Atnaujinta 2021-01-13
1991 metų sausio 13-oji – ypatinga Lietuvos istorijoje. Tą dieną įvyko masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos bandymui jėga užimti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento rūmus ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus.
1991 m. sausio mėnesio įvykių metu Lietuvoje buvo mėginta įvykdyti valstybės perversmą. Jame pasitelktos Sovietų Sąjungos (SSRS) ginkluotosios pajėgos, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenė ir SSRS Valstybės saugumo komitetas (KGB). Siekis – atkurti Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) politinę valdžią Lietuvos Respublikoje. Susiklostė ekstremali situacija: tauta gynė valstybę nuo sovietinės karinės agresijos ir perversmą organizavusių vietos komunistinių jėgų.
Sausio mėnesį prasidėjus neramumams, kartu su visos Lietuvos žmonėmis aktyviai dalyvavo ir kretingiškiai: saugojo Parlamentą, gynė Televizijos bokštą, saugojo Klaipėdos meriją, Klaipėdos radijo ir televizijos stotį Giruliuose.
1990 m. Kretingos rajono karinis komisariatas per du paskutinius šaukimus į sovietinę armiją neišleido nė vieno jaunuolio. Už tai buvo apkaltintas papulkininkis Edmundas Musteikis, iš kurio atimtas karinis laipsnis, pensija.
1990 m. gruodžio 23 d. E. Musteikis įkūrė Kretingos pasienio užkardos Būtingės postą. Ne kartą poste jam teko patirti Klaipėdos jedinstvininkų inicijuotų provokacijų ir terorizavimo.
1991 m. sausio pradžioje iš karinio Nemirsetos dalinio atvažiavę Sovietų armijos kariškiai pervažiavo visas Kretingos rajono mokyklas ir surinko jose buvusius mokomuosius ginklus. Ką mokyklose pedagogai spėjo paslėpti, tas atiteko tuometinei milicijai, po to ginklus perėmė Klaipėdos divizija. Vėliau ginklai grąžinti į Kretingos rajono Krašto apsaugos štabą.
1991 m. sausio 10 d. po Spaudos rūmų užėmimo ir susidarius ekstremaliai situacijai Lietuvoje, Kretingos rajono valdžia sukvietė neeilinį Tarybos posėdį. Jame dalyvavo: tuometiniai Kretingos rajono Tarybos pirmininkas Bernardas Anužis, Kretingos rajono valdytojas Algimantas Šteinys, Krašto apsaugos Kretingos rajono skyriaus instruktorius Edmundas Musteikis, Šaulių sąjungos Kretingos „Aušros“ kuopos vadas Stanislovas Srėbalius ir beveik visi tarybos nariai, išskyrus tuos, kurie buvo Vilniuje. Posėdyje buvo sprendžiami svarbiausi klausimai: 1) pasiskirstyta darbais, atsakomybėmis už transportą, žmonių sukvietimą, esant vienokiai ar kitokiai situacijai. Svarbu buvo padėti žmonėms išvykti saugoti objektų; 2) priimti konkretūs susitarimai dėl ryšininkų, popieriaus saugojimo, racionaliai sutarta dėl veiksmų, jei būtų mėginimų užgrobti redakciją ir spaustuvę; 3) kiekvienas gavo užduotis iš savo žinybų. Sąjūdžio žmonės ir šauliai rinko žinias iš Vilniaus, Kauno.
1991 m. sausio 13-osios naktį Kretingoje ypatingų įvykių nebuvo. Kretingiškiai rinkosi saugoti pašto, nes ryšiai buvo svarbiausia. Vidinis pašto kiemas buvo užstatytas sunkiasvore mašina. Nors galimybė sulaukti kariškių veiksmų buvo labai tikėtina, tačiau per Kretingą nevažiavo jokia karinė technika.
Kretingos „burokevičininkai“ veikė buvusiame komunistų partijos komitete, kur buvo įsikūręs priešiškų jėgų štabas, rezgęs teroristinius planus prieš taikius žmones.
1991 m. sausio 13-osios naktį desantininkams užgrobus Lietuvos televizijos bokštą, trumpam buvo dingęs tiesos žodis. Tačiau radijas ir televizija tuoj pat prabilo iš Kauno, iš kur buvo skelbiama svarbi informacija.
Klaipėdos radijo ir televizijos stotyje Giruliuose tą naktį dirbę trys kretingiškiai elektromechanikai Edvardas Beniušis, Viktoras Kurbatovas, inžinierius Viktoras Garjonis ir klaipėdietis viršininkas Donatas Šliažas, išgirdę šiurpią žinią, skubiai paruošė aparatūrą Kauno siųstuvų signalams priimti. Radijo bangomis nuskriejo SOS signalas – kvietimas klaipėdiečiams ir aplinkinių rajonų gyventojams skubėti saugoti Girulių bokšto. Į šį kvietimą atsiliepė ir kretingiškiai. Netrukus į Girulius, prie radijo ir televizijos pastato, suvažiavo minios žmonių su vėliavomis, sunkiasvorėmis mašinomis, kuriomis blokavo įvažiavimus. Stoties koridoriuose buvo įrengtos barikados. Lauke degė laužai, buvo ruošiama karšta arbata, iš bokšto stebima, ar nepasirodys tankai.
Kretingiškiai, likę namuose, už Lietuvos laisvę ir jos gynėjus meldėsi Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje.
1991 m. sausio 13 d. vakarą kaip grupės vyresnysis E. Musteikis su trisdešimties kariškių būriu išvyko į Vilnių saugoti Parlamento rūmų. Jo būrys buvo patalpintas Vyriausybės posėdžių salėje ir apginkluotas 2 medžiokliniais šautuvais ir dėžute šovinių. Sausio 16 dieną dalis būrio buvo atšaukta ir perkelta saugoti savivaldybę ir valstybės sieną.
Sausio įvykių metu Lietuvos Šaulių sąjungos Kretingos „Aušros“ kuopa, susikūrusi 1990 m. spalio 6 d., o jos įkūrėju ir vadu tapo Stanislovas Srėbalius, saugojo Klaipėdos meriją. Prie kuopos prisijungė ir dvi kretingiškės savanorės: Klaipėdos medicinos mokyklos studentės Neringa Lazdauskaitė (Grabienė) ir Ilona Jurkšaitytė (Butenienė), kurios 1996 m. buvo apdovanotos Parlamento gynėjo garbės ženklu.
Kretingos „Aušros“ kuopos šauliai, apginkluoti tik geležiniais strypais, sausio 13–28 dienomis saugojo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Parlamento) rūmus.
Sausio 9–12 dienomis prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo – parlamento rūmų ir Televizijos bokšto budėjo vydmantiškiai, buvę tremtiniai poetė Nijolė Rimkienė ir vyras Rimantas Rimkus su dukra, Vitalija Mikalauskienė, kretingiškiai Jadvyga Šorienė, Tomas Brasas, Romanas Sabakonis, Elzbieta Vaičekauskienė, Algirdas Riauka, Juozas Zubė, karteniškis Alfonsas Kaknevičius ir daugelis kitų.
Nuo sausio 8 dienos iki vasario pradžios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo – parlamento rūmuose ir jų prieigose budėjo kretingiškis, Lietuvos krašto apsaugos savanoris Robertas Bertašius (dabar majoras, atsargos karininkas), apdovanotas Parlamento gynėjo garbės ženklu, Sausio 13-osios atminimo medaliu, Šaulių žvaigždės medaliu, Antro laipsnio ženklu „Tėvynės labui“, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įsaku Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanoti šie Kretingos krašto žmonės:
Leonas ADOMAUSKAS (Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinė. Apdovanotas 1992 m. kovo 4 d.);
Donatas BALSYS (Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinė. Apdovanotas 1992 m. kovo 4 d.);
Robertas BERTAŠIUS (Lietuvos krašto apsaugos savanoris, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynėjas, atsargos karininkas. Apdovanotas 1992 m. sausio 9 d.);
Arūnas BUIVYDAS (Policijos akademijos studentas. Apdovanotas 1992 m.);
Antanas DRUNGILAS (Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinė. Apdovanotas 1992 m. kovo 4 d.);
Valerijonas EINIKIS (Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinė. Apdovanotas 1992 m. kovo 4 d.);
Vladas EINIKIS (Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinė. Apdovanotas 1992 m. kovo 4 d.);
Mateušas MOCKUS (Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinė. Apdovanotas 1992 m. kovo 4 d.);
Ignas MIKLOVAS (Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinė. Apdovanotas 1992 m. kovo 4 d.);
Valdemaras POVILAITIS (Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinė. Apdovanotas 1992 m. kovo 4 d.);
Algirdas RIAUKA (Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinė. Apdovanotas 1992 m. kovo 4 d.);
Stanislovas SRĖBALIUS (Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinė. Apdovanotas 1992 m. lapkričio 18 d.);
Algirdas STAŠYS (Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinė. Apdovanotas 1992 m. kovo 4 d.);
Antanas STONKUS (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos gynėjas. Apdovanotas 1992 m. sausio 9 d.);
Jadvyga ŠORIENĖ (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos gynėja. Apdovanotas 1992 m. sausio 9 d.);
Juozapas Antanas VILUCKAS (Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinė. Apdovanotas 1992 m. kovo 4 d.);
Juozas ZUBĖ (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos gynėjas. Apdovanotas 1992 m. sausio 9 d.).
Kraštietė mokslininkė ir politikė Jūratė Sofija Laučiūtė 1991 m. gyveno ir dirbo Leningrade (dab. Sankt Peterburgas), buvo Lietuvos Respublikos įgaliotoji atstovė. Sužinojusi apie neramumus Lietuvoje, ji su keliais Rusijos demokratinio judėjimo dalyviais atvyko į Vilnių tragiškomis sausio dienomis. Grįžusi į Leningradą neeilinėje miesto tarybos sesijoje pasisakė apie padėtį Lietuvoje. Sesijos dalyviai ją palaikė stovėdami, o posėdį transliavo 5-milijoninio miesto televizija.
Po tragiškos sausio 13-osios nakties per visą Lietuvą nuvilnijo protesto prieš naują sovietinę savivalę mitingų banga. Kretingos Rotušės aikštėje taip pat įvyko protesto mitingas, kurio metu buvo pasmerkti sovietinės armijos teroristiniai veiksmai prieš beginklius Lietuvos žmones, pasmerkti „vedliai“, atvėrę barbarams Lietuvos televizijos studijos duris.
Mitingo metu buvo pasirašyta ir išsiųsta telegrama Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Sergejevičiui Gorbačiovui: „Mes, Kretingos rajono žmonės, sausio 13 dieną susirinkę į protesto mitingą, pareiškiame, kad mums brangi Lietuvos Nepriklausomybė, todėl paklusime tik teisėtai išrinktos Respublikos valdžios įstatymams. Jei jos nebus, pradėsime nepaklusnumo akcijas“.
Kretingos žmonės, organizacijos, kolektyvai 1991 m. sausio mėnesį išsiuntė ir daugiau tokių protesto telegramų M. S. Gorbačiovui, Sovietų Sąjungos Aukščiausiajai Tarybai.
1991 m. sausio 16 d. keli šimtai Kretingos rajono gyventojų išvyko į Vilnių atsisveikinti su žuvusiaisiais už Lietuvos laisvę.
1991 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos surengtoje visuotinėje gyventojų, turinčių Lietuvos pilietybę ar pilietybės teisę, apklausoje, ar pritaria rengiamos naujos Lietuvos Respublikos Konstitucijos teiginiui, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, 96,5 proc. Kretingos rajono gyventojų pasakė „Taip“.
Po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių Lietuvos sąjūdžio Kretingos rajono taryba pradėjo rinkti aukas žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę šeimoms šelpti ir Nepriklausomybei remti. Kretingiškiai aktyviai atsiliepė į šį kvietimą. Nemažas pinigų sumas paaukojo Antanas Simonavičius, Kazys Narmontas, Vincas Ežerinskas, Albinas Varkojis, Jadvyga Šorienė, tremtiniai Antanas Šidlauskas, Zigmas Krakauskas ir kiti.
Minint 1991 m. už Lietuvos laisvę Vilniuje prie Televizijos bokšto žuvusiųjų atminimą, Kretingoje, prie senųjų parapijos kapinių Vilniaus g. tvoros, pastatytas ir 2005 m. sausio 13 d. Kretingos bažnyčios klebono Evaldo Darulio pašventintas koplytstulpis Laisvės gynėjams ir Motinų kančioms atminti. Skulptūros, medinės pietos, autorius – kretingiškis tautodailininkas Raimundas Puškorius.
Sausio 13-osios įvykiams atminti Kretingoje ir rajone kasmet vyksta įvairūs renginiai: deginami laužai ir žvakutės, rengiami minėjimai, parodos, koncertai, poezijos vakarai, sporto turnyrai. Kretingiškiai dalyvauja ir kituose Lietuvos miestuose rengiamuose Laisvės gynėjų atminimui skirtuose renginiuose bei akcijose.
Parengė Rita Vaitkienė, 2021 m.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- Bėgo gyvybės ir mirties keliu. „Švyturio“ inf. Švyturys, 2020, sausio 15, p. 8.
- GEDGAUDIENĖ, Aurelija Danguolė. Ir pakilo tauta – nepabūgus mirties.. Iš Kretingos muziejus [interaktyvus]. [Atnaujinta 2019-03-27], [žiūrėta 2020-12-14]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/ir-pakilo-tauta-nepabugus-mirties>.
- GRAJAUSKIENĖ, Livija. Sausio 13-ajai paminėti – „Laisvės išpažintys“. Pajūrio naujienos, 2020, sausio 14, p. 3.
- KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 254. ISBN 978-609-404-057-3.
- Kretingos krašto žmonės, apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliu. Švyturys, 2013, sausio 12, p.5.
- Kretingos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos elektroninis katalogas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://kretvb.libis.lt>.
- PUIŠIENĖ, Audronė. Sausio 13-oji: diena, kada degėme viltimi ir nepriklausomybės siekimu. Pajūrio naujienos, 2001, sausio 12, p. 1, 3.
- PUIŠIENĖ, Audronė. Sausio 13-oji: galimybė pasitikrinti tikruosius jausmus. Pajūrio naujienos, 2012, sausio 13, p. 1, 3.
- Sausio įvykiai (1991 m.). Iš Wikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [2020 gruodžio 7], [žiūrėta 2020-12-14] .Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Sausio_%C4%AFvykiai_(1991_m.)>.
- STONKUVIENĖ, Laima. Minime jubiliejinę Laisvės sukaktį. Švyturys, 2016, sausio 13, p. 1, 5.
- STONKUVIENĖ, Laima. Prisiminėme, kodėl esame laisvi. Švyturys, 2020, sausio 15, p. 1, 5.
- STONKUVIENĖ, Laima. Tragišką naktį primins nuotraukos ir spaudiniai. Švyturys, 2013, sausio 12, p. 1, 5.
- VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Laisvės gynėjus primins koplytstulpis. Pajūrio naujienos, 2005, sausio 14, p. 12.
