1918–1923 m. – Nepriklausomybės kovos

Atkurtos Lietuvos valstybės nepriklausomybei ginti buvo nutarta kurti kariuomenę. Laisvės troškimo vedini Kretingos apskrities piliečiai ėmėsi priemonių nepriklausomybei įtvirtinti. 1919 m. sausio 5 d. buvo įkurta Kretingos srities komendantūra, kurios apsaugos viršininku paskirtas karininkas Konstantinas Vilimas. Karininkui buvo patikėta palaikyti tvarką ir suburti savanorius Kretingos, Sedos ir Telšių apskrityse. Kretingos apskrityje pirmąjį karių savanorių būrį 1919 m. sausio 22 d. Laukžemėje surinko Mykolas Urbonavičius, padedamas kunigo Pranciškaus Čepulio. Prie laukžemiškių prisijungė grupė vyrų iš Kartenos. Taip susiformavo Kretingos komendantūros kuopa, kurioje buvo iki 50 savanorių.

1919 m. sausio 23 d. savanoriai Vilniaus gatve įžengė į Kretingą. Vienuolyne buvo įkurta komendantūra ir kareivinės. Savanoriams trūko ginklų, amunicijos ir uniformų. Kariams padėjo provizorius Vladas Grudzinskas, nupirkęs iš vokiečių karių šautuvų ir šovinių. Savanorius rėmė ūkininkai: pirmieji duonos kariams atvežė Juozas Jurkus, Antanas Riauka ir kt. Kretingiškiams savanoriams teko kautis su bolševikais, bermontininkais, lenkais.

1919 m. balandžio 6 d. srities komendantūra buvo pertvarkyta į Kretingos apskrities komendantūrą. Birželio mėnesį komendantūros kuopoje buvo 40 savanorių.

1919 m. spalio mėn. bermontininkai nuginklavo komendantūros karius ir užėmė pranciškonų vienuolyną. Kretingos komendantūra persikėlė į Karteną, o Šaulių sąjungos vadovybė įpareigojo savo atstovus sekti bermontininkus, užpuldinėti pavienius jų būrius.

1919 m. gruodžio 16 d. į Kretingą įžengė 2-asis pėstininkų pulkas. Latvijos ir Lietuvos kariuomenės išstūmė bermontininkus, jie pasitraukė į Klaipėdos kraštą. Tada Kretingos pranciškonų vienuolyne apsistojo Lietuvos kariuomenės antrojo pėstininkų pulko štabas, paskirtas saugoti Klaipėdos krašto sieną. Komendantūra buvo perkelta į pirkliui G. Olšvangui priklausiusį namą Turgaus (dabar – Rotušės) aikštėje, vėliau įsikūrė vaistininko Vlado Grudzinsko name Turgaus aikštėje. Gruodžio 21 d. pergalei prieš bermontininkus pažymėti kariuomenė Turgaus aikštėje surengė iškilmingą paradą.

1920 m. gruodžio mėn. komendantūrą sudarė 1 karininkas, 1 karo valdininkas, 63 kareiviai. Amuniciją sudarė 58 šautuvai, 2 revolveriai, 1 850 šovinių ir kt.

1919–1920 m. kovose žuvusiems kariams atminti 1931 m. Kretingos savanoriai parapijos kapinėse pastatė obeliską. Dalis karių savanorių tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariais, dalyvavo patriotinio ugdymo procese, rūpinosi Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės atgavimo įamžinimu.

Jurgita Bružienė, 2017

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Atrask Kretingos kraštą. Sud. Rita Beržanskienė, Valdonė Žiobakienė. Kaunas: V3 studija, 2015, 44 p. ISBN 978-609-8077-59-9.
2. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: „Druka“, 2009, 304 p. ISBN 978-609-404-057-3.
3. KANARSKAS, Julius. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. Klaipėda: „Eglės“ leidykla, 2016, 288 p. ISBN 978-609-432-100-9.