Pirmas lietuviškas vakaras

Pirmas lietuviškas vakaras įvyko 1905 m. sausio 3 d., Kretingos r. Petrikaičių kaime, valstiečio Petro Jurkaus namuose.

1905 m. „Lietuvių laikraščio“ 23 numeryje Palamos slapyvardžiu publikuotas straipsnis, kuriame aprašomas šis vakaras: „Nors praėjo jau viršum 4 mėnesiai nuo to laiko, kurį čia ketinu aprašyti, vienok mano atmintyje viskas dar tebegyvuoja, lyg kad šiandien būčiau mačiusi visus ant to vakaro susirinkusius, lyg būčiau girdėjus skambančius deklamavimus ir malonias daineles.

Ant trečios dienos sausio buvo nutarta pas mus įsteigti lietuvišką vakarą. Prieš vakarą pradėjo rinktis į vieną kuopą svečiai. Deklamacijos prasidėjo vakare 6 valandoje. Deklamavo net 9 ypatos. Visų geriau išėjo šios eilės: „Dirvą naują Dievas duoda“, „Anykščių šilelis“ apie senovės amžius, „Vilkas ir ožys“, kitų neatmenu. Labai stebėtinai buvo, kad išėjo eiles sakyti devynių metų vaikelis ir pasakė taip, kaip senis, visi buvo užganėdinti – ženklu to buvo neišpasakytas rankų plojimas.

Dainavo 4 mergaitės šias daineles: „Lietuva brangi vieta garbinga“, „Ant kalno karklai siūbavo“, „Dainų dainelę“ ir daugelį kitų. Šešios mergaitės buvo tautiškais rūbais apsitaisiusios. Paskui prasidėjo tautiškas žaislas „Aguonėlė“. Kokį jis įspūdį padarė, tai tas tikrai gali numanyti, kuris tą viską matė. Seni tėtušiai ir senos motušės akis įsmeigę ir ausis ištempę laikė per visą lošimo laiką.

Garbė įsteigėjams to vakaro ir visiems svečiams.“

Saugantis carinės valdžios, straipsnyje neminima nei tiksli vakaro vieta, nei dalyvių pavardės, autorius taip pat pasirašo slapyvardžiu.

Straipsnelio autorė – Petro Jurkaus duktė Juozapata Jurkutė, praėjus 63 metams po pirmojo lietuviško vakaro, laiške „Švyturio“ laikraščiui atskleidė vakaro vietą ir dalyvių pavardes.

Petrikaičių kaime gyvenantis Petras Jurkus mėgo jaunimą, didįjį trobos galą užleisdavo pasilinksminimams, vakarams. Tuo tikslu buvo nupirkęs net gramofoną – anuomet tai buvo didelė ir brangiai kainuojanti naujiena. 1904–1905 m. Petro Jurkaus namuose, slapta nuo carinės valdžios, buvo organizuojami lietuviški vakarai, kuriuos inicijavo caro valdžios trejiems metams Kretingos vienuolyne atlikti bausmę nuteistas knygnešių organizatorius, švietėjas, kunigas Povilas Dogelis ir dvi kaimo mokytojos, anuomet vadinamos „daraktorėmis“: Elena Mekuškaitė ir Sofija Bortkevičiūtė.

Pirmajame viešame lietuviškame vakare lietuviškas dainas dainavo Petronėlė Gaigalaitė, Eleonora Petreikytė, Elena Mekuškaitė, Kotryna Buivydaitė. Kai kurioms dainuojant solo gitara pritarė Gaigalaitės brolis Pranas Gaigalas. Eilėraščius deklamavo daugiausia tie patys: Sofija Bortkevičiūtė, Elena Mekuškaitė, Pranas Gaigalas – iš viso devyniese. Deklamavo kas ką mokėjo.

„Aguonėlę“ scenoje šoko tautiniais drabužiais vilkinčios Sofija Bortkevičiūtė, Eleonora Petreikytė, Petronėlė Gaigalaitė, Petronėlė ir Juozapata Jurkutės bei šokių vadovė Elena Mekuškaitė. Šokis buvo toks, kaip jį ratuodavo žmonės, t. y. merginos, eidamos ratu, dainavo ir judesiais vaizdavo dainos žodžius. Tam vakarui merginos buvo surepetavusios viską daryti darnia, sutarta tvarka.

Šis įvykis žymi tautinio sceninio šokio kelio pradžią. Mažai kas tuomet galėjo pamanyti, kad paprastas tautinis ratelis per šimtą metų išsisuks į galingą tautinio šokio sąjūdį.

Vos savaite vėliau, t. y. 1905 m. sausio 10 d., buvo organizuotas lietuviškas vakaras Rūdaičiuose. Organizatoriai tie patys kaip Petrikaičiuose ir Rūdaičių kaimo daraktorius Juozas Bendikas. Čia buvo ne tik dainuojama, šokama, deklamuojama, bet ir vaidinami vaizdeliai apie Kęstutį (vaid. Juozas Bendikas) ir Birutę (vaid. Sofija Bortkevičiūtė), M. Valančiaus „Paaugusių žmonių knygelės“ ištraukos ir vaizdelis apie Kretingos dvare buvusią baudžiavą. Meškininką vaidino Antanas Buivydas, mešką – Jonas Navickas, Žukienę – S. Bortkevičiūtė, baudžiauninkes – palangiškė Kristina Šilauskaitė su draugėmis. Vakaro pradžioje vaikai deklamavo eilėraščius, už kuriuos gavo saldainių. Vėliau K. Šilauskaitė, S. Bortkevičiūtė, Barbora Šilauskaitė, Petronėlė Laukineikytė, Teklė Pleškaitė ir kt. dainavo „Lietuva brangi“, „Dainų dainelę“, „Ant kalno karklai siūbavo“, šokėjos šoko „Aguonėlę“ ir kitus lietuviškus šokius.

Vakare žmonių buvo labai daug, į trobą visi nebesutilpo. Langai buvo apkalti lentomis, kad žiūrovai neišspaustų stiklų. Buvo atvykę daug žiūrovų iš Kretingos, jie išvažiavo jau vėlai naktį su fakelais. Išvykus svečiams ir išsiskirsčius tėvams, jaunimas šoko dar kelias valandas.

Panašių vakarų buvo organizuojama ir daugiau.

Pirmasis viešas lietuviškas vakaras jau su caro valdžios leidimu Rūdaičiuose buvo surengtas 1907 m. rugpjūčio mėnesį Prano Laukineičio klojime. Šiam vakarui organizuoti per didelius vargus buvo gautas leidimas iš Kauno gubernatoriaus, tačiau visas klojimas buvo apstatytas sargybiniais. Sekmadienį, jau po pietų, iš Kretingos ir Palangos ėmė rinktis „bagomazai“ (prekybininkai) su saldainiais ir riestainiais. Vakare buvo suvaidinta „Genovaitė“: Sigito vaidmenį atliko Juozas Bendikas, Genovaitės – Eleonora Petreikytė, Barboros – S. Bortkevičiūtė. Šiame vakare taip pat skambėjo lietuviškos dainos, kurias atliko aštuonios grafo Tiškevičiaus Palangos siuvyklos mokinės (viena jų – Matilda Kairytė-Gliožerienė iš Kiauleikių k.).

Jolanta Klietkutė, 2015

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. BERŽELIONIS, A. Dar kartą apie pirmąją kretingiškių „Aguonėlę“. Švyturys, 1968, gegužės 30, p. 3–4.
2. ELTA. Vilnius minės lietuviško tautinio sceninio šokio šimtmetį. Iš delfi.lt [interaktyvus]. [Vilnius]: DELFI, 2005, spalio 26 [žiūrėta 2015 m. sausio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.delfi.lt/pramogos/kultura/vilnius-mines-lietuvisko-tautinio-sceninio-sokio-simtmeti.d?id=7806644>.
3. LEŠČIAUSKIENĖ, Judita. Lietuviškam sceniniam šokiui „Aguonėlė“ – 100. Švyturys, 2005, sausio 5, p. 5.
4. LINGYS, Juozas. Pirmoji kretingiškių „Aguonėlė“. Švyturys, 1968, sausio 4, p. 3.
5. PALMA. Kretinga. Liet. literatiškas vakarėlis. Lietuvių laikraštis, 1905, gegužės 12 (25), Nr. 23, p. 314.
6. ŽADVYDIENĖ, Birutė. Šokis „Aguonėlė“ mini 100 metų sukaktį. Santaka, 2005, sausio 7.