Sukaktys 2016 m.

• 790 m., kai 1226 m. spalio 3 d. mirė pranciškonų ordino įkūrėjas šventasis Pranciškus Asyžietis.
• 735 m., kai 1291 m. sausio 6 d. paskutinį kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta Kretingos (Cretyn) pilis.
• 505 m., kai 1511 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti Erlėnai, Laiviai (Stirnikiai), Nasrėnai, Reketė.
• 450 m., kai 1566 m. surašytas pirmasis Kretingos valsčiaus inventorius.
• 450 m., kai 1566 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti Ankštakiai, Asteikiai, Genčai, Klibiai, Kūlupėnai, Kurmaičiai, Kveciai, Pryšmančiai, Rubuliai, Šašaičiai, Tūbausiai, Žadeikiai.
• 425 m., kai 1591 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti Darbėnai.
• 405 m., kai 1611 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti Daktarai ir Traidžiai.
• 395 m., kai 1621 m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko Sapiegų giminei.
• 380 m., kai 1636 m. Kretinga atiteko LDK rūmų maršalkai, pakanceriui Kazimierui Leonui Sapiegai, kuris pakeitė miesto herbą jame pavaizduodamas šv. Kazimierą.
• 380 m., kai 1636 m. gegužės 23 d. K. L. Sapiega pakartotinai patvirtino Kretingai Magdeburgo teisę ir privilegiją dėl mugių ir turgų rengimo bei mokesčių nustatymo.
• 360 m., kai 1656 m. Karolštato apylinkių valstiečiai, neapsikentę švedų karių plėšikavimo ir savivaliavimo, sukilo ir sunaikino Kretingoje dislokuotą švedų kariuomenės kuopą.
• 340 m., kai 1676 m. liepos 16 d. Žemaičių seniūnas Kazimieras Jonas Povilas Sapiega pakartotinai patvirtino Kretingai Magdeburgo teisę.
• 315 m., kai 1701 m. rugpjūčio 9 d. Darbėnams suteikta savaitinių turgų ir prekymečių privilegija.
• 305 m., kai 1711 m. pasibaigė dvejus metus trukęs Didysis maras, nusinešęs daug kretingiškių gyvybių.
• 270 m., kai 1746 m. lapkričio 3 d. Salantams suteikta prekymečių privilegija.
• 260 m., kai 1756 m. Kretingos valdą įsigijo Lietuvos lauko etmonas, Vilniaus kaštelionas Mykolas Juozapas Masalskis.
• 245 m., kai 1771 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti Grykšiai, Kumponai, Petreikiai, Slučkai, Sungailai, Tinteliai (prie Kurmaičių), Žygai.
• 210 m., kai 1806 m. kovo 8 d. Kretingą įsigijo Rusijos valstybės ir karo veikėjas Platonas Zubovas.
• 200 m., kai 1816 m. gruodžio 8 d. kunigas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas Jurgis Ambraziejus Pabrėža įstojo į Kretingos bernardinų vienuolyną (1817 m. gruodžio 9 d. davė įžadus ir gavo vienuolio abitą).
• 185 m., kai 1831 m. vasario mėn. Salantų apylinkėje prasidėjo prieš rusų valdžią nukreipti valstiečių neramumai, kuriems vadovavo Salantų parapinės mokyklos mokytojas Simonas Borisevičius.
• 185 m., kai 1831 m. kovo 31 d. Kretingos kaimo valstietis Gavenis miesto turgavietėje surinko pirmąjį sukilėlių būrį, kuris užėmė Kretingos dvarą.
• 185 m., kai 1831 m. balandžio 3 d. Kretingos ir Darbėnų sukilėliai nesėkmingai bandė užimti Palangą, mūšio metu žuvo kretingiškių vadas Gavenis.
• 185 m., kai 1831 m. balandžio 23 d. prie Kretingos įvyko mūšis tarp Telšių apskrities sukilėlių kariuomenės dalinių ir Rusijos pasienio sargybinių Palangos įgulos.
• 185 m., kai 1831 m. gegužės 13 d. Rusijos kazokų kariuomenės spaudžiami sukilėliai paliko Kretingą.
• 185 m., kai 1831 m. Rusijos valdžia suvaržė Kretingos vienuolyno veiklą, čia atgailai atsiuntė prie sukilimo prisidėjusius kunigus pasauliečius.
• 180 m., kai 1836 m. Kauno gubernijos valdyba perėmė iš vienuolyno Kretingos bernardinų mokyklą, pavertė ją valdine mokykla su rusų dėstomąja kalba.
• 175 m., kai 1841 m. įkurti Kretingos dvaro Pryšmančių ir Platonavo (dab. Geštautai) palivarkai.
• 175 m., kai 1841 m. Carinė valdžia konfiskavo bernardinų žemę, vienuolyną priskyrė prie etatinių vienuolynų, įsipareigodama vienuoliams mokėti algas.
• 160 m., kai 1856 m. bernardinų vienuolyno gvardijonu ir parapijos klebonu paskirtas Feliksas Rimkevičius, prisidėjęs prie vienuolyno išsaugojimo 1864 m. rusų valdžiai pradėjus uždarinėti katalikų vienuolynus.
• 155 m., kai 1861 m. panaikinta baudžiava, įsteigta luominė valstiečių savivalda – Kretingos, Darbėnų, Grūšlaukės, Kartenos valsčiai.
• 150 m., kai 1866 m. įkurta Kretingos stačiatikių (pravoslavų) parapija, pasienio sargybos ligoninėje įrengta pirmoji cerkvė.
• 150 m., kai 1866 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus rūpesčiu Mažojoje Lietuvoje pradėta spausdinti lietuviškas knygas, organizuotas slapto jų gabenimo ir platinimo Lietuvoje tinklas.
• 140 m., kai 1876 m. baigta statyti Kretingos kunigaikščio Vladimiro titulo stačiatikių bažnyčia.
• 135 m., kai 1881 m. Žemaičių vyskupas Aleksandras Beresnevičius konsekravo naujai pastatytą Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią.
• 130 m., kai 1886 m. į Kretingos vienuolyną perkelti uždaryto Kęstaičių rokitų vienuolyno vienuoliai ir kunigų prieglaudos globotiniai.
• 120 m., kai 1896 m. „Tėvynės sarge“ paskelbta Marijos Tiškevičiūtės (slapyv. Laumės Lelivaitės) istorinė apysaka „Viskantas“, kurią į lietuvių kalbą išvertė bernardinų subdjakonas P. Kazlauskas.
• 120 m., kai 1896 m. Kretingoje apsigyveno gydytojas, vertėjas, istorikas, knygnešys, varpininkas, lietuviškos spaudos bendradarbis, pirmojo lietuviško spektaklio Palangoje dalyvis, Kretingos rajono garbės pilietis Feliksas Janušis.
• 120 m., kai 1896 m. Kretingos parapijos klebonu ir vienuolyno gvardijonu paskirtas bernardinų kunigas Leonardas Tarvydas.
• 120 m., kai 1896 m. Kretingos vienuolyne kunigas Felicijonas Lelis pradėjo leisti katalikišką mėnesinį leidinį „Tėvynės sargas“.
• 120 m., kai 1896 m. pradėta Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios statyba.
• 110 m., kai 1906 m. liepos 22 d. pašventintas naujosios Salantų bažnyčios pamatinis akmuo.
• 110 m., kai 1906 m. Kretingos pradinėje mokykloje leista dėstyti lietuvių kalbą.
• 110 m., kai 1911 m. pastatyta Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčia.
• 110 m., kai 1911 m. gruodžio 14 d. įkurta Kretingos vartotojų bendrovė.
• 110 m., kai 1911 m. spalio 19 d. pašventinta naujoji Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
• 110 m., kai 1916 m. vokiečiams rekvizavus derlių, apskrityje trūko maisto, Kartenos apylinkėse kilo dizenterija, 1916–1917 m. nusinešusi daug Kretingos apskrities gyventojų gyvybių.
• 100 m., kai 1916 m. kovo 13 d. pranciškonų vienuolynas atidarė labdaros valgyklą, kurioje pietus gaudavo per 100 vargšų, o nuo birželio 13 d. dukart į dieną dar buvo maitinama 50 vaikų.
• 95 m., kai 1921 m. sausio 13 d. įsteigtas Kauno žydų kultūrinės sąjungos Kretingos skyrius.
• 95 m., kai 1921 m. birželio 12 d. Kretingos vienuolyno gvardijonu ir Lietuvos pranciškonų komisaru paskirtas kunigas Jeronimas Pečkaitis.
• 95 m., kai 1921 m. Kretingos apskrities gyventojai paskelbė protesto raštą „Kretingos žemaičių protesto balsas“, kuriame pasisakė prieš lenkų įvykdytą Vilniaus okupaciją ir Hymanso planą.
• 95 m., kai 1921 m. įkurtas Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos rinktinės Kretingos šaulių būrys.
• 95 m., kai 1921 m. įkurtas Lietuvos ūkio banko Kretingos skyrius (vedėjas Petras Končius).
• 95 m., kai 1921 m. atidaryta Kretingos vienmetė bitininkavimo mokykla.
• 90 m., kai 1926 m. gruodžio 4 d. įregistruota Kretingos verslininkų Judelio Taico ir Eniko Šero firmos „Taicas ir Šeras“ žvakių gamybos įmonė „Švyturys“.
• 90 m., kai 1926 m. įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija, prie bažnyčių įregistruotos parapijos, įkurtos Budrių, Kalnalio ir Mikoliškių parapijos.
• 90 m., kai 1926 m. Jokūbavo dvarą įsigijo signataras, antrasis Lietuvos prezidentas, agronomas Aleksandras Stulginskis.
• 90 m., kai 1926 m. Kretingoje įvyko katalikiškų organizacijų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos vyriausybės ministras Mykolas Jeronimas Krupavičius, Seimo atstovai Zigmas Starkus ir Jonas Steponavičius.
• 90 m., kai 1926 m. Penkininkų k. prie Akmenos upės kretingiškis verslininkas Jonas Eitavičius pastatė vandens malūną, lentpjūvę ir hidroelektrinę.
• 90 m., kai 1926 m. Bajoruose pradėjo veikti Kretingos sunkiųjų darbų kalėjimas.
• 85 m., kai 1931 m. birželio 15–16 d. Kretingos miesto tarybos nariais išrinkti veterinarijos felčeris Ignas Ganočka, elektromonteris Antanas Žiobakas, šaltkalvis Pranas Beniušis, darbininkas Stepas Sakavičius, pirklys Saulius Izraelovičius, apskrities gydytojas Jonas Nainys, pradžios mokyklos vedėjas Stasys Juodikis, vartotojų bendrovės vedėjas Juozas Pabrėža ir ūkininkas Antanas Vilkas.
• 85 m., kai 1931 m. rugsėjo 1 d. vietoje progimnazijos atidaryta Kretingos valdinė vidurinė mokykla.
• 85 m., kai 1931 m. lapkričio 19 d. Kretingos vienuolyno gvardijonu paskirtas pranciškonų kunigas Augustinas Dirvelė.
• 85 m., kai 1931 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimams į Kauną deleguoti 5 Kretingos apskrities atstovai: ūkininkai Kipras Stankūnas, Antanas Šilgalis, Steponas Bertašius, Marcelijus Sragys ir gydytojas Antanas Stropus.
• 85 m., kai 1931 m. gruodžio 8 d. atkurta Pranciškonų ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija, kurios centru tapo Kretinga.
• 85 m., kai 1931 m. atidaryta Kretingos žiemos žemės ūkio mokykla.
• 85 m., kai 1931 m. iš Klaipėdos į Kretingą ir Darbėnus bei iš Kretingos į Palangą pradėjo kursuoti pirmieji keleiviniai autobusai.
• 85 m., kai 1931 m. Kretingos centre pastatytas modernus Kretingos vartotojų bendrovės pastatas su prekybos salėmis, sandėliais ir bendrovės administracijos patalpomis.
• 85 m., kai 1931 m. Kretingos evangelikų liuteronų parapijos pastoriumi paskirtas buvęs Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos senjoras ir viceprezidentas, kunigas Adomas Gelžinius.
• 85 m., kai 1931 m. Kretingos šaulių būrio iniciatyva miesto aikštėje pastatytas Laisvės paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui ir žuvusiems kovose dėl laisvės kariams atminti.
• 85 m., kai 1931 m. Laukžemėje (Malūnkiemyje) apsigyveno kunigas, visuomenės veikėjas, Lietuvos valstybingumo kūrėjas, lietuvybės puoselėtojas Konstantinas Olšauskas (1867–1933).
• 80 m., kai 1936 m. pradžioje Kretingos muziejus perkeltas į Kęstučio gatvėje iš A. Vilko išnuomotą namą. Tuo metu muziejaus eksponatų pagrindą sudarė J. Žilvičio dovanota asmeninė kolekcija, kurioje buvo apie 300 eksponatų.
• 80 m., kai 1936 m. birželio 10 d. Lietuvos IV seimo nariais Kretingos apskrityje išrinkti savivaldybininkas Kipras Stankūnas, agronomai Antanas Bričkus ir Jonas Raudonis.
• 80 m., kai 1936 m. birželio 12–14 d. Kretingoje įvyko Telšių vyskupijos III-asis Eucharistinis kongresas.
• 80 m., kai 1936 m. gruodžio 8 d. J. E. Telšių vyskupo Justino Staugaičio leidimu, pranciškonų provincijolas tėv. Augustinas Dirvelė įsteigė Šv. Pranciškaus Visuomenės seserų kongregaciją (dabar – Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos pagalbos Šv. Pranciškaus seserys).
• 80 m., kai 1936 m. atstatyta prieš metus sudegusi Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia.
• 80 m., kai 1936 m. įkurta Kretingos apskrities jaunųjų ūkininkų ratelių globos taryba (pirmininkas Kazimieras Tiškevičius).
• 80 m., kai 1936 m. įsteigtas Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos rinktinės Kretingos šaulių moterų kunigaikštienės Birutės būrys.
• 80 m., kai 1936 m. Kretingos urėdijoje įvyko pirmasis Žemaitijos miškų urėdų suvažiavimas.
• 80 m., kai 1936 m. Kretingos kaimas (Kretingsodis) prijungtas prie miesto.
• 80 m., kai 1936 m. Kretingos miesto savivaldybė išpirko iš koncesininko A. Anoliko elektros stotį, ją rekonstravo ir padidino pajėgumus.
• 80 m., kai 1936 m. Kretingos pranciškonų gimnazijoje lankėsi Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona.
• 80 m., kai 1936 m. Kretingos pranciškonų spaustuvėje pradėtas leisti mėnesinis žurnalas „Pranciškonų pasaulis“, religinis savaitraštis „Sursum corda“, parapijos leidinys „Kretingos R. K. parapija“.
• 75 m., kai 1941 m. birželio 14 d. prasidėjo pirmieji Kretingos krašto žmonių trėmimai, apskrityje suimtos ir ištremtos 88-os šeimos (311 žmonių).
• 75 m., kai 1941 m. birželio 22 d. Kretingą užėmė Vokietijos kariuomenės generolo leitenanto Hercogo vadovaujamos 291-osios pėstininkų divizijos daliniai.
• 75 m., kai 1941 m. birželio 24/25 d. naktį Rainių miške prie Telšių nukankinti kretingiškis poetas, žurnalistas Albinas Baltramiejūnas, advokatas Vladas Petronaitis, laikrodininkas Julius Simutis, matininkas Antanas Montvydas, ūkininkai Karolis Kizevičius ir Mikas Lionginas, Darbėnų valsčiaus sekretorius Augustinas Gaudutis, Kartenos pradinės mokyklos vedėjas Antanas Dibisteris, Pryšmančių ūkininkas Feliksas Stukas, Vilimiškės dvaro ūkvedys Jonas Telšinskas.
• 75 m., kai 1941 m. birželio 25 d. Kvecių miškelyje naciai sušaudė apie 200 Kretingos miesto žydų bei lietuvių, apskrityje prasidėjo žydų holokaustas.
• 75 m., kai 1941 m. birželio 26 d. padegta žydų sinagoga. Kilusio gaisro metu sunaikinta didžioji dalis Kretingos senamiesčio, nukentėjo bažnyčia ir vienuolynas.
• 75 m., kai 1941 m. birželio 29 d. Kvecių miškelyje naciai sušaudė apie 50 Skuodo miesto žydų.
• 75 m., kai 1941 m. liepos–rugpjūčio mėn. Kretingos žydų kapinėse nužudytos Kluonalių gete laikytos kretingiškės žydės moterys ir vaikai.
• 75 m., kai 1941 m. spalio 29 d. į Kretingą atvežtos ir aplinkiniuose kaimuose apgyvendintos iš Vokietijos–Sovietų Rusijos pafrontės evakuotos rusų šeimos.
• 75 m., kai 1941 m. pabaigoje Kretingos parapijiečių lėšomis atstatyta nudegus Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia.
• 70 m., kai 1946 m. kovo 25 d. suimtas ir po kankinimų į lagerį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose išvežtas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Jurgis Ožeraitis.
• 70 m., kai 1946 m. gegužės mėn. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadu paskirtas Juozas Kėkštas (Kiekšė).
• 70 m., kai 1946 m. rugsėjo 28 d. – spalio 1 d. apie 25000 sovietų armijos karių Kretingos apskrityje vykdė prieš rezistencinį judėjimą nukreiptas operacijas, kurių metu žuvo ir sužeisti 6 partizanai ir 7 sovietų kareiviai.
• 70 m., kai 1946 m. vasarą Kretingos valsčiuje įkurta Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo partizanų kuopa (vadas – J. Narvilas).
• 70 m., kai 1946 m. Kretingos pranciškonų vienuolyne slapta buvo apsistoję Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono vadas Jonas Semaška, štabo nariai Vytautas Ruzgys ir Fortūnatas Ašoklis.
• 70 m., kai 1946 m. tarybų valdžios uždaryti Kretingos brolių pranciškonų ir Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių seserų vienuolynai.
• 70 m., kai 1946 m. Kretingos dvare atidaryta sodininkystės mokykla, vėliau pavadinta Žemės ūkio mokykla.
• 70 m., kai 1946 m. atidaryti Kartenos gimdymo namai.
• 65 m., kai 1951 m. iš Kretingos rajono į Rusijos gilumą ištremta 130 šeimų (524 žmonės).
• 65 m., kai 1951 m. nuo Kretingos rajono atskirtas Palangos miestas.
• 65 m., kai 1951 m. parengtas pirmasis Kretingos miesto išplanavimo ir užstatymo projektas.
• 60 m., kai 1956 m. Kretingos kraštotyros muziejuje pradėjo dirbti Žemaičių krašto praeities tyrinėtojas, muziejininkas, Kretingos rajono garbės pilietis Juozas Mickevičius.
• 55 m., kai 1961 m. atidaryta Kretingos rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos pardavėjų mokykla.
• 55 m., kai 1961 m. Kretingos odos gamykla „Briedis“ reorganizuota į Šiaulių odos gamyklos „Stumbras“ Kretingos cechą.
• 55 m., kai 1961 m. pradėjo veikti Kretingos rajono buitinis gyventojų aptarnavimo kombinatas.
• 45 m., kai 1971 m. įkurta Kretingos motobolo komanda „Lietžemūktechnika“, tapusi viena stipriausių SSRS komandų.
• 45 m., kai 1971 m. pradėti Kretingos pranciškonų vienuolyno restauravimo darbai.
• 40 m., kai 1976 m. atidaryta Kretingos eksperimentinė statybinių konstrukcijų gamykla.
• 40 m., kai 1976 m. išregistruota Kretingos filijinė cerkvė
• 30 m., kai 1986 m. iš apskaitinių duomenų išbraukta 18 Kretingos rajono kaimų: Degimai, Maloniškiai, Mėmaičiai, Pėtaraičiai (Darbėnų apyl.), Barkeliai, Rokiškė, Urbaičiai (Imbarės apyl.), Drungilai, Raštai (Kartenos apyl.), Degimai, Markutiškiai (Laukžemės apyl.), Bliūdsakiai, Kačaičiai, Skudžiai, Smilksčiai ir Stančiai (Žalgirio apyl.).
• 30 m., kai 1986 m. pradėjo veikti Kretingos grūdų produktų kombinatas.
• 25 m., kai 1991 m. sausio–rugpjūčio mėn. kretingiškiai budėjo prie Lietuvos parlamento ir televizijos, Girulių televizijos retransliavimo bokšto, svarbiausių Kretingos rajono įstaigų.
• 25 m., kai 1991 m. vasario 9 d. Kretingos rajono gyventojai aktyviai dalyvavo apklausoje, kurioje vieningai pasisakė už nepriklausomą Lietuvą.
• 25 m., kai 1991 m. kovo 19 d. Kretingoje įsikūrė Motinos Teresės Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacijos seserys.
• 25 m., kai 1991 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvusieji grafų Tiškevičių rūmai perduoti Kretingos kraštotyros muziejui.
• 25 m., kai 1991 m. balandžio 26 d. įvyko Kretingos rajono mokytojų streikas.
• 25 m., kai 1991 m. gegužės 15 d. pašventinti Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios pamatai.
• 25 m., kai 1991 m. gegužės 23 d. Kretingoje lankėsi lietuvių išeivijos poetas Bernardas Brazdžionis su buvusiu Kretingos gimnazijos vicedirektoriumi Juozu Kojeliu.
• 25 m., kai 1991 m. gegužės mėn. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos iniciatyva Kretingos senosiose kapinėse perlaidoti pokario metu Kretingos apskrityje žuvusių Lietuvos partizanų palaikai, aptikti įvairiose rajono vietose.
• 25 m., kai 1991 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos pasirašytu ministro D. Kuolio leidimu įkurta Kretingos katalikiška mergaičių kolegija.
• 25 m., kai 1991 m. rugsėjo 29 d. Jokūbave atidengtas paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui.
• 25 m., kai 1991 m. pradėta Kretingos rajono buitinio gyventojų aptarnavimo sferos, statybos ir pramonės organizacijų privatizacija ir agrarinė reforma, kurios metu likviduoti kolūkiai ir tarybiniai ūkiai, įkurtos žemės ūkio bendrovės.
• 20 m., kai 1996 m. baigta statyti Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
• 20 m., kai 1996 m. Kretingos rajono savivaldybės meru išrinktas pedagogas, dailininkas Juozas Šakinis.
• 20 m., kai 1996 m. Lietuvos rinktinę atstovavę Kretingos motobolininkai laimėjo Europos motobolo čempionato sidabro medalius.
• 20 m., kai 1996 m. pašventintas paminklas už Lietuvos laisvę žuvusiems Salantų apylinkių kovotojams atminti (aut. E. Giedrimas).
• 20 m., kai 1996 m. lapkričio 10 d. Lietuvos seimo nariu išrinktas kretingiškis gydytojas Antanas Švitra.
• 10 m., 2006 m. įsteigta Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir meno premija, kurios pirmaisiais laureatais tapo choreografė Živilė Adomaitienė, bibliotekininkė Danguolė Gibišienė, muziejininkas Julius Kanarskas, tautodailininkas Raimondas Puškorius, kultūros darbuotoja Birutė Stalmokienė.
• 10 m., 2006 m. liepos 17 d. pradėta Kūlupėnų bažnyčios pamatų statyba, rugpjūčio 12 d. pašventintas Bažnyčios kertinis akmuo.
• 10 m., 2006 m. liepos 27 d. atkurta Salantų gimnazija.
• 10 m., 2006 m. pradėjo veikti 16 MW galios Benaičių vėjo elektrinių parkas.

Jolanta Klietkutė, 2015

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009. ISBN 978-609-404-057-3.
2. Kretingos krašto enciklopedija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://kretingosenciklopedija.lt/>.