Atnaujinta 2023-08-17
Žygų kaimas
Žygai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietinėje dalyje (Žalgirio seniūnijoje), 5 km į pietryčius nuo Kretingos, į pietus nuo Dupulčių, abipus Jauryklos upelio.
Vietovės vardas kilęs iš asmenvardžio Žygas.
Lydos apskrities matininko Pranciškaus Jodkos 1771 m. sudarytame išsamiame vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kretingos grafystės inventoriuje su žemių planais, žemdirbių sąrašais ir prievolėmis, grafystės valdymo nuostatais ir pan. tarp kitų pirmąkart paminėtas ir Žygų užusienis, priskirtas Kurmaičių vaitijai, Bliūdsukių bendruomenei. Joje Žygams drauge su Bliūdsukių, Daktarų, Grykšių, Slučkų, Dupulčių, Miežečių, Petreikių, Padegalių ir Kukoriškių užusieniais priklausė 62 1/9 valako žemės bei 48 nuomininkai.
Tai buvo naujakurių gyvenvietė – užusienis, susiformavęs plėšininėse Kretingos dvaro žemėse, intensyviai kertant ten plytėjusius miškus. Žyguose gyveno Juozapo Vilimavičiaus ir Pranciškaus Pociaus šeimos. Gyvenvietei dar priklausė Šaukliškiais vadinamos žemės, kuriomis naudojosi Miežečių užusienio gyventojai.
Panaikinus baudžiavą, 22 kaimo valstiečiai mokėjo Kretingos dvarininkui Nikolajui Zubovui išperkamuosius žemės mokesčius.
1870 m. Kretingos valsčiaus seniūnijų ir kaimo bendruomenių sąraše Žygai įrašyti tarp Daktarų seniūnijai priklausančių kaimų ir turėję 22 revizines sielas bei 59 dirbamos žemės rėžius.
1923 m. Kretingos valsčiaus gyvenviečių sąraše Žygai paminėti apėmę 8 kiemus ir 42 gyventojus. Lietuvos žemės reformos metu ūkiai buvo išskaidyti į vienkieminius ūkius.
Sovietmečiu kaimo žemės priklausė Kretingos valstybiniam vaismedžių medelynui.
Demografinė raida: 1902 m. – 48 gyventojai, 1923 – 42, 1959 – 50, 1970 – 46, 1979 – 21, 1989 – 18, 2001 – 14, 2011 – 17, 2021 – 19.
Valstybės saugoma kultūros vertybė – Žygų kaimo senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (unikalus objekto kodas – 24249). Teritorija – 0,075 ha. Įrengtos šiaurės vakarinėje kaimo dalyje, Jauryklos upelio kairiojo kranto kalvelėje. Jos ovalo plano, 42×27 m dydžio, dirvonuojančios. Veikė XVIII a. Laidoti Žygų ir gretimų kaimų gyventojai. Vėliau retsykiais naudotos iki XX a. pradžios. Kapinėse stovėjo keli ąžuoliniai kryžiai, kurių paskutinysis nuvirto po Antrojo pasaulinio karo.
Parengė Rita Vaitkienė, 2022
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- KANARSKAS, Julius. Senosios kaimų kapinės. Iš Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400 : istorija, kultūros paveldas, žymūs asmenys [sudarytojas Julius Kanarskas]. Vilnius : Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija, 2017. ISBN 978-609-95189-8-5. P. 232.
- KANARSKAS, Julius. Kretingos istorijos bruožai. Kaunas: V3 studija, 2018, p. 146–147, 151, 205. ISBN 978-609-8077-74-2.
- Žygai. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2022 balandžio 2 d., [žiūrėta 2022 balandžio 27 d.]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDygai>.
