonės kultūros-švietimo įstaigų darbui pagerinti. Šio posėdžio protokole rašoma, kad blogai vykdomas knygų fondų papildymas, kultūros darbuotojams po kelis mėnesius neišmokamos algos, trūksta ūkinio ir kultūrinio inventoriaus. Taip pat pastebima, kad prie klubų-skaityklų išrinktos tarybos, sudarytos lektorių grupės pravedančios paskaitas mokslinėmis ir politinėmis temomis, „nuolatos vedamas platus aiškinamasis darbas daug prisideda prie tarybinės politikos sustiprinimo plačiose masėse, bei buržuazinių vakarų valstybių pakalikų supuvusios ideologijos demaskavimo“. Bibliotekininkai buvo siunčiami įrengti „Raudonuosius kampelius“ derliaus priėmimo punktuose, rinkti paskolas bei dirbti kitą agitacinį darbą. Buvo skatinama veikla, skleidžianti komunistinius įsitikinimus bei idėjas, bet ne skaitymui bei knygoms populiarinti ir skleisti. Bibliotekininkai neturėjo jokių specialybės žinių, jų išsilavinimas dažniausiai buvo nebaigtas vidurinis. Darbuotojų kaita buvo didelė. Per trumpą 1946–1950 m. laikotarpį Kretingos viešosios bibliotekos vedėjai keitėsi net 9 kartus.

Nuo 1948 m. Kultūros-švietimo komitetas įpareigojo apskrities Kultūros-švietimo Darbo skyrius kiekvieną mėnesį rengti dviejų dienų seminarus bibliotekinio darbo klausimais. Pamažu pradėta skirti daugiau dėmesio viešųjų bibliotekų kultūrinei veiklai bei bibliotekininkų profesiniam tobulėjimui: 1949 m. balandžio mėn. Kretingos apskrityje suorganizuotas seminaras-pasitarimas kultūros įstaigų darbuotojams. Kretingos miesto klubo-skaityklos darbuotojas dalyvavo Kultūros-švietimo įstaigų komiteto organizuotuose 1 mėnesio kursuose Vilniuje. Kretingos viešojoje bibliotekoje dirbo 3 darbuotojai: bibliotekos vedėjas, bibliotekininkas bei kilnojamųjų bibliotekėlių fondo vedėjas. Klubui-skaityklai vadovavo skaityklos vedėjas.

1950 m., Lietuvoje pravedus administracinę reformą, įkurtas Kretingos rajonas. Respublikoje pradėta kurti valstybinių viešųjų bibliotekų tinklo struktūra, identiška kitų sovietinių respublikų bibliotekoms. Viešosios bibliotekos buvo pervadintos į Valstybines masines bibliotekas. Nuo 1950 m. Kretingos rajoninei bibliotekai pavedama metodiškai vadovauti tuo metu veikusioms (pagal Kultūros-švietimo žiniaraštį) 28 kaimo bibliotekoms. Visų rajono bibliotekų darbo planai ir ataskaitos turėjo būti patvirtinti apylinkės Tarybose ir pristatyti rajoninei bibliotekai, kuri atsiskaitydavo Kretingos rajono DŽDT Kultūros skyriui.

Tobulinant valstybinių bibliotekų tinklą, Lietuvos TSR Ministrų taryba 1950 m. lapkričio 3 d. priėmė nutarimą „Dėl priemonių rajoninėms ir kaimo bibliotekoms stiprinti“, kuriuo įpareigojo kiekviename rajone įsteigti rajoninę biblioteką su skaitykla, kilnojamuoju fondu ir vaikų biblioteka, suteikti joms patalpas ir reikalingus įrengimus. Remiantis šiuo nutarimu, 1951 m. Kretingoje įkuriama atskira miesto vaikų biblioteka, kurios vedėja paskirta Stasė Valadkaitė. Kretingos rajoninė bei miesto vaikų bibliotekos įkurtos Tarybų aikštėje, name Nr. 24 (dabar Rotušės a. Nr. 5). Bendras rajoninės bibliotekos patalpų plotas buvo 38  kv. m., jame tilpo ir skaitymo kambarys 14  kv. m. Vaikų biblioteka buvo pastato antrame aukšte ir užėmė 18  kv. m. plotą. Po dviejų metų, 1953 m., patalpų plotas jau šiek tiek didesnis: rajoninei bibliotekai priklausė 42  kv. m., vaikų bibliotekai – 27  kv. m. Kretingoje taip pat veikė ir klubas-skaitykla, kurio 1950 m. metinėje ataskaitoje rašoma, kad jam priklausanti erdvė yra vienas kambarys (18  kv. m.) su šokių sale „kom. ūkio“ patalpose.

Šios patalpos nebuvo tinkamos augantiems Rajoninės masinės bibliotekos poreikiams, todėl 1957 m. ji persikelia į suremontuotas 121  kv. m. ploto patalpas tuometiniu adresu Vilniaus g. Nr. 15 (dabar — Vilniaus 3, „Špitolė“). 1961 m. patalpų plotas tame pačiame pastate padidėjo iki 242  kv. m. Tokia padėtis išliko iki 1977 m. bibliotekų tinklo centralizacijos.

Kretingos vaikų biblioteka veikė įvairiose miesto vietose. 1962 m. gruodžio 31d. Lietuvos TSR kultūros ministerijai pavaldžios vaikų bibliotekos buvo panaikintos ir perduotos Švietimo ministerijos žiniai. Kretingos vaikų biblioteka buvo sujungta su vidurinės mokyklos biblioteka (dabartine Pranciškonų gimnazija) ir iš Tarybų aikštės (dabartinės Rotušės aikštės) buvo perkelta į mokyklos patalpas S. Poležaikino gatvėje Nr. 4 (dabar J. Pabrėžos gatvė).

Netrukus buvo pastebėta, kad mokyklos bibliotekos ir miesto vaikų bibliotekos darbo pobūdis yra labai skirtingas. Mokyklos biblioteka orientuota į mokymo proceso poreikius ir nedaug gali skirti dėmesio vaikų laisvalaikio organizavimui, literatūriniams renginiams bei vaikiškos literatūros propagavimui. Todėl 1964 m. gruodžio 16 d., remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 461 ir Kretingos rajono DZDT vykdomojo komiteto 1964 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. 437, buvo nuspręsta atkurti Kretingos mieste vaikų biblioteką. Biblioteka įsikūrė Rusų mokyklos patalpose mediniame name Vilniaus gatvėje Nr. 8. 1972 m. planuojant vietoj šio namo statyti Lietuvos komunistų partijos Kretingos rajono komiteto pastatą, Vaikų biblioteka perkeliama į patalpas Vilniaus g. Nr. 3, šalia ten veikusios Kretingos rajoninės bibliotekos. Vaikų biblioteka įsikūrė 71,33  kv. m. ploto patalpose 2-ame pastato aukšte ir jose veikė iki 1989 m. pabaigos.

Pokario metais susidariusios sąlygos neskatino darbuotojų rūpintis savo išsilavinimu bei kvalifikacijos lygiu. Pamažu bibliotekinis darbas darėsi sudėtingesnis, reikalaujantis gilesnių specialybės žinių bei aukštesnio išsilavinimo. Iš pradžių seminarai, skirti bibliotekininkų tobulėjimui daugiausia apsiribodavo bendru politiniu ir kultūriniu švietimu. Nuo 1952 m. pradedama diferencijuoti bibliotekinį ir klubinį darbą, todėl seminarai organizuoti atskirai, daugiau dėmesio skiriant bibliotekininkystės pradmenų dėstymui. 1953 m. grupė rajono bibliotekininkų mokėsi savaitės trukmės kursuose Klaipėdoje. Vėliau visi naujai priimti darbuotojai turėjo būti apmokyti bibliotekinio darbo pradmenų rajoninėje bibliotekoje. Siekiant stabdyti darbuotojų kaitą bei skatinti juos įgyti geresnį išsilavinimą buvo įvestos bibliotekininkų tarifikacijos lentelės, pagal kurias išdirbus 5 ir daugiau metų bei baigus vidurinę mokyklą buvo atitinkamai didinamas atlyginimas. Kretingos Kultūros skyriaus vedėjo įsakymais, 1957 m. atlyginimas už vidurinės mokyklos baigimą buvo padidintas bibliotekininkėms Vladislovai Kriginaitei , 1958 m. – A. Soparaitei. Pradėta atleisti darbuotojus, neturinčius specialaus išsilavinimo. Taip 1956 m. buvo atleista reikiamo išsilavinimo neturinti bibliotekininkė Stasė Vaitkienė ir į jos vietą priimta iš Kultūros ministerijos atsiųsta bibliotekininkystę baigusi jauna specialistė Dainora Gailiūtė . Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos Kretingos rajoninėje bibliotekoje įsidarbino nemažai jaunų bibliotekininkystę baigusių specialistų: Stasė Mikniūtė (Kiaunienė), Lilijana Oreniūtė (Šerpytienė) ir kt.

Tuo laikotarpiu nemažai rajono bibliotekininkų buvo siunčiami ir skatinami studijuoti neakivaizdiniu būdu Vilniaus Kultūros-švietimo technikume ir Vilniaus universitete. 1961 m. Vilniaus Kultūros-švietimo technikumą baigė Adelė Alseikaitė (Kuliavienė). 1963 m. tęsti mokslus Vilniaus universitete buvo pasiųsta Kretingos viešosios bibliotekos bibliotekininkė Irena Bružaitė (Gaigalienė). Savo diplominiame darbe „Spaudos plitimas Kretingoje“ ji pirmoji tyrinėjo Kretingos bibliotekų istoriją ir spaudos plitimą Kretingoje iki 1940 metų. Kultūros skyriaus vedėjo 1964 rugsėjo 11d. įsakyme Nr. 222 buvo rašoma, kad bibliotekų darbuotojai atsisakę mokytis „bus traktuojami kaip darbuotojai, kurie nenori ateityje dirbti kultūros švietimo sistemoje.“ Toks požiūris turėjo nemažą poveikį bibliotekininkų išsilavinimo ir kvalifikacijos kitimui. Kretingos rajoninėje masinėje bibliotekoje 1961 m. dirbo 4 darbuotojai: 3 su bibliotekiniu viduriniu ir vienas su viduriniu išsilavinimu. 1971 m. Kretingos rajono kultūros darbuotojų tarifikacijos sąraše nurodyta, kad Kretingos rajono bibliotekoje dirbo 6 darbuotojai, iš jų: vienas su aukštuoju išsilavinimu, vienas su nebaigtu aukštuoju, du su spec. viduriniu ir du su viduriniu išsilavinimu. Dviejų darbuotojų darbo stažas siekė daugiau nei 10 metų, likusių – tik apie tris metus.

Kretingos rajoninė masinė biblioteka, pradėjus dirbti aukštesnės kvalifikacijos specialistams, tapo rajono bibliotekų metodiniu centru, kuriame rajono bibliotekininkai galėjo kelti kvalifikaciją ir gauti informacijos apie bibliotekinio darbo naujoves. Metodinis darbas sustiprintas 1967 m. įvedus metodininko pareigybę. Pirmąja specialiste, tiesiogiai atsakinga už šią veiklą, tapo Irena Gaigalienė, studijavusi bibliotekininkystę Vilniaus universitete. Rajoninėje bibliotekoje buvo įsteigtas „metodinis kampelis“ kuriame buvo kaupiama bibliotekininkystės mokslo literatūra ir periodiniai leidiniai, sudaromos bibliotekininkystės mokslo straipsnių kartotekos.

Nuo 1965 m. Kretingos rajoninei masinei bibliotekai vadovauti pradėjo Lilijana Šerpytienė (1937-04-10–2000-09-23) 1958 m. baigusi Vilniaus kultūros-švietimo mokyklą, ji 42 savo bibliotekinio darbo metus susiejo su Kretingos rajonine viešąja biblioteka. Iš pradžių dirbo bibliotekos skaityklos vedėja, vėliau iki 1977 m. vadovavo bibliotekai, po centralizacijos tapo metodinio skyriaus vedėja.

Kretingos rajoninė vaikų biblioteka buvo įpareigota metodiškai vadovauti rajono kaimo bibliotekų darbui su vaikais. Joje iš pradžių dirbo tik du darbuotojai, vėliau įsteigtas dar vienas etatas.

1971 m. bibliotekoje dirbo du bibliotekininkai su spec. viduriniu išsilavinimu ir vienas su viduriniu. Vaikų rajoninei bibliotekai daug metų vadovavo Adelė Kuliavienė. Bibliotekinę karjerą pradėjo 1957 m. užimdama Kretingos rajoninės bibliotekos bibliotekininkės pareigas. 1960 m. ji pradėjo dirbti Vaikų rajoninės bibliotekos vedėja. 1977 m. prijungus biblioteką prie Kretingos rajoninės bibliotekos, vadovavo Vaikų aptarnavimo skyriui. Bibliotekiniam darbui Kretingoje Adelė Kuliavienė paskyrė 45-erius metus ir profesinę veiklą baigė 1992 m.

Viena iš svarbiausių rajoninės bibliotekos veiklos funkcijų buvo kaupti ir propaguoti bibliotekos fondą. Po karo didžiąją jo dalį sudarė knygos lietuvių kalba, vėliau nemažai knygų buvo gauta rusų kalba. Įsikūręs bibliotekų kolektorius užtikrino pastovų aprūpinimą knygomis ir suteikė galimybę pateikti bibliotekos skaitytojams nors ir negausų, tačiau vis augantį dokumentų fondą. 1951 m. Kretingos rajoninėje bibliotekoje buvo per 4000 tūkstančių knygų, 1961 m. – jau buvo sukaupta 20011 spaudinių. Prieš rajono bibliotekų centralizaciją – 1977 m. bibliotekos fondas turėjo 72986 spaudinių. Vaikų rajoninėje bibliotekoje spaudinių fondas 1951 m. buvo 1575 egz., 1961 m. fondas išaugo iki 8605 egz., o 1977 m. turėjo 6003 egz. knygų.

Pokario metais bibliotekos fondų formavimui turėjo įtakos spaudinių cenzūravimas ir knygų fondų valymas. 1950 m. kovo 31 d. Kultūros skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 443, visiems bibliotekų vedėjams buvo nurodyta iki balandžio 12 d. pristatyti į LKP(b) Kretingos komitetą aktą, kuriuo būtų patvirtinta, kad bibliotekos fonduose nėra politiškai žalingų leidinių. Išvalyta biblioteka turėjo būti užregistruota „per Kretingos apskričiai glablito įgaliotinį (Sakavičių)“ . 1961 m. įsakymu Nr. 274 vėl buvo nurodyta Kretingos rajoninės bibliotekos vedėjai patikrinti visų rajono kultūros ir švietimo įstaigų knygų fondus ir išvalyti „nuo žalingos ir pasenusios literatūros“. Šį darbą atlikti buvo komandiruojami Kretingos rajoninės ir vaikų bibliotekos bei Salantų bibliotekos darbuotojai. Nemažai leidinių tapo nepasiekiami skaitytojams ir buvo sunaikinti. Laikas nuo laiko bibliotekas pasiekdavo sąrašai autorių, kurių knygos privalėjo būti išimtos iš fondų ir sunaikintos.

Nuo 1963 m. Kretingos rajoninės bibliotekos fondą buvo siekiama perorganizuoti į atskirus specializuotus fondus. 1965 m. skaitykloje buvo pradėtas kaupti atskiras spaudinių fondas, kurį sudarė žodynai, enciklopedijos ir kita informacinė literatūra. Kretingos gyventojams knygos buvo išduodamos į namus be užstato, o retesniais bei vertingais informaciniais leidiniais buvo galima naudotis skaitykloje. Gerėjant rajoninės masinės bibliotekos materialinei bazei augo ir skaitytojų, kurie naudojosi bibliotekos paslaugomis, skaičius. 1951 m. bibliotekoje skaitė 797 skaitytojai , 1961 m. – 1564 ir 1977 m. – 3178 skaitytojai. Rajoninėje vaikų bibliotekoje skaitytojų skaičius nuo 1951 m. buvusių 204 skaitytojų, 1961 m. išaugo iki 819155, o 1977 m. bibliotekoje lankėsi 950 skaitytojų.

Abiejose Kretingos rajoninėse bibliotekose skaitytojai buvo aptarnaujami abonemente ir skaitykloje. Kretingos įmonėse ir įstaigose kūrėsi kilnojamosios bibliotekėlės, kuriose buvo galima skaityti iš Kretingos rajoninės masinės bibliotekos atvežtus leidinius. Įvairiais metais jų skaičius svyravo o nuo 15 iki 18 bibliotekėlių. Už šių bibliotekėlių darbą buvo atsakingas Kretingos rajoninės masinės bibliotekos kilnojamųjų bibliotekėlių vedėjas. 1960 m. Kretingos miesto kino teatre „Audra“ buvo įsteigtas rajoninės 65 bibliotekos filialas, kuris dirbo 6 dienas per savaitę nuo 18 iki 21 vai. Daugiau rajoninės bibliotekos filialų Kretingos mieste nebuvo.

Skaitytojų aptarnavimo darbo laikas Kretingos rajoninėje bibliotekoje kito ne vieną kartą. 1947 m. biblioteka dirbo septynias dienas per savaitę, nuo 8 val. iki 16.30 val., vėliau sekmadienis tapo nedarbo diena. 1954 m., remiantis Lietuvos TSR Kultūros ministro įsakymu Nr. 56, sekė šie pakeitimai: visos rajono bibliotekos dirbo šiokiadieniais nuo 12 iki 21 val., pietų pertrauka nuo 16 iki 17 val., sekmadieniai nuo 11 iki 20 val., su 1 valandos pietų pertrauka. Vaikų biblioteka dirbo nuo 11 iki 20 val., pietų pertrauka nuo 16 iki 17 val. Skaitytojai nebuvo aptarnaujami vieną valandą nuo darbo pradžios, kuri buvo skirta fondų tvarkymui, ir kiekvieno mėnesio paskutinę dieną, kuri buvo paskelbta sanitarine diena ir buvo skiriama valymuisi ir švaros palaikymui fonduose. Antradienis buvo išeiginė diena. 1960 m. darbo laikas vėl keičiamas. Rajoninėje bibliotekoje buvo dirbama nuo 14 iki 21 val., be pietų pertraukos, Vaikų rajoninėje – nuo 10 iki 18 val. su vienos valandos pietų pertrauka. Nuo 1962 m. vaikų biblioteka dirbo nuo 12 iki 19 val. be pietų pertraukos. 1974 m. darbo laikas vėl koreguotas. Poilsio diena buvo paskirta pirmadieniais, antrą poilsio dieną suteikiant pagal Kultūros skyriaus patvirtintą grafiką. Rajoninė masinė ir vaikų bibliotekos skaitytojams buvo atviros nuo 11 iki 19 val.

Vienas iš bibliotekos darbo rodiklių yra spaudinių išdavimo skaičius. Jei Kretingos rajoninėje masinėje bibliotekoje per 1951 m. buvo išduota 2800163 leidinių, tai 1961 m. statistika rodo, kad buvo perskaityti 24859164, 1977 m. – 59955165 leidiniai. Vaikų rajoninėje bibliotekoje spaudinių skaitomumo statistika taip pat nuolat augo. 1961 m. buvo paimti 24859 leidiniai, o 1977 m. – 19337 leidiniai. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos pradedamas skaitytojų aptarnavimas atviro fondo metodu, kuris skaitytojams suteikė galimybę patiems rinktis lentynose esančias knygas. Iki to laiko fondai buvo uždari ir skaitytojai knygų ieškojo kataloguose ar prašydavo bibliotekininko rekomendacijų.

Didėjant knygų fondams ir augant skaitytojų poreikiams, biblioteka negalėjo dirbti be knygų katalogų. Pokario metais, dirbant „beknyginį“ masinį darbą ir aptarnaujant menkai apsišvietusį skaitytoją, knygų katalogai nebuvo labai aktualūs, tačiau vėliau, išaugus knygų fondams, rasti reikiamą knygą be abėcėlinio ir sisteminio katalogo tapo sudėtinga. 1956 m. Lietuvos TSR kultūros ministras įsakymu Nr. 313 pareikalavo visose masinėse bibliotekose sudaryti abėcėlinius katalogus, o juos baigus – sisteminius. Šis darbas Kretingos rajoninėje masinėje bibliotekoje buvo atliktas per dvejus metus. Tuo metu buvo pradėta kurti Kraštotyros kartoteka, kurioje kaupta informacija apie Kretingos rajoną iš įvairiausių leidinių, rajoninės spaudos. Bibliotekininkai buvo įpareigoti parengti rekomenduojamos literatūros sąrašus skaitytojams, įvairias vaizdines agitacijos priemones, knygų ir liaudies meno parodas.

Viena iš bibliotekos darbo sričių, kuriai buvo skirta daug dėmesio ir darbo sąnaudų, buvo įvairiausių renginių miesto visuomenei organizavimas. 1953 m. spalio 20 d. Kultūros skyriaus vedėjo įsakyme Nr. 159 „Dėl kultūros-švietimo įstaigų apžiūros pravedimo“ kalbama apie liaudies meno saviveiklos vystymą, dailiojo skaitymo ratelių steigimą, liaudies kūrybos parodų rengimą prie bibliotekų ir klubų skaityklų. Buvo rengiami susitikimai su rašytojais, knygų aptarimai. Daug renginių, pagal to laikmečio dvasią, buvo skirti įvykusiems Komunistų partijos suvažiavimams, susitikimams su delegatais, valstybinėms šventėms (pvz.: „Tarybų Lietuvai 25 metai“), ateizmo propagandai bei sovietinės istorijos atmintinoms datoms.

Šiuo laikotarpiu kelti reikalavimai bibliotekos darbuotojams akivaizdžiai neatitiko realių galimybių. Jau 1948 m. apskrities Kultūros-švietimo skyriaus vedėjo įsakymų Nr. 13, rajoninė biblioteka buvo įpareigota rinkti ir tikrinti valsčiaus bibliotekų ketvirčio planus ir ataskaitas, rinkti žinias apie klubų-skaityklų veiklą ir atsiskaityti už jų darbą. Vėliau buvo pavesta organizuoti ketvirtinius 2-3 dienų seminarus, pastoviai lankyti ir konsultuoti kaimo bibliotekas bibliotekinio darbo klausimais, pravesti mokymus naujai priimtiems kaimo bibliotekų darbuotojams. Rajoninės bibliotekos darbuotojai buvo siunčiami atlikti bibliotekų fondų patikrinimus, keičiantis bibliotekų darbuotojams. Kadangi bibliotekininkų kaita buvo didelė, tekdavo tam skirti nemažai darbo laiko. Be to, bibliotekininkams buvo pavedami įvairūs darbai, neturintys tiesioginio poveikio bibliotekos darbui. Pavyzdžiui, 1953 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3, vaikų bibliotekos vedėja Ada Mališauskienė buvo išsiųsta 3 dienas daryti inventorizaciją knygyne, 1954 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 83 „Dėl kultūros-švietimo įstaigų darbo derliaus nuėmimo ir žemės ūkio produktų paruošų laikotarpiu“, bibliotekų ir klubų skaityklų darbuotojai buvo įpareigoti leisti sienlaikraščius, padėti išvystyti socialistinį lenktyniavimą kolūkiuose, organizuoti renginius ir leidinių žemės ūkio tematika pristatymą dirbantiesiems. 1965 m. Kretingos rajono bibliotekų darbo informacinėje ataskaitoje rašoma, „kad darbo susilpnėjimui daug neigiamos reikšmės turėjo ir pasiruošimas dainų šventei, nes dauguma bibliotekininkų buvo arba tiesiogiai įjungti į darbą saviveikliniuose rateliuose arba dirbti visus organizacinio pobūdžio darbus“. Bibliotekininkams buvo pavedama platinti periodinius leidinius ir knygas, nuolat budėti Karinio komisariato agitpunktuose bei Kretingos miesto ateistų namuose.

Žinant, kad bibliotekoje dirbo tik keletas žmonių, galima manyti, kad atlikti kokybiškai visus jiems pavestus darbus buvo neįmanoma. Bibliotekų teorija labai skyrėsi nuo praktikos. Nepaisant visko, tuo laikotarpiu buvo nubrėžtos pagrindinės bibliotekinio darbo kryptys, kurios buvo išvystytos po Kretingos rajono bibliotekų centralizacijos.

Laima Jonauskaitė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. BALTUŠIS, J. Bibliotekų centralizacijos problemos. Iš Bibliotekų darbas, 1974, Nr. 7, p. 7-9.
2. Bibliografjos žinios, 1941, nr. 2, p. 63.
3. Bibliotekų veikla spartinant mokslinę-techninę pažangą. Vilnius: LTSR VRB, 1982, 135 p.
4. Centralizuotų bibliotekų darbo nuostatai ir instrukcijos: LTSR Valst. Respublikinė biblioteka. Vilnius, LTSR VRB, 1977. 69 p.
5. Dokumentais bibliotekų centralizacijos klausimu. Iš Bibliotekų darbas, 1974, nr. 5, p. 7.
6. GAIGALIENĖ, I. Spaudos plitimas Kretingoje: diplominis darbas. VU: Vilnius, 1971, 56 p. – Mašinraštis
7. GOLDAS M., TOMONIS, S. Centralizacija. Bibliografija. Kokybė. Iš Bibliotekų darbas, 1976, Nr. 8, p. 7–8.
8. JONAUSKAITĖ, L. Kretingos CB veikla 1977–1988 metais [diplominis darbas]. VVU: Vilnius, 1989. 106 p. – Mašinraštis
9. KANARSKAS, J. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 304. ISBN 978-609-404-057-3.
10. KAVOLIŪNAS, A. Valstybinių masinių bibliotekų centralizacijos klausimu. Iš Bibliotekų darbas, 1974, nr. 4, p. 17-20.
11. KIMAS, M. Centralizuota bibliotekų sistema, kaip mokslinė informacinė įstaiga. Iš Bibliotekų darbas, 1979, Nr. 1, p. 15-17.
12. Klaipėdos apskrities archyvas, f, 853, ap. 1, b. 158, lap. 1.
13. Klaipėdos apskrities archyvas, f. 361, ар. 1, b. 12, lap. 9.
14. Klaipėdos apskrities archyvas, f. 361, ар. 1, b. 27, lap. 40.
15. Klaipėdos apskrities archyvas, f. 361, ар. 1, b. 42, lap. 151,
16. Klaipėdos apskrities archyvas, f. 421, ар. 1, b. 10, lap. 1.
17. Klaipėdos apskrities archyvas, f. 421, ар. 1, b. 166, lap. 2.
18. Klaipėdos apskrities archyvas, f. 421, ар. 1, b. 40, lap. 6.
19. Klaipėdos apskrities archyvas, f. 421, ар. 1, b. 6, lap. 3.
20. Klaipėdos apskrities archyvas, f. 421, ар. 1, b. 6, lap. 6.
21. Klaipėdos apskrities archyvas, f. 421, ар. 1, b. 7, lap. 23.
22. Klaipėdos apskrities archyvas, f. 421, ар. 1, b. 70, lap. 65.
23. Klaipėdos apskrities archyvas, f. 421, ар. 1, b. 70, lap. 66.
24. Klaipėdos apskrities archyvas, f. 853, ap. 1, b. 158, lap. 2.
25. Klaipėdos apskrities archyvas, i. 853, ар. 1, b. 36, lap. 2.
26. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 1, lap. 11.
27. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 11, lap. 33.
28. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 12, lap. 23.
29. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 13, lap. 30.
30. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 3, lap. 14.
31. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 3, lap. 43-44.
32. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 33, lap. 62.
33. Kretingos Kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 4, lap. 75.
34. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 53, lap. 1-2.
35. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 54, lap. 44.
36. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 55, lap. 12.
37. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 56, lap. 56.
38. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 57, lap. 67.
39. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 57, lap. 70.
40. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 71, lap. 161.
41. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 71, lap. 162.
42. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 71, lap. 165.
43. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 71, lap. 213.
44. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 79, lap. 17.
45. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 9, lap. 16.
46. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b. 9, lap. 4.
47. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, ap. 3, b.71, lap. 167.
48. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, apr. 3, b. 6, lap. 8.
49. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, f. 421, ap. 2, lap. 20.
50. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, f. 421, ap. 2, lap. 3.
51. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, f. 421, ap. 2, lap. 30.
52. Kretingos kultūros skyriaus archyvas, įsakymų knyga nr. 2, lap. 93.
53. Kretingos savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos archyvas, ap. 1, 1990, lap. 1.
54. Kretingos savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos archyvas, ap. 1, 1990, lap. 12.
55. Kretingos savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos archyvas, ap. 3, 2002, lap. 91.
56. Kretingos savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos archyvas: 1990 metų centrinės bibliotekos darbo ataskaita, lap. 11.
57. KUBILAS A. Apie centrinių bibliotekų pastatų ir patalpų normas. Iš Bibliotekų darbas, 1976, nr. 11, p. 27-30.
58. Lietuvos bibliotekų istorijos šaltiniai ir tyrinėjimai. Vilnius: Lietuvos Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 1996, 51 p.
59. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 391, ap. 4, b. 1786, lap. 48.
60. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 392, ap. 4, b. 1315, lap. 3.
61. Lietuvos savivaldybių viešosios bibliotekos. Vilnius: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 1995, 38 p.
62. Lietuvos viešosios bibliotekos 1943 metų anketos duomenis. Vilnius: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 1996, 51 p.
63. PALIUKAITĖ, R. Savivaldybių viešųjų bibliotekų metodinė veikla 1947–2000 metais. Iš Šiandien aktualu, 2003, Nr. 1(28), p. 70.
64. PETRAITYTĖ, N. Šiaulių viešoji biblioteka: istorinės atodairos 1920–1950 m. Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2004, 156 p.
65. POŠKUTĖ, B. Bibliografija masinėse bibliotekose. Iš Bibliotekų darbas, 1978, Nr. 6, p. 23-24.
66. RAŠIMIENĖ, B. Masinių bibliotekų fondų komplektavimas centralizuotoje sistemoje. Iš Bibliotekų darbas, 1974, Nr. 3, p. p. 6-9.
67. SINKEVIČIUS K. Centralizacija ir kadrų rengimo klausimai. Iš Bibliotekų darbas, 1976, nr. 1, p. 20–22.
68. SINKEVIČIUS, K. Lietuvos TSR bibliotekų istorija. Vilnius, 1983, p. 256.
69. TALUNTYTĖ, O. Respublikos valstybinių masinių bibliotekų fondai. Iš Bibliotekų darbas, 1988, Nr. 6, p. 1–2.
70. TAMOŠIŪNAITĖ, G. Pradedame naują metodinės veiklos etapą. Iš Bibliotekų darbas, 1986, Nr. 2, p. 6–7.
71. Tarp knygų, 2000, Nr. 11, p. 44.
72. TOMONIS, S. Bibliografija centralizacijos sąlygomis. Iš Bibliotekų darbas, 1974, Nr. 11, p. 9–11.
73. TOMONIS, S. Centralizuotos sistemos bibliografinis aparatas. Iš Bibliotekų darbas, 1975, Nr. 12, p. 10–11.
74. URBONIENĖ, V. Bibliotekų centralizacijos parengiamieji darbai. Iš Bibliotekų darbas, 1974, Nr. 6, p. 14–16.
75. URBONIENĖ, V. Fondų apskaita centralizuotoje bibliotekoje. Iš Bibliotekų darbas, 1976, Nr. 2, p. 7.
76. VAIČEKONYTĖ, B. Centralizuotų bibliotekų sistemų bibliografinis darbas. Iš Bibliotekų darbas, 1987, nr. 2, p. 17.
77. Valstybinių masinių bibliotekų centralizacijos nuostatai. Iš Bibliotekų darbas, 1975, Nr. 3, p. 28–30.

Šaltinis: JONAUSKAITĖ, Laima. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos istorija: 1945–1976 m. Biblioteka po II pasaulinio karo iki rajono bibliotekų centralizacijos. Iš Spaudos ir knygos keliasKretingoje. Straipsnių autorės Laima Jonauskaitė, Lina Buikienė, Nijolė Raudytė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla; [Kretinga]: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2010, p. 56–68. ISBN 978-9955-18-538-3.