Liaudies dailė

Liaudies dailė

Liaudies dailė yra labai glaudžiai susijęs su liaudies pasaulėjauta, buitimi, tam tikros šalies ir kultūros papročiais bei apeigomis. Kiekviena tauta turi savo tautodailę, ir kuo labiau skiriasi kraštovaizdis, klimatas bei vietovėje populiarios medžiagos ar žaliavos, tuo labiau skiriasi ir tos liaudies tautodailė. Skiriasi ne tik medžiagos, formos, spalvos, bet ir raštai.

Liaudies dailė (dar vadinama tautodaile) – tai savamokslių lietuvių liaudies meistrų sukurti vaizduojamosios dailės (skulptūros, tapybos, grafikos, taip pat karpiniai) ir taikomosios dailės (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, iš vytelių, šaknų ar šiaudų pinti) dirbiniai, kryždirbystė bei paprotinė dailė.

Lietuvių kryždirbystė ir kryžių simbolika – Pasaulio žodinio ir nematerialiojo paveldo paminklas (nuo 2008 m.). Kryždirbystei skirta Lietuvos banko išleista sidabrinė 50 litų moneta (2008, dailininkas Rytas Jonas Belevičius). LR Seimas 2020 metus paskelbė Tautodailės metais.

1966 m. kovo 1 d. įkurta Lietuvos liaudies meno draugija, susidedanti iš choro, teatro, instrumentinės muzikos, liaudies muzikos, liaudies dailės, choreografijos sekcijų. 1968 m. Liaudies meno draugijos veikla apribojama tik liaudies daile. 1989 m. ji tampa Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS).

Kretingos rajono mažoji architektūra. Fotografuota Danutės Šorienės

Kretingos rajone dailės paveldą reprezentuoja apie 350 objektų. Gausiausią dailės paveldo dalį sudaro smulkiosios architektūros statiniai – XIX–XX a. statytos koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, kalvių nukalti kryžiai ir kiti darbai. Šio tipo paminklai yra neatsiejama rajono kraštovaizdžio dalis.

XIX a. antrojoje pusėje nedrąsios meno ir amatų sąjūdžio apraiškos apėmė Lietuvą: pradėtos steigti amatų mokyklos, aktyviau organizuoti piešimo ir sekmadieniniai dailės kursai amatininkams. Imta organizuoti amatininkų muges, kuriose buvo rengiamos meistrų darbų parodos, veikė prekybos sandėliai. Juose amatininkai galėjo įsigyti įrankių ir žaliavų. Miestuose ir miesteliuose veikė nedidelės privačios baldų dirbtuvėlės. Amatininkai mėgo puošti verpstes, kultuves, kočėlus, šaudykles, riešutų spaustukus. Kaimuose gyveno meistrai amatininkai, kurie gamino vienos ar kitos paskirties daiktus – tai staliai, dailidės, kubiliai, račiai, ratelninkai, klumpdirbiai, kalviai. Kartais tas pats stalius, dailidė ar kuris kitas medžio apdirbimo meistras išdroždavo ir šventojo statulėlę, bet tuo retai užsiimdavo, nes dažnai tam trūkdavo laiko.

Atskira grupė buvo dievdirbiai – šventųjų, koplytėlių, kryžių, paveikslų meistrai. Dievdirbiai kūrė, pasikliaudami savo vaizduote, grožio supratimu. Jie ieškojo siužetų bažnyčiose, Šv. Rašte. Dievdirbiai amato išmokdavo vieni iš kitų. Dažniausiai – sūnus iš tėvo, o kartais gabesnį vaiką leisdavo pas gerai žinomą meistrą pasimokyti meistrystės. Pas Kretingos krašto garsų dievdirbį Antaną Klanių-Klanevičų (1830–1920), gyvenusį Grūšlaukės apylinkėse, mokėsi Juozapas Paulauskas (1860–1945), Pranas Simutis (1878–1938).

Kretingos rajono mažoji architektūra. Fotografuota Danutės Šorienės

Be kiekvienam būtino Nukryžiuotojo, drožiami, tapomi Rūpintojėlio, Jėzaus Nazariečio, Pietos, Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios, Maloningosios atvaizdai. Liaudies labai mylimi šventieji: šv. Antanas, šv. Jurgis, šv. Jonas Nepomukas, šv. Izidorius, šv. Florijonas, šv. Barbora, šv. Agota, šv. Juozapas ir kt. Ypatingam prašymui, padėkai ar pagarbai išreikšti paliekami ir ypatingi ženklai. Ypač Žemaitijoje Švč. Mergelės Marijos skulptūros aprengiamos medžiaginiais drabužėliais, puošiamos karoliais, kaspinais ir kt.

Anot dr. Alės Počiulpaitės, manoma, kad kryždirbystė (kryžiai ir jų simbolika) suklesti XIX–XX a. pr., nes tuo metu pradedama juos fiksuoti: piešti, fotografuoti. Kryžių meistrai paprastai skulptūrėlių nedarydavo. Jie dekoruodavo kryžius, o šventuosius droždavo dievdirbiai. Kryždirbiai ir dievdirbiai – tai daugiau nei medžio meistrai. Jie – išskirtinės asmenybės, išradėjai, konstruktoriai, menininkai, kaimo keistuoliai. Daugelis dirbo iš pašaukimo, o ne dėl duonos kąsnio. Jie dažniausiai neturėjo nei žemės, nei namų, keliaudavo su savo įrankiais, apsistodami ten, kur jų reikėjo. Tuometiniam valstiečiui žmogus, kuriam nerūpėjo žemė, atrodė didelis keistuolis.

Kretingos krašte gyveno ar pro šalį keliaudami buvo apsistoję medžio raižytojai, dievdirbiai, tapytojai: Aleksandras Vinkus-Vitkauskas, Kajetonas Grigalauskas, Antanas Klanius-Klanevičius (1830–1920), Juozapas Paulauskas (1860–1945) ir jo sūnus Kazimieras Paulauskas, Kazys Gliožeris (1876–1947), Jonas Kniūkšta (?–1935), Kazys Barzdys (1867–1952).

Kretingos rajono mažoji architektūra. Fotografuota Danutės Šorienės

Julijonas Pinikas (apie 1846–?), Augustinas Potockis (1844–1945), Juozas Riepšus (1853–1959), Jonas Jucys (1846–1936), Pranas Simutis (1878–1938), Juozapas Piaulokas (1870–1935), Adomas Einikis (?), Jokūbas Verpis (?), tapytoja Barbora Jankauskaitė (1915–2000) ir kt. Šiandien daugelį kūrinių galime pamatyti muziejuose, vienas kitas kūrinys dar puošia mūsų krašto koplytėles, koplytstulpius ir kryžius.

Pirmoji lietuvių dailės paroda, kurioje buvo eksponuoti liaudies meistrų darbai, įvyko 1907 m. sausio 9 d. Vilniuje. Iš viso dalyvavo 23 profesionalūs dailininkai ir architektai, 68 kaimo meistrai. Eksponuota 242 aliejumi ir akvarele tapyti kūriniai, piešiniai, architektūros projektai, skulptūros darbai ir 206 tautodailės dirbiniai. Liaudies amatų dirbinius provincijų inteligentai ir dvasininkai surinko ir pristatė į parodą. Daugiausia buvo tekstilės dirbinių. Labai mažai medžio dirbinių: vos vienas kryžius, smulkių dirbinių, skulptūrėlė „Žemaičių velnias“ (autorius neįvardytas). Nepriklausomybės metais liaudies meno dirbiniai dažnai būdavo eksponuojami įvairiose žemės ūkio parodose. Jomis rūpinosi 1926 m. įkurti Žemės ūkio rūmai.

1928 m. pirmą kartą Aniceto Puškoriaus ir Petro Kalendos medžio drožiniai eksponuoti žemės ūkio parodoje Kretingoje. „Pirmus darbelius nunešiau į parodą, organizuotą Kretingoje 1928 m., kurie buvo įvertinti trečio laipsnio pagyrimo lakštu ir trisdešimt litų“, – pasakojo Anicetas Puškorius.

Juozo Lukausko baldų dirbtuvė. Lukauskų šeimos archyvo nuotrauka

Apie 1929 m. Kretingoje Juozas Lukauskas įkuria portretų dirbtuvę, apie 1930 m. baldų dirbtuvę. Joje pagamintus baldus liaudies meistras puošdavo savo drožiniais. Drožinėjo medinius portretus, kūrė naudodamas inkrustaciją.

1930 m. Kaune įsteigta bendrovė „Marginiai“ liaudies menui ir namų pramonei remti subūrė amatininkus, rėmė juos, aprūpindavo medžiagomis, per savo parduotuvių tinklą parduodavo jų dirbinius. Joje dirbo Anicetas Puškorius (1937–1940) ir Petras Kalenda (1930–1940?).

1930 m. Petro Kalendos kūriniai buvo eksponuojami Žemės ūkio parodose Kaune, Šiauliuose, Skuode.

Juozo Lukausko baldų dirbtuvė. Lukauskų šeimos archyvo nuotrauka

Gintaro dirbtuvėse tarpukariu buvo kuriami papuošalai (segės, karoliai, apyrankės), rankogalių segtukai, kandikliai, plunksnakočiai, rašalinės, gintaru inkrustuodavo metalinius papuošalus, medines dėžutes, baldus ir kitokius dirbinius. 1932–1939 m. gintaro dirbtuvės veikė ne tik labiausiai šią dirbinių sritį plėtojusioje Palangoje, bet ir Klaipėdoje bei Kretingoje.

1937 m. liaudies tapytojas ir skulptorius Alfonsas Girdžiūnas už medžio skulptūrėles tarptautinėje meno ir pramonės parodoje Paryžiuje apdovanotas sidabro medaliu. Diplomą A. Girdžiūnas gavo, tačiau sidabro medalį reikėjo pirkti. Taip ir liko medalis Paryžiuje. Keletą Alfonso Girdžiūno kūrinių yra įsigijęs Kretingos muziejus.

1941 m. „Marginių“ bendrovė buvo performuota į naujai įsteigtą „Dailės“ kooperatyvą, kuris subūrė tapytojus, grafikus, skulptorius ir taikomosios dailės kūrėjus.

Antrojo pasaulinio karo metais ir pirmaisiais pokario metais liaudies menas buvo tarsi užmirštas. Tradicinių verslų meistrai (keramikai, staliai, audėjos ir kt.) buvo apkrauti mokesčiais ir visaip varžoma jų veikla.

1946 m. Klaipėdoje įkuriamas kombinatas „Dailė“. Laikui bėgant kombinate pradeda dirbti daugelis Kretingos krašto meistrų. 1951 m. vyko pirmoji liaudies dailės paroda Kretingoje. Savo kūrybos darbus eksponavo medžio drožėjai J. Lukauskas ir I. Volskienė. Tais pačiais metais Salantuose, miesto meno saviveiklos apžiūros parodoje, eksponuota Antano Drungilo skulptūrėlė „Ragana“.

1953 m. buvo surengta pirmoji respublikinė liaudies meno paroda. Anicetas Puškorius pasakojo: „1952 metais padariau „Žemdirbį-arklininką“ – 160 cm. Nuvežus į Vilnių parodai į Dailės muziejų, menotyrininkas V. Drėma pasakė: „Čia tau nepavyko, paėmei ir nukopijavai kolūkietį – tokį, koks jis yra.“ Į parodą nepriėmė.“

Susidomėjimas tautodaile tarsi atgijo po 1956 metų. Liaudies meno parodoms ruošėsi vis daugiau žmonių. 1958 m. Kretingos krašto liaudies dailės parodoje savo kūrybos darbus eksponavo 53 meistrai: Juozas Daugintis, Alfonsas Girdžiūnas, Elena Beresnaitė, Anicetas Puškorius, Juozas Lukauskas, Irena Volskienė ir kt. Į respublikinę parodą išvežta 30 kūrybos darbų: medžio drožėjų – Aniceto Puškoriaus 6 darbai, Juozo Lukausko 7 darbai, Irenos Volskienės 2 darbai, audėjų – 10 darbų ir kt.

1960 m. Kretingos rajono liaudies dailės parodoje eksponuota 190 kūrybos darbų, dalyvavo 52 meistrai: Adolfas Viluckis su 6 darbais, Adomas Kvasas su 5 darbais, Aniceta Andriuškaitė su 7 siuvinėjimo darbais, Bronius Žymantas su 6 darbais, Irena Volskienė su 4 darbais, Juozas Lukauskas su 7 darbais, Anicetas Puškorius su 9 darbais ir kt. Parodą aplankė 3 532 žmonės. Į respublikinę parodą išvežti 46 kūrybos darbai. Iš Vilniaus į parodą Maskvoje išvežtas 15 Kretingos krašto meistrų kūrinių.

Liaudies meistrai seminaro metu (paskutinis dešinėje – Juozas Lukauskas). Lukauskų šeimos archyvo nuotrauka

1958 m. birželio 25 d. tuometiniame Dailės institute (dabar Lietuvos dailės akademija) buvo surengtas liaudies meistrų neakivaizdinių kursų pirmasis seminaras, į kurį susirinko 40 liaudies meistrų. Seminaras tęsėsi dvi savaites. Jį inicijavo tuometiniai Liaudies meno rūmai. Paskaitas skaitė ir praktikas vedė Dailės instituto dėstytojai. Seminare dalyvavo kretingiškiai medžio meistrai: Petras Kalenda, Juozas Lukauskas ir Anicetas Puškorius. Baigiamasis V seminaras įvyko 1962 m. balandžio 17–19 d. 57 meistrams įteikti baigimo pažymėjimai.

1964 m. Kretingos kraštotyros muziejuje vyko liaudies meno paroda. Dalyvavo 33 liaudies meistrai, eksponuota 200 kūrinių.

1960 m. prie Klaipėdos kultūros skyriaus buvo įkurta Žemaitijos ir Klaipėdos krašto liaudies menininkų sekcija. Žemaitijos liaudies dailės sekcijai vadovavo Anicetas Puškorius.

Liaudies meno rūmai, įkurti 1960 m., išdavė pirmuosius liaudies dailės meistro pažymėjimus. Kretingiškio medžio drožėjo Juozo Lukausko liaudies dailės meistro pažymėjimo numeris 101, išduotas 1964 metais. Šis pažymėjimas galiojo iki 1970 m. gruodžio 31 d. Pažymėjime iki 1969 m. surašytos parodos, kuriose savo kūrinius eksponavo medžio drožėjas J. Lukauskas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Medžio drožėjui Adolfui Viluckiui toks pažymėjimas buvo išduotas 1965 metais. Pažymėjimų išdavimo, pratęsimo ir atskirų grafų užpildymo taisyklėse nurodoma, kad kandidatai pažymėjimams gauti numatomi respublikinių, zoninių ir rajoninių parodų metu. Tikėtina, kad Liaudies dailės meistro vardai buvo suteikti Anicetui Puškoriui, Petrui Kalendai, Adomui Kvasui.

Liaudies dailės meistro pažymėjimas. Lukauskų šeimos archyvas

1964 m. Plungėje įkurta liaudies kūrybos gaminių įmonė „Minija“. 1970 m. joje dirbo apie 2 000 žmonių iš visos Lietuvos. Vieni liaudies meistrai įmonėje dirbo etalonų kūrėjais, arba meistrais, pakartojančiais sukurtus etalonus. 1979–1992 m. įmonėje etalonų kūrėjais dirbo kretingiškiai Alfonsas Skiesgilas (medžio drožyba) ir Adelė Skiesgilienė (tekstilė). 1979 m. įkurtame įmonės muziejuje buvo eksponuojami ne tik įmonės etalonai, bet ir autoriniai menininkų kūrybos darbai.

1966 m. kovo 1 d. įkurta Lietuvos liaudies meno draugija. Kretingos rajono liaudies meno draugijai vadovavo A. Puidokas. 1967 m. Kretingos krašte kūrė 52 liaudies meno draugijos nariai (1971 m. – 50, 1983 m. – 56, 1988 m. – 52, 1991 m. – 34, 2001 m. – 58, 2020 m. – 52).

1970–1981 m. Lietuvoje įvyko 24 medžio drožėjų seminarai. Juose dalyvavo Juozas Lukauskas (5), Feliksas Lukauskas (2), Jonas Paulauskas (1), Anicetas Puškorius (2), Adolfas Viluckis (2), Liudas Ruginis (3), Alfonsas Skiesgilas (2), Arvydas Klova (4), Augustinas Žalgiris (1), Raimundas Puškorius (1), Virginija Barzdžiuvienė (1).

1997 m. medžio drožėjai Feliksas Lukauskas, Steponas Žiubrys, Adolfas Viluckis, Raimundas Puškorius, Algimantas Kundrotas skulptūrines kompozicijas drožė Neksio mieste, Danijoje. Kretingos rajoną kretingiškiai meistrai puošė 1988, 1989, 2001, 2002, 2003 metais.

Kretingos rajono Garbės pilietis Juozas Lukauskas (1906–1999) (kairėje). Lukauskų šeimos archyvo nuotrauka

1970 m. Antalieptėje vykusios medžio drožėjų kūrybinės stovyklos metu buvo pastatytas pirmasis dekoratyvinis stogastulpis Lietuvoje. Jį drožė kretingiškis Juozas Lukauskas ir Ipolitas Užkurnys.

1971–1992 m. Lietuvoje įvyko 19 amatų dienų. Pirmoji Lietuvos medžio meistrų diena paminėta 1972 m. Kretingoje. Adolfui Viluckiui – Kretingos krašto meistrui – suteiktas Meistrų meistro Pameistrio vardas . Tais pačiais metais Lietuvos audėjų šventėje Panevėžyje Verpėjų verpėjos vardas suteiktas Birutei Puškorienei.

1973 m. pirmą kartą surengta liaudies tapybos darbų paroda Vilniuje, Pilies skersgatvyje. Parodoje buvo eksponuojami Antano Drungilo tapybos darbai. Du jo tapybos kūriniai atspausti 1984 m. išleistoje Pasaulinėje naiviojo meno enciklopedijoje (World encyclopedia of naive art).

1970–1974 m. Lietuvoje ir užsienyje buvo surengtos 276 liaudies meno parodos.

Nuo 1974 iki 1977 m. Lietuvoje buvo vesta 10 respublikinių ir zoninių seminarų, įvyko 5 mugės, 4 Amatų dienos, Žemaitijos skyrius surengė 4 Liaudies dailės dienas.

1987–1988 m. Kretingos rajone kūrė 52 liaudies meistrai. Surengta 15 parodų. Jose savo darbus eksponavo 42 meistrai. Įvyko šešios zoninės parodos, kuriose dalyvavo 28 meistrai. Respublikinėse parodose dalyvavo 6 meistrai su 10 kūrybos darbų. Į sąjunginę parodą išvežta vieno autoriaus 2 darbai. Parodose užsienyje dalyvavo 4 meistrai su 16 kūrybos darbų.

1989 m. Liaudies meno draugija tampa Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS). 2004 m. Lietuvos etnografinių regionų tautodailininkų atstovai įsteigia LTKA – Lietuvos tautodailės kūrėjų asociaciją, kuri tampa Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nare.

Kretingos rajono Garbės pilietis Anicetas Puškorius (1911–1994). Puškorių šeimos archyvo nuotrauka

Kretingos rajono Garbės piliečio vardas suteiktas šiems liaudies meistrams: Juozui Lukauskui (1906–1999) – 1989 m., Anicetui Puškoriui (1911–1994) – 1989 m., Adolfui Andriejui Viluckiui – 1999 m., Jurgiui Račkauskui (1923–2008) – 2002 m., Bronislovui Žimontui (1913–2007) – 2002 m., Edvardui Tedevušui Stalmokui – 2020 m.

Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija įteikta šiems tautodailininkams: Raimundui Puškoriui (2006), Liudui Ruginiui (2010), Adolfui Andriejui Viluckiui (2011, 2019), Feliksui Lukauskui (2012), Leokadijai Kaukėnienei (2013), Virginai Onai Laučienei (2014), Tadui Šoriui (2014), Alfonsui Sereikai (2015), Antanui Lubiui (2016), Edvardui Tedevušui Stalmokui (2017), Virgilijui Vaičiūnui (2017), Gediminui Staškauskui (2018).

Žymūs ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, išėję anapilin, mūsų krašto tautodailininkai, medžio drožėjai: Anicetas Puškorius (1911–1994), Juozas Lukauskas (1906–1999), Petras Kalenda (1904–1986), Alfonsas Skiesgilas (vyresnysis) (1919–2009), Steponas Žiubrys (1950–2002), Bronislovas Žimontas (1913–2007), Adomas Kvasas (1924–2016); tapytojai: Antanas Drungilas (1914–1998), Jurgis Račkauskas (1923–2008), Kurtas Skroblys (1936–2000), Genovaitė Čejauskaitė (1936–2015) ir kt.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Apie LTS. Iš Lietuvos tautodailė. Vilnius: Lietuvos tautodailininkų sąjunga. Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija, 2021, [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://lietuvostautodaile.lt/apie-lts>
2. Kultūros paveldas. Iš Kretingos rajono savivaldybė. Kretinga: Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2021, [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.kretinga.lt/kultura/paveldas>
3. POČIULPAITĖ, Alė. Tautodailė. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021, [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/Straipsnis/tautodaile-118086>
4. ŠORIENĖ, Danutė. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai (Kretingos r.):