Raižiniai

Grafika. Raižiniai

Grafika, daugiausia medžio raižiniai, į Lietuvą atėjo iš Vakarų Europos. Ji plito XVIII a. pabaigoje – XIX a., ypač spaudos draudimo laikotarpiu. Daugiausia buvo kuriama Žemaitijoje (Telšiuose, Žemaičių Kalvarijoje ir Kretingoje). Siužetai artimi liaudies skulptūrai, būdingas dekoratyvumas, monumentalumas, raiškus piešinys.

Domėtis liaudies raižiniais Lietuvoje tebuvo pradėta tarpukariu: taip įvyko dėl to, kad medžio raižiniai iš gyvenimo jau buvo išstumti kitų technikų. Jie surasti tik atsitiktinai. Pirmoji medžio raižinių paroda buvo surengta Kaune 1927 metais. Išleistas katalogas su išsamiais aprašymais.

Liaudies raižytojų medžio raižinių technika labai savita: ant popieriaus nupieštas piešinys yra perkeliamas atvirkščias ant išdžiovintos medžio lentos – labiausiai tam tinka liepos medis. Paskui kaltais išraižomas. Ant lentos užtepama dažų, o tada, braukiant per medį šaukštu, jis atspaudžiamas ant popieriaus. Tokiu būdu raižinius galima tiražuoti.

Medžio raižinių Lietuvoje aptinkama tik religinės tematikos. Originalų Lietuvoje atrasta nedaug, nes naudojama medžiaga (popierius, dažai) buvo prastos rūšies ir raižiniai buvo skirti paprastoms kaimo gryčioms. Raižinių platinimo centrai buvo atlaidų vietos: Žemaičių Kalvarija, Kretinga, Šiluva. Seniausias žinomas raižinys „Šv. Jurgis“ datuojamas 1710 metais.

Liaudies raižinių dirbimo centru, anot Pauliaus Galaunės, galime laikyti Žemaitiją. Savo darbuose kraštotyrininkas Liudvikas Adomas Jucevičius (1813–1846) mini Žemaičių Kalvarijoje esančią medžio raižinių mokyklą. Iš kitų šaltinių žinoma, kad XIX a. pirmojoje pusėje raižiniai buvo daromi Kretingos apskrityje Darbėnuose. Visi lietuvių liaudies grafikos atspaudai ir išraižytos lentos rastos Žemaitijoje: Skuode, Kretingoje, Joniškyje, Šaukėnuose. Kitose etnografinėse Lietuvos srityse jų beveik neaptinkama.

Išliko keletas Kretingos krašto liaudies raižytojų raižinių atspaudų: Kajetono Grigalausko (?–1880), Aleksandro Vinkaus-Vitkausko (1832–1912) raižinių atspaudus saugo Nacionaliniai M. K. Čiurlionio dailės ir Lietuvos dailės muziejai. Keletas raižinių atspaudų buvo eksponuoti 2016 m. Kretingos muziejuje.

Išliko išraižyti Žemaičių vyskupystės, Salantų parapijos ir Skuodo dekanato žemėlapiai, raižiniai su lietuviškais įrašais. Šie raižiniai buvo daryti 1826–1931 m. Salantų raižykloje. 1826 m. raižyklą įsteigė savo paties parašytų knygų iliustracijoms, žemėlapiams, religiniams paveikslėliams rengti Salantų klebonas Stanislovas Čerskis (Stanislaw Czerski, 1777–1833).

2019 m. rugpjūčio 19 – rugsėjo 30 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikė mažoji paroda „Stanislovas Čerskis ir Salantų raižykla“, skirta Žemaitijos metams.

2012, 2013 m. Lietuvos liaudies kultūros centras, Kretingos muziejus ir Kretingos rajono tautodailininkų klubas „Verpstė“, norėdami atgaivinti senąjį tradicinį lietuvių liaudies amatą – medžio raižinius – Kretingos muziejaus Dvaro malūno edukacinėje klasėje (2012 m.) ir Tradicinių amatų centre (2013 m.) surengė teorinį-praktinį seminarą „Tradicinė liaudies grafika: medžio raižiniai“. Palangos, Klaipėdos, Kretingos Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai, Kretingos meno mokyklos mokytojai, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Salantų gimnazijos moksleiviai mokėsi raižyti medį ir daryti atspaudus. Seminaro dalyvius konsultavo ir mokė dailėtyrininkė dr. Alė Počiulpaitė, dailininkė Ina Orinauskaitė, respublikinio konkurso „Aukso vainikas“ laureatės Onutė Pusvaškytė ir Onutė Tumėnaitė-Bražėnienė. Geriausi darbai pateko į Kretingos muziejaus rinkinius. 2014–2015 m. Kretingos muziejus Tradicinių amatų centre vykdė edukacinę programą moksleiviams „Tradicinė lietuvių liaudies grafika: medžio raižiniai“.

2013 m. Telšiuose Žemaitijos krikšto 600 metų proga surengtoje parodoje buvo eksponuojami Kretingos krašto medžio raižinių meistrų Augustino Zaleckio, Arvydo Jarmalio sukurti raižiniai. Sėkmingai medžio raižinių grafiką įvaldė Valdonija Karaliūnienė, Genovaitė Žukauskienė, Danutė Puškorienė (1944–2018).

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. BRAZIŪNIENĖ, Alma. Stanislovas Čerskis ir Salantų raižykla. Iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka [interaktyvus]. Vilnius: 2019 09 24, [žiūrėta 2020 m. rugpjūčio 27 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.mab.lt/lt/naujienos/2480\>.
2. GALAUNĖ, Paulius. Lietuvių liaudies menas. Kaunas: L.U. Humanitarinių mokslų fakultetas, 1930 (Kaunas: „Spindulio“ AB sp.), p. 242–255.
3. POČIULPAITĖ, Alė. Lietuvių liaudies grafika. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2020, [interaktyvus], [žiūrėta 2020 m. rugpjūčio 31 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-liaudies-grafika-117828>.
4. ŠORIENĖ, Danutė. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. XX f b. nr. 131.