Sukaktys 2015 m.

• 755 m., kai 1260 m. liepos 13 d. žemaičiams Durbės mūšyje sutriuškinus Livonijos ordino kariuomenę, prasidėjo Kretingos, Įpilties ir kitų kuršių pilių apygardų sukilimas prieš kryžiuočius.
• 410 m., kai pradėta 1605 m. bernardinų (pranciškonų observantų) Kretingos vienuolyno rūmų statyba.
• 405 m., kai 1610 m. Jonas Karolis Chodkevičius bernardinų vienuolyno kiemelyje pastatė pirmąjį Kretingoje (seniausią šiuo metu išlikusį Lietuvoje) Saulės laikrodį.
• 405 m., kai 1610 m. baigtas statyti Kretingos bernardinų vienuolynas.
• 405 m., kai 1610 m. prie vienuolyno pradėjo veikti Kretingos parapinė mokykla.
• 405 m., kai 1610 m. pradėta Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus bažnyčiosKretingoje statyba. Bažnyčia pastatyta 1617 m.
• 395 m., kai 1620 m. Darbėnuose pastatyta koplyčia (pirmoji bažnyčia).
• 390 m., kai 1625 m. vasario 18 d. Kretinga oficialiai pripažinta didikų Sapiegų valda.
• 390 m., kai 1625 m. kovo 13 d. Jonas Stanislovas Sapiega išdavė privilegiją, leidžiančią Kretingos (Karolštato) miesto tarybai pasistatyti per Akmenos upę tiltą ir rinkti mokesčius už važiavimą juo.
• 385 m., kai 1630 m. pastatyta pirmoji Salantų (Skilandžių) bažnyčia.
• 370 m., kai 1645 m. dvarininko Andriejaus Radziminskio pastatyta mūrinė Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia (kelis kartus perstatyta, sunykusi).
• 275 m., kai 1740 m. įkurta Darbėnų parapija.
• 270 m., kai 1745 m. Kretinga tapo kunigaikščių Masalskių valda, K. R. Sapiegaitei ištekėjus už Kazimiero Adrijono Masalskio.
• 255 m., kai 1760 m. H. Leibovičiaus parengtame Bernardinų ordino Lietuvos provincijos vienuolynų žemėlapyje pirmą kartą pavaizduota Kretingos bažnyčia.
• 250 m., kai 1765 m. kunigaikščiai Ignas ir Elena Oginskiai skyrė lėšų pirmajai Grūšlaukės bažnyčiai.
• 240 m., kai 1775 m. Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio rūpesčiu Lietuvos edukacinė komisija atidarė Karolštato (Kretingos) paapygardinę (vidurinę) 6 klasių mokyklą.
• 220 m., kai 1795 m. kovo 28 d. Kretingos, Darbėnų, Grūšlaukės dvarai ir Tarvydų kaimas perduoti Elenos Apolonijos Masalskaitės de Ligne-Potockos nuosavybėn, tais pačiais metais ji perrašė jas vyrui Vincentui Potockiui.
• 220 m., kai 1795 m. prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, Karolštatu vadinta Kretinga neteko Magdeburgo teisės, liko provincijos miesteliu. Miestas oficialiai pradėtas vadinti Kretinga.
• 190 m., kai 1825 m. Salantų parapijos klebonu paskirtas švietėjas, grafikas, teologijos mokslų daktaras, kunigas Stanislovas Čerskis, įsteigęs miestelyje raižyklą, kurioje gamino savo paties sukurtus vario raižinius lietuviškų elementorių ir maldaknygių iliustracijoms, paveikslėliams spausdinti.
• 185 m., kai 1830 m. išleista Salantų klebono Stanislovo Čerskio knyga „Opis Żmudzkiey dyecezyi“ („Žemaičių vyskupystės aprašymas“), kurioje publikuoti jo sukurti Žemaičių vyskupystės, Skuodo dekanato ir Salantų parapijos žemėlapiai.
• 170 m., kai 1845 m. nugriauta Kretingos rotušė.
• 165 m., kai 1850 m. Laukžemėje klebono Srebalavičiaus rūpesčiu pastatyta dabartinė medinė Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia.
• 155 m., kai 1860 m. pastatyta mūrinė Kretingos žydų bendruomenės sinagoga ir maldos namai.
• 150 m., kai 1865 m. Darbėnuose atidaryta parapinė mokykla.
• 140 m., kai 1875 m. Kretingos dvarą iš kunigaikščio Zubovo nupirko grafas Juozapas Tiškevičius, kuris iš Lentvario į Kretingą perkėlė savo šeimos rezidenciją.
• 140 m., kai 1875 m. grafas Juozapas Tiškevičius dvare įkūrė Žiemos sodą.
• 140 m., kai 1875 m. grafas Juozapas Tiškevičius netoli Kretingos dvaro, prie II tvenkinio, pastatė pirmąją Kretingoje ligoninę.
• 140 m., kai 1875 m. Kretingos turgavietės centre pastatyta Kretingos muitinės stačiatikių cerkvė, tituluota Šv. Vladimiro vardu.
• 140 m., kai 1875 m. pastatyta dabartinė Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
• 135 m., kai 1880 m. atidarytas Salantų paštas.
• 125 m., kai 1890 m. Kretingos dvare įvesta elektra.
• 115 m., kai 1900 m. spalio 20 d. Kretingos bažnyčios vikaru paskirtas kunigas Antanas Bizauskas, vėliau tapęs pranciškonu tėvu Pranciškumi, O.F.M., atkūręs Lietuvos pranciškonų vienuoliją.
• 110 m., kai 1905 m. sausio 3 d. Kretingos r. Petrikaičių k. įvyko pirmasis lietuviškos saviveiklos koncertas, kurio metu 6 merginos pristatė šokį „Aguonėlė“ – lietuviškų sceninių tautinių šokių pradininką.
• 110 m., kai 1905 m. gruodžio 4–5 d. Vilniuje sušauktas lietuvių suvažiavimas – Didysis Vilniaus Seimas, kuriame Kretingos krašto žmones atstovavo Salantų parapijos klebonas Pranas Urbanavičius ir kretingiškis, Peterburgo karo medicinos akademijos studentas Vladas Nagevičius.
• 110 m., kai 1905 m. Kretingos stačiatikių kapinėse pastatyta bizantiško stiliaus Šv. Eleuterijaus koplyčia.
• 110 m., kai 1905 m. įkurta Salantų vartotojų bendrovė.
• 110 m., kai 1905 m. knygnešys, šatininkas Aleksandras Bendikas (1867–1939) Salantuose pradėjo leisti ūkininkams skirtą kalendorių „Keleivis, išeinąs į Žemaičius ir Lietuvą“.
• 110 m., kai 1905 m. Salantų vargonininkas Stanislovas Danilevičius subūrė lietuvišką bažnytinį chorą, kuriame karjerą pradėjo dainininkė Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė.
• 105 m., kai 1910 m. Kretingoje įsteigta vilnų karšykla.
• 105 m., kai 1910 m. Kretingoje Kęstučio g. atidaryta rusiška valdinė pradinė mergaičių mokykla.
• 105 m., kai 1910 m. rugpjūčio 12 d. Kretingoje organizuota pirmoji naminių gyvulių paroda.
• 100 m., kai 1915 m. balandžio 23 d. Vokietijos kariuomenė iš Kretingos valsčiaus išstūmė Rusijos kariuomenę ir užėmė miestą.
• 100 m., kai 1915 m. rugsėjo 12 d. prie Kretingos pranciškonų vienuolyno pradėjo veikti lietuviška pradinė mokykla.
• 100 m., kai 1916 m. Kretingą užėmė vokiečių kariai, kurie sudegino dalį miesto už tai, kad miestelėnai bandė nuo vokiečių paslėpti rusų kazoką.
• 100 m., kai 1915 m. rugsėjo 23 d. vokiečių valdžia įkūrė Kretingos apskritį.
• 100 m., kai 1915 m. per Kretingos kaimo žemes vokiečių valdžia nutiesė I-ąją geležinkelio liniją Bajorai (Kretinga)–Skuodas–Priekulė (Latvija).
• 100 m., kai 1915 m. įkurta Kretingos tretininkų kongregacija.
• 100 m., kai 1915 m. atidaryta Kretingos mergaičių namų ruošos mokykla.
• 100 m., kai 1915 m. pranciškonų viršininkas tėv. Pranciškus Bizauskas vienuolynui priklausančiose patalpose įkūrė pirmąjį Kretingos mieste vaikų darželį (1898 m. grafaitės Marijos Tiškevičiūtės įkurtas pirmasis lietuviškas vaikų darželis buvo ne Kretingoje, o Padvarių k.).
• 95 m., 1920 m. sausio 7 d. atidaryta Kretingos progimnazija.
• 95 m., kai 1920 m. balandžio 14–15 d. Steigiamojo Seimo rinkimuose Kretingos apskrityje daugumą rinkėjų balsų gavo Krikščionių demokratų partijos, Ūkininkų sąjungos ir Krikščionių darbininkų sąjungos blokas.
• 95 m., kai 1920 m. gegužės 20 d. įkurta Kretingos prekybos ir pramonės bendrovė „Minija“, įregistruota Kretingos miesto pirklių ir pramonininkų sąjunga.
• 95 m., kai 1920 m. gegužės 22 d. įkurta Kretingos miškų urėdija.
• 95 m., kai 1920 m. liepos 4 d. Kretingoje įkurtas Izraelitų darbininkų kultūros draugijos skyrius.
• 95 m., kai 1920 m. spalio 25 d. įkurta Kretingos šaulių rinktinė.
• 95 m., kai 1920 m. spalio 25 d. prie vienuolyno įkurta bitininkų draugija „Bitė“.
• 95 m., kai 1920 m. lapkričio 16 d. Kretingoje įkurtas žydų organizacijos „Arbeterheim“ skyrius.
• 95 m., kai 1920 m. įkurtas Lietuvių katalikių moterų draugijos Kretingos skyrius.
• 95 m., kai 1920 m. Kretingoje įkurta pirmoji moterų vienuolija: Šv. Pranciškaus tretininkių kongregacija.
• 95 m., kai 1920 m. įkurti Kretingos liaudies namai.
• 95 m., kai 1920 m. įsteigtas Darbėnų šaulių būrys.
• 95 m., kai 1920 m. įkurta Kartenos vaistinė.
• 95 m., kai 1920 m. Kretingoje įkurta pramonės firma „Taicas ir Šeras“ (gamino žvakes).
• 90 m., kai 1925 m. birželio 20 d. įregistruota firmos „Taicas ir Šeras“ arbatžolių svėrimo įmonė „Virdulys“.
• 90 m., kai 1925 m. įkurta Kretingos skautų organizacija.
• 90 m., kai 1925 m. Bajoruose įkurta vilnonių audinių verpykla.
• 90 m., kai 1925 m. įrengta Kretingos pranciškonų vienuolyno elektrinė.
• 90 m., kai 1925 m. Kretingos progimnazija pertvarkyta į vidurinę mokyklą.
• 90 m., kai 1925 m. pastatyta Kretingos geležinkelio stotis (sudegusi 1944 m.).
• 90 m., kai 1925 m. pradėjo veikti privati Kretingos žydų vidurinė mokykla.
• 85 m., kai 1930 m. gegužės 3 d. Darbėnuose atidengtas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminklas.
• 85 m., kai 1930 m. gegužės 5 d. Darbėnuose pasodintas Vytauto Didžiojo ąžuolas.
• 85 m., kai 1930 m. birželio 29 d. Kretingoje surengta pirmoji mieste ir valsčiuje sporto ir dainų šventė.
• 85 m., kai 1930 m. liepos 23–26 d. Kretingos apskrityje paminėtos Vytauto Didžiojo 500-sios mirties metinės: iš Palangos per Kretingą, Darbėnus, Grūšlaukę, Salantus ir Skuodą buvo nešamas Vytauto Didžiojo paveikslas.
• 85 m., kai 1930 m. rugsėjo 8 d. Salantuose atidengta Vytauto Didžiojo alėja ir Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminklas.
• 85 m., kai 1930 m. lapkričio 1 d. Kretingos valsčiuje įvestas privalomas pradinių mokyklų lankymas.
• 85 m., kai 1930 m. pradėti geležinkelio atkarpos Kretinga-Telšiai statybos darbai.
• 85 m., kai 1935 m. Kretingoje, Kęstučio g. 25 įkurtas centrinis knygynas, atlikęs viešosios bibliotekos funkcijas.
• 85 m., kai 1935 m. liepos 12 d. atidarytas Kretingos muziejus, veikęs dviejuose nedideliuose miesto savivaldybės kambariuose Viešojoje a.
• 85 m., kai 1935 m. rugpjūčio 1 d. uždaryta Kretingos vidurinė mokykla.
• 80 m., kai 1935 m. birželio 15–17 d. Kretingoje įvyko IV Lietuvos tretininkų kongresas.
• 75 m., kai 1940 m. birželio mėn. apskritį okupavo Raudonosios armijos ir NKVD pasienio kariuomenės daliniai, kurie įsikūrė dvare, Šaulių namuose, Šv. Antano rūmuose, Pranciškonų ordino gimnazijoje, vaistininko Stasio Ščefanavičiaus name.
• 75 m., kai 1940 m. liepos 12-13 d. mieste ir apskrityje sovietų valdžia pradėjo pirmąsias masines represijas: suiminėjami nepriklausomos Lietuvos tarnautojai, savivaldybininkai ir šauliai.
• 75 m., kai 1940 m. liepą baigti statyti Lietuvos banko skyriaus rūmai Vilniaus g.
• 75 m., kai 1940 m. liepos 26 d. uždaryti Kretingos pranciškonų vienuolynas ir pranciškonų gimnazija.
• 75 m., kai 1940 m. rugpjūčio 16 d. Kretingoje įregistruota pirmoji civilinė santuoka.
• 75 m., kai 1940 m. vasarą baigtas tiesti geležinkelis Darbėnai–Šventoji.
• 75 m., kai 1940 m. padėti naujosios Kretingos ligoninės pamatai.
• 75 m., kai 1940 m. įkurtas Kartenos linų apdirbimo fabrikas.
• 75 m., kai 1940 m. suprojektuota nauja Kūlupėnų gyvenvietė.
• 75 m., kai 1940 m. pradėti naujojo Kartenos–Kretingos plento statybos darbai.
• 75 m., kai 1940 m. Pranciškonų spaustuvė išleido tėvo Justino Vaškio OFM knygą „Pranciškonai Kretingoje“.
• 70 m., kai 1945 m. lapkričio 15 d. įkurta Lietuvos Laisvės Armijos Žemaičių apygardos Kardo partizanų rinktinė.
• 70 m., kai 1945 m. atidaryti Kretingos apskrities kultūros namai.
• 70 m., kai 1945 m. Darbėnuose įkurti progimnazija ir vaikų darželis (Kretingos g. privačiame name darželį įkūrė G. Žulpaitė).
• 70 m., kai 1945 m. mokytojo Antano Urbono iniciatyva įkurta Kartenos progimnazija.
• 70 m., kai 1945 m. veiklą pradėjo Kretingos suaugusiųjų mokymo centras.
• 70 m., kai 1945 m. iš Kretingos apskrities pradėtos tremti šeimos. Iki trėmimų pabaigos 1951 m. ištremtos 124 šeimos (iš viso 392 žmonės).
• 65 m., kai 1950 m. birželio 20 d. panaikinta Kretingos apskritis ir valsčius. Kretinga tampa rajono administraciniu centru. Įsteigti Kretingos ir Salantų rajonai, Salantams suteiktos miesto teisės.
• 65 m., kai 1950 m. įkurtas Kretingos miškų pramonės ūkis.
• 65 m., kai 1950 m. surengta pirmoji Kretingos rajono dainų ir šokių šventė.
• 60 m., kai 1955 m. gegužės 22 d. Kretingoje susirinko Lietuvos evangelikų liuteronų sinodas, priėmęs pakitusioms sąlygoms pritaikytus bažnytinius įstatymus ir sudaręs konsistoriją.
• 60 m., kai 1955 m. atidaryta Kretingos kombinuotųjų pašarų gamykla.
• 60 m., kai 1955 m. atidaryta Kretingos sviesto gamykla.
• 60 m., kai 1955 m. įkurtas Kretingos žvėrininkystės ūkis.
• 60 m., kai 1955 m.valdžia nutarė Kretingą paversti chemikų miestu: Voveraičių kaime suprojektavo didžiausią Sovietų Sąjungoje chemijos produktų kombinatą, o miesto šiaurinėse prieigose – chemikų gyvenvietę. Projektas nebuvo įgyvendintas.
• 55 m., kai 1960 m. atidaryti Kūlupėnų (Kartenos linų fabriko) kultūros namai.
• 50 m., kai 1965 m. įkurta Kretingos vaikų sporto mokykla.
• 35 m., kai 1980 m. atidaryta Kretingos III vidurinė mokykla (Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija).
• 35 m., kai 1980 m. minint pirmojo lietuviško vakaro 75-metį, Kretingos liaudies meistrai R. ir A. Puškoriai sukūrė skulptūrą „Aguonėlė“ (skulptūra stovi prie Kretingos Kultūros centro).
• 25 m., kai 1990 m. kovo 8 d. pirmuose laisvuose ir demokratiškuose rinkimuose Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatais Kretingos rinkiminėje apygardoje buvo išrinktas Virginijus Pikturna, Kartenos rinkimų apygardoje – Eimutis Grakauskas. Jie tapo Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo akto signatarais.
• 25 m., kai 1990 m. Kretingos rajono tarybos pirmininku išrinktas Bernardas Anužis, rajono valdytoju – Algimantas Šteinys. Kretingos miesto tarybos pirmininku išrinktas Aleksejus Lisovskis, pirmuoju meru – Antanas Tamošauskas.
• 25 m., kai 1990 m. Kretingoje pradėjo veikti Liberalų sąjungos, Demokratinės darbo partijos, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvių tautininkų sąjungos, Nepriklausomybės partijos, Lietuvos  ūkininkų sąjungos, Žemdirbių sąjungos skyriai.
• 25 m., kai 1990 m. vasario 16 d. Kretingoje atstatytas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio (Laisvės) paminklas.
• 25 m., kai 1990 m. spalio 6 d. atkurtas Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos būrys.
• 25 m., kai 1990 m. spalio 31 d. įregistruota Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros religinės muzikos Šv. Cecilijos draugija.
• 25 m., kai 1990 m. lapkričio 6 d. įsteigta Kretingos televizija.
• 25 m., kai 1990 m. Kretingos rajono laikraštis „Švyturys“ tapo nepriklausomu.
• 25 m., kai 1990 m. pagrindinė Kretingos miesto aikštė pavadinta Rotušės aikšte.
• 20 m., kai 1995 m. panaikintos apylinkių ir miesto savivaldybės, įkurta Kretingos rajono savivaldybė.
• 20 m., kai 1995 m. kovo 23 d. buvo įkurta nevyriausybinė organizacija – Kretingos Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba.
• 20 m., kai 1995 m. kovo 25 d. išrinkta pirmoji Kretingos rajono savivaldybės taryba: pirmuoju Kretingos rajono meru išrinktas Juozas Pelionis, administratoriumi – Rolandas Rumšas.
• 20 m., kai 1995 m. Nasrėnuose, priešais Motiejaus Valančiaus muziejų, pradėtas sodinti Motiejaus Valančiaus ąžuolynas (pasodinta 200 ąžuoliukų).
• 20 m., kai 1995 m. rugpjūčio 23 d. į Kretingą atvyko pranciškonės misionierės, įkūrusios vienintelę Lietuvoje Švč. Jėzaus Širdies pranciškonių seserų misionierių vienuoliją.
• 20 m., kai 1995 m. rugsėjo 1 d. atidaryta pirmoji Kretingoje aukštoji mokykla – Šv. Antano kolegija, vėliau pervadinta į Šv. Antano religijos mokslų institutą prie Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto.
• 10 m., kai 2005 m. birželio 20 d. uždarytas Kretingos Šv. Antano religijos studijų institutas.

Parengė J. Klietkutė, J. Kanarskas ir R. Ruškuvienė, 2014 m.