Žutautų Medsėdžių kaimas (išnykęs kaimas)

Žutautų Medsėdžių kaimas (išnykęs kaimas)

Žutautų Medsėdžių kaimas – pietrytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Žalgirio seniūnijoje, 6 km į pietryčius nuo Baublių.

Žutautų kaimas žinomas nuo 1599 m. Jis įsikūrė paskutiniaisiais XVI a. dešimtmečiais labiausiai į vakarus nutolusiose Plungės dvaro žemėse. Kaimo gyvenvietė išaugo vakarinėje žemių dalyje, prie svarbaus tuo metu prekybos kelio, jungusio Karteną su Vėžaičiais, Gargždais ir vokiečių valdoma Mažąja Lietuva.

XVII–XVIII a. Žutautų kaimui priklausančiame miške, rytinėje ir pietinėje kaimo žemių dalyje, susiformavo naujakurių gyvenvietė, kuri žemaičių tradiciškai buvo vadinama Medsėdžiais. Carinės Rusijos karo štabo karininkų XIX a. viduryje parengtame ir 1872 m. publikuotame žemėlapyje rytinėje Žutautų dalyje, miške, randamos pažymėtos dvi vienkieminės sodybos.

Iki 1861 m. užusienyje dirbamą žemę išsinuomoję valstiečiai priklausė Plungės dvarui, kuriam mokėjo žemės rentos mokestį – činšą. Pobaudžiavinės žemės reformos metu dirbamos žemės rėžius jie iš dvaro išsipirko, o ganyklomis ir pievomis toliau naudojosi bendrai su kitais Žutautų kaimo valstiečiais.

Plėšininėje Žutautų miško žemėje XIX a. antroje pusėje–XX a. pradžioje toliau kūrėsi žemdirbiai, nuomojęsi arba išsipirkę iš kunigaikščių Oginskių iškirsto miško biržes ar ganyklų rėžius. Augant ūkių skaičiui, gyvenvietė tapo savarankišku kaimu, kurį žemdirbiai pavadino Žutautų Medsėdžiais. Iš pradžių jis priklausė Plungės valsčiui, o 1915 m. tapo Kartenos valsčiaus dalimi.

Pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, 1923 m. kaime buvo jau 14 ūkių, kuriuose gyveno ir žemę dirbo 88 valstiečiai.

Lietuvos žemės reformos metu kaimas prasiplėtė į pietus ir pietvakarius nuo tradicinių kaimo ribų. Kartografinė medžiaga liudija, kad prie Žutautų Mėdsėdžių buvo prijungta dalis išparceliuoto Mikoliškių dvaro Pilkiškių ir Šmigzdžių užusienių žemių.

Po žemės reformos sodybų skaičius kaime išaugo iki 16-kos.

Pirmaisiais pokarinės sovietų okupacijos metais kaime – Žutautų, Bumbulinės ir Trakynės (Trakų) miškuose  – būrėsi ir veikė Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kartenos ir Kulių valsčių partizanai.

1944–1952 m. Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanus rėmė eigulys Stasys Stuopelis, Domicelė Lubienė ir kiti.

1920 m. Žutautų Medsėdžių kaime gimė Juozas Macius – partizanų ryšininkas, nuo 1948 m. Lietuvos Laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanas, slapyvardis – Marsas.

Kaime gyveno Lietuvos partizanas Juozas Baltuonis (1910–1947), priklausęs Kardo rinktinės Buganto kuopai.

1948 m. į Sibirą ištremti Juozas Baltuonis (partizano Juozo Baltuonio tėvas) ir Vincento Liaudanskio 6 žmonių šeima.

Pokario metais valstybės nusavinta kaimo žemė atiteko keliems šeimininkams. Dalis miško žemės ir dirbamų laukų liko „Jaunosios Gvardijos“ (vėliau – Žemaitijos) kolūkiui, o mišku apaugusi žemė tapo valstybės nuosavybe, administruojama Kretingos miškų ūkio (urėdijos).

Nors ir įvairiai skatinami keltis į ūkio gyvenvietes, miškuose likę valstiečiai niekur neskubėjo keltis. 1974 m. Trakų (Trakynės) miško pietinėje dalyje tebestovėjo 6 sodybos, o šiaurės rytinėje kaimo dalyje, Žutautų miške – dar pora ūkių.

1978 m. kaimas buvo panaikintas. Paskutiniai jo gyventojai persikėlė gyventi į Žutautus, Baublius ir kitas gyvenvietes. 1979 m. gyventojų surašymo duomenimis, Žutautų Medsėdžiuose dar gyveno 11, 1989 m. – 2 žmonės, o nuo 2001 iki 2011 m. kaimas negyvenamas.

Sunaikintam kaimui atminti buvę jo gyventojai senosiose kapinėse 1990 m. pastatė paminklinį akmenį, kurio užrašas skelbia: „Čia buvo Žutautų Medsėdžių 16 sodybų kaimas, stalinizmo pasekėjų sunaikintas 1944–1978“.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir valstybei pradėjus buvusiems nekilnojamojo turto savininkams ar jų paveldėtojams grąžinti žemę, kartografinėje medžiagoje kaimas atsikūrė, tačiau jo ribos šiek tiek keitėsi. Nemaža buvusio kaimo dalis, kurioje auga brandūs miškai, liko valstybės nuosavybe.

2019 m. Žutautų Medsėdžiams priklausė 290,42 ha žemės, kuri plyti tarp Žutautų ir Mikoliškių bei Baublių ir Palioniškių kaimų, pietinėje Trakynės (Trakų) ir Žutautų miškų dalyje.

Kultūros paveldas:

• Žutautų Medsėdžių senosios kapinės, vadinamos Maro kapinėmis (XVII–XIX a.), esančios pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žutautų Medsėdžiuose (Žalgirio seniūnija), 2,8 km į pietryčius nuo Žutautų kaimo ir 1,8 km į rytus nuo kelio Kartena–Mikoliškiai. Saugotinas kultūros paveldo objektas;
• Žutautų Medsėdžių II senosios kapinės, vadinamos Senkapiais, Kapeliais (XVII–XIX a.), esančios pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Lūgnaliuose (Kartenos seniūnija), 4 km į rytus nuo Žutautų, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo Palioniškių ir 0,8 km į vakarus nuo kelio Reiskiai–Bumbuliai, Žutautų miško pietvakariniame pakraštyje. Saugotinas kultūros paveldo objektas;
• koplytstulpis su Švč. Marijos Maloningosios, Šv. Antano ir nežinomos šventosios skulptūromis (1949 m.; skulptūros – XIX a. pab.; autoriai nenustatyti), esantis Žutautų Medsėdžių II senosiose kapinėse. Registrinis kultūros paveldo objektas, unikalus objekto kodas – 15088;
• koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Švč. Marijos Maloningosios ir Šv. Roko skulptūromis (koplytstulpis – XX a. I pusė; skulptūros – XIX a. pabaiga; autoriai nenustatyti), esantys Žutautų Medsėdžių senosiose kapinėse. Unikalus objekto kodas – 15087.

Parengė Rita Vaitkienė, 2022

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Koplytstulpis su Marijos Maloningosios, Šv. Antano ir nežinomos šventosios skulptūromis. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. [B. l.], [b. v.] [žiūrėta 2022 rugpjūčio 29]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/5cc9549f-f7d4-402b-9795-db6ddcce9d7b>.
2. Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Marijos Maloningosios ir Šv. Roko skulptūromis. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. [B. d.], [b. v.] [žiūrėta 2022 rugpjūčio 29]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/b043f298-1553-44a2-9d9f-f345e35a599b>.
3. Žutautų Medsėdžiai. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2022 vasario 14], [žiūrėta 2022 rugpjūčio 29]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDutaut%C5%B3_Meds%C4%97d%C5%BEiai>.
4. Žutautų Medsėdžiai. Kanarskas, Julius. Iš Kretingos muziejus [interaktyvus]. [Atnaujinta 2019-09-09], [žiūrėta 2021 rugsėjo 19]]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/zutautu-medsedziai>.
5. Žutautų Medsėdžių II senosios kapinės. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2021 gruodžio 18], [žiūrėta 2022 rugpjūčio 30]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDutaut%C5%B3_Meds%C4%97d%C5%BEi%C5%B3_II_senosios_kapin%C4%97s>.